Žydai labai gudrūs

Liudvikas Jakimavičius (Vlado Braziūno nuotr.)
Liudvikas Jakimavičius (Vlado Braziūno nuotr.)

Šiomis dienomis pasaulis žagtelėjo išgirdęs, kad Izraelio Vyriausybė pasiryžusi su Hamas grupuote iškeisti vieną pagrobtą žydą kapralą į 1300 teroristinės grupuotės kovotojų, įkalintų Izraelyje, tarp kurių yra ir nuteistų mirties bausme. Teisinių normų sergėtojams toks žingsnis turėtų atrodyti kaip tikrų tikriausia beprotybė, skatinanti grobti kitą kapralą. Tačiau pažvelkime į šią istoriją iš visai kitos pusės. Žydai nuo pat Juozapo laikų moka skaičiuoti liesas ir riebias karves. Jie labai logiškai įvertino, koks yra nuostolis valstybei savo kalėjimuose išlaikyti tą Hamas teroristų batalioną. Teroristo išlaikymas per parą Izraeliui kainuoja tikrai ne mažiau nei 100 eurų, žinant prižiūrėtojų ir teisėsaugos darbuotojų atlyginimus bei kalėjimų išlaikymo kaštus. Grubiai skaičiuojant išeitų, kad tie įkalinti teroristai Izraeliui kasdien kainuoja apytikriai po 130 000 eurų, per metus – po 47 450 000 eurų. Žydai supranta, kokia beprotybė kišti milijonus į savo valstybės priešų išlaikymą, tad ir nusprendė iškeisti belaisvių bataljoną į vieną savo kapralą. Tokį apsisprendimą tikriausiai lėmė ne vien ekonominiai paskaičiavimai. Man regis, čia kur kas svarbesni semantiniai nei pragmatiniai apsisprendimo motyvai. Pirmasis tas, kad Izraelis leidžia suprasti oponentui, kaip vertina jų kovotoją. Korano požiūriu Alacho kariui kažin ar gali būti didesnis pažeminimas, kai jį prilygina 1/1300- ajai žydų kareivio vertei. Visai kitas dalykas yra vyriausybės siunčiama žinia žydų jaunuomenei, besirengiančiai eiti karinės tarnybos. Izraelis savo jaunuoliui parodo, kaip vertina valstybės prievolę atliekantį karį. Duok Dieve, kad taip būtų ir Lietuvoje.

Gražiai pašnekėję apie žydų išmintingumą dabartės atsisukime į save. Žydai labai elegantiškai atsikrato savo valstybės galvos skausmo – kalinių – teroristų, o mes? Žvilgterėkime į statistinius duomenis, kuriuos pateikia mūsų Kalėjimų departamentas. Lietuvos kalėjimuose nėra įkalinta nė vieno teroristo, ne vieno kitų valstybių šnipo, nė vieno kaltinamo antivalstybine veikla. Mūsų kalinių sudėtis yra apytikriai tokia: 2011 metų pradžioje kalėjimuose kalėjo 7323 nuteistų asmenų, bene 500 kalinių mažiau, nei šventė 2011- uosius savo kamerose ant narų. Dalį paleido.

Tą šventinę naktį mūsų kalėjimuose šventė 1882 žmogžudžiai, 424 žagintojai, 1276 plėšikai, 1677 vagys, 33 vagys stambiu mastu, 399 sukčiai, ir kas įdomiausia – 4 kyšininkai, kurių kalėjime nebuvo, nes kitoje suvestinėje nurodoma, kad realiai sėdinčių kalėjimuose už kyšininkavimą Lietuvoje Naujų metų naktį buvo 0. Labai logiškas paradoksas – kol kyšininkas turi pinigų, jis niekados nesės į kalėjimą, o kai nebeturi - jis jau nebe kyšininkas?

Lietuvos kalėjimuose sėdi 62 užsienio valstybių piliečiai. Kaliniui išlaikyti viena diena valstybės mokesčių mokėtojams kainuoja apytikriai po 49,17 Lt., vadinasi nei daug, nei mažai – 3048,54 lt. per parą.

Žydų pavyzdžiu šiuos kalinius reikėtų pirmuosius perduoti valstybėms, kurių piliečiais jie yra. Aišku, ne už dyką. Tad galime dabar užsiimti ir įdomiąja vietine statistika, juoba, kad kaip tik šiomis dienomis pradėtas Seime svarstyti skylėtas kitų metų valstybės biudžeto įstatymas. Kaip jau minėjau, kalėjimuose sėdi apytikriai 7,5 tūkstančio kalinių. Didžioji jų dauguma – 5200 kalinių, kurių amžius nuo 21-erių iki 40 metų – yra darbingiausio amžiaus žmonės, kurie yra atitraukti nuo darbo rinkos. 109 sėdi iki gyvos galvos – tie tikriausiai nėra labai darbingi dėl motyvacijos stokos. Teismas neįgalus numatyti, kada toji gyva galva bus nebegyva. Kalkuliatorius man rodo, kad per metus vien kalinių išlaikymui valstybė sumoka - 7 500 kaliniai x 49, 17 litų dienai x 365 dienų = apytikriai 135 milijonus litų. Nei daug, nei mažai – kiekvienas Lietuvos piletis, vos gimęs, vagims, prievartautojams ir žmogžudžiams per metus moka po 45 Lt. mokestį. Absurdas, ar ne – jie mus žudo, prievartauja, iš mūsų vagia, o mes juos išlaikome?

Tokioje apverktinoje situacijoje neišvengiamai reikia ieškoti išeities, nes tuos šimtus milijonų kur kas prasmingiau panaudoti , tarkim, vargšų ir neįgaliųjų išlaikymui nei barstytižmogžudžiams ir recidyvistams. Siūlau labai paprastą schemą, kaip tai padaryti. Visiems Lietuvos kaliniams (nesvarbu už kokias veikas jie sėdi) reikėtų suteikti galimybę ir teisę atsakyti į klausimyną, kur dominuotų klausimai, ar jis nemano, kad yra įkalintas už politinius įsitikinimus ir dėl tautinės priklausomybės. Anketuotojai net galėtų pasiūlyti apklausiamajam kaliniui atsakyti, kad jis būtent taip mano. Lietuva, turėdama tokius duomenis, savo recidyvistus ir menkiau nusidėjusius kalinius galėtų derybų keliu iškeisti su Rusija, Baltarusija, Lenkija ir kitomis valstybėmis į vieną kitą Lietuvos pilietį, sėdintį anų valstybių kalėjimuose. Tai toks šiandien ir būtų išrinktosios tautos pamokymas Lietuvos tautos išrinktiesiems.