Emigrantų vaikams svarbiausia – pinigai?

pinigai
pinigai
© Muitinė

Psichologai įspėja, kad, emigracijai vilnijant per šalį, ypatingu dėmesiu reikia apgaubti „paliktus vaikus“. Pasigirsta specialistų nuomonių, kad tėvų laikiną netekimą vaikai išgyvena taip pat skaudžiai kaip skyrybas. Ką apie savo tėvus, išvykusius svetur „tik šiek tiek užsidirbti pinigėlių“, galvoja patys vaikai? Kaip jie jaučiasi ir kokių pasekmių tai turi jų asmenybėms?

Psichologė Inga Truskauskaitė, viešosios įstaigos „GEBU“, dirbančios su psichologinėmis emigracijos pasekmėmis, projektų vadovė tvirtina, kad tėvų išvykimas vaikams pirmiausia yra skaudus emociškai: „Tai galima aiškiai pastebėti iš to, kad išvykus tėvams daugiau nei pusė vaikų tampa liūdnesni, depresiškesni, trečdalis vaikų tampa piktesni, uždaresni, baimingesni. Daugelis vaikų jaučiasi nuskriausti, kartais išgyvena net kaltės jausmą, galvoja, kad jie kažką blogai padarė, kad tėvai juos palieka.“

Taip pat psichologė pažymi, jog yra pastebėta, kad po vieno iš tėvų išvykimo vaikas gali tapti meilesnis, lyg labiau suaugęs, geriau elgtis ir tai dažnai vertinama kaip teigiama pasekmė. Tačiau svarbu pastebėti, kad tokį reiškinį reiktų vertinti atsargiai – tokia vaiko reakcija gali slėpti išgyvenamą stresą, baimę būti paliktam ir antro iš tėvų.

Be to, anot I. Truskauskaitės, emigrantų paliktiems vaikams gali atsirasti elgesio problemų. Vaikas gali pradėti prasčiau mokytis, nenorėti eiti į mokyklą, vengti bendrauti su aplinkiniais. Neretai padidėja vaiko agresyvumas ir dėl to pablogėja santykiai su bendraamžiais.“ „Palikti“ vaikai taip pat dažniau piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, įsitraukia į rizikingą veiklą.

Kaip šiuo atveju išgyvenimai siejami su vaiko amžiumi? Ar vaiko amžius turi įtakos vaiko patiriamiems jausmams, išvykus jo artimiausiems žmonėms?

„Ypač skaudžiai tėvų emigraciją išgyvena mažamečiai, kurie dar nesupranta laikinumo jausmo. Jiems tėvų išvykimas yra tolygus tėvų netekimui, kadangi jie nesupranta, kad tėvai (ar vienas iš tėvų) išvyko ne visam laikui ir kad sugrįš“, – tvirtina psichologė.

Tačiau tuoj pat patikslina, kad nereikėtų kurti iliuzijos, jog vyresni vaikai, paaugliai, paskutinių klasių moksleiviai tėvų išvykimą išgyvena lengvai: „Vyresni vaikai taip pat išgyvena baimę, nerimą, dažnai jiems yra skiriama daugiau atsakomybės nei derėtų. Ir dažniausiai yra matoma tik „fasadinė“ vaiko reakcija. Gali būti, kad jie iš tiesų kurį laiką džiaugiasi atsiradusia laisve, tačiau taip pat išgyvena vienišumo jausmą, ilgesį, o šiuos jausmus paaugliai yra linkę slėpti.“

Kaip šie dėl tėvų emigracijos vaikų išgyvenami jausmai atsiliepia jų ateičiai? Ar specialistė, dirbanti su psichologinėmis emigracijos pasekmėmis, gali išskirti pagrindines iš jų, kai paveikiama vaikų ateitis?

„Negyvendami kartu su tėvais, vaikai neturi galimybės stebėti šeimos modelio, tėvų tarpusavio bendravimo, tėvų bendravimo su vaikais, draugais, artimaisiais, išoriniu pasauliu. Taip pat vaikams sudėtinga perimti tėvų vertybes. Taigi užaugusiems vaikams gali būti sunku užmegzti artimą glaudų santykį ir ypač jį išlaikyti.“

Be to, anot I. Truskauskaitės, svarbu pastebėti, kad „materializmas“ gali tapti vaikams viena pagrindinių vertybių, kadangi tėvų išvykimo priežastis dažniausiai būna pinigai. Vaikams tarsi siunčiama žinutė, kad pinigai yra svarbiau nei glaudus tarpusavio bendravimas.

Visos įdomiausios temos Jūsų laukia TV3 pokalbių laidoje „Ką manai?“ su Agne Armoškaite kasdien 17.40 val.!

Emigrantų vaikams svarbiausia – pinigai?

pinigai
+5