Apžvalgos bokštai – džiaugsmas turistams, rūpestis prižiūrėtojams

Bijeikių apžvalgos bokštas (Anykščių regioninis parkas). (M. Sema6kos nuotr.)
Bijeikių apžvalgos bokštas (Anykščių regioninis parkas). (M. Sema6kos nuotr.)

„Kai kas nors pradeda kalbą apie apžvalgos bokštus, visada prisimenu vieną istoriją. Ėjau laukais netoli Smalios kaimo Zarasų rajone, staiga girdžiu: kažkas atidunda. Žiūriu, atlekia palaidas bulius. Kaip atsidūriau lauke pastatyto priešgaisrinio bokšto viršuje su visa kuprine, neatsimenu, bet vaizdas buvo labai gražus“, – pasakojo visą Lietuvą išmaišęs vilnietis.

Bokštų autoriai – ir privatūs statytojai

reklama

Pasigrožėti iš aukščiau matoma panorama į Bijeikių apžvalgos bokštą prie Rubikių ežero suvažiuoja tiek lankytojų, kad Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka vadina jį vienu labiausiai pavykusių projektų. Nuo praėjusių metų veikiantis, daugiau nei 30 tūkst. kainavęs statinys suręstas ant kalvos, kelius į jį vis dažniau mina turistai. „Jis populiarus, būna, kad automobiliai netelpa į stovėjimo aikštelę. Atvažiuoja žmonės šeimomis, atsiveža pagyvenusius tėvus. Iš visur tas bokštas matyti, maloni vieta. Norėjome jį statyti aukštesnėje vietoje, bet ten privati žemė, su savininku nepavyko susitarti“, – sakė regioninio parko direktorius.

Pasak regioninio parko vadovo, Anykščių šilelyje, netoli Puntuko akmens, virš medžių viršūnių iškilsiantis lajų takas netaps „konkurentu“ Bijeikių apžvalgos bokštui: skirsis jo paskirtis, lajų takas bus pasislėpęs miške. Nors vietiniai niurna, kad lajų takas subjauros šilelį, gelžbetonio ir medžio statinys tik pakenks medžių grožiui, K. Šerepka ramino, jog gamtai bus daroma kuo mažiau žalos.

„Kraštovaizdžio negadina, žaliai nudažytas, iš aplinkos neišsiskiria“, – Sartų (Baršėnų) apžvalgos bokštą gyrė Sartų regioninio parko direktorius Saulius Mažiulis.

Apie 35 metrų aukščio bokštas vaizdingas Aukštaitijos apylinkes mėgstantiems stebėti žmonėms prieš keletą metų buvo pastatytas įmonės „Rokiškio sūris“. „Gal žmonės turėjo pinigų. Būtų geriau, kad mes būtume pastatę, bet tai geras pavyzdys, kaip be valstybės investicijų sukurti visuomenės poreikiams naudingą, turistus traukiantį daiktą. Bokštas visiems prieinamas, patikimas, jį mėgsta vestuvininkai, jaunimas. Atvažiuoja lenkų, vokiečių, latvių“, – pasakojo S. Mažiulis.

Priežiūrai trūksta lėšų

Vis dėlto, kol lipantys į apžvalgos bokštus kovoja su nuo aukščio svaigstančiomis galvomis, regioninių parkų darbuotojai suka galvas, kur rasti lėšų jų priežiūrai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos idėja, kuriai pinigų skyrė Europos Sąjunga, buvo graži, tik realybė parodė, kad pastatytų apžvalgos bokštų priežiūrai Lietuvos valstybė pinigų neskiria. Bent jau tokias problemas, kalbėdama apie maždaug 90 tūkst. litų atsiėjusį Rumšiškių apžvalgos bokštą, įžvelgė Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė.

„Planuojame bokštą Rumšiškių liaudies buities muziejui perduoti, ir mūsų misija bus baigta, nes jam tvarkyti lėšų nėra. Jūs kalbate apie romantiką, o man rūpi žemiški bokšto dalykai – dažai lupasi, o kas dažys, kas dažus pirks? Kai reikia prižiūrėti, o biudžeto nėra, nelabai romantiška. Kyla ir saugumo klausimas: džiaugiamės, kad bokštas pastatytas ne valstybiniame miške, nes alaus prisigėrę jaunikaičiai jį irgi lanko, negalėtume ramiai miegoti naktimis, drebėtume, kuo tai pasibaigs“, – atvirai problemas išklojo regioninio parko vadovė.

Ketvirtus metus skaičiuojantis ir netrukus muziejui priklausysiantis Rumšiškių apžvalgos bokštas turėjo būti gerokai aukštesnis. „Apžvalgos bokštai iki 15 metrų aukščio nėra labai išvaizdūs. Be to, šalia aukšti medžiai, dabar jis sulig medžių viršūnėmis – trūksta dar penkių metrų“, – paskaičiavo N. Eidukaitienė.

Kol kas regioninio parko darbuotojai tik iš nuogirdų sprendžia, kiek turistų kopia pasigėrėti vaizdais iš keliolikos metrų aukščio. Tik kai bus įdiegti automatiniai skaičiuokliai, jiems nebereikės porą kartų per metus leisti dienos tupint prie lankomiausių parko objektų ir skaičiuojant jais susidomėjusius atvykėlius.

Gerokai optimistiškiau į savo apžvalgos bokšto egzistavimą žiūri žemaičiai. Salanto slėnio pievose, kur peri į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas paukštis – griežlė – iškilęs 15 metrų aukščio, 87 953 tūkst. litų vertės Kalnalio apžvalgos bokštas itin mėgstamas Salantų regioninio parko svečių, pasakojo Salantų regioninio parko vyriausioji ekologė Asta Bagočienė.

„Apžvalgos bokštas, pėsčiųjų takai, atokvėpio vieta greta Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios – visa tai sudaro Kalnalio lankytinų objektų kompleksą. Parko darbuotojai pastebi, kad ypač vasaros sezono metu bokštą aplanko ir iš Palangos, Kretingos atvykstantys poilsiautojai, ar po Lietuvą automobiliais ir dviračiais keliaujančios šeimos. Apžvalgos bokštą ypač mėgsta mažesnieji parko lankytojai. Pastaruoju metu užsakomose ekskursijose po parką, į numatomų aplankyti objektų sąrašą ar maršrutą, visuomet prašoma įtraukti ir šį objektą.

Nuo bokšto atsiverianti panorama į Salanto upės slėnį pasakoja apie paskutiniojo besitraukiančio ledyno suformuotą 58 km ilgio, 400–500 metrų pločio, 25–30 metrų gylio plokščiadugnį Erlos–Salanto–Minijos klonį.

Tinka ir grybautojams

Dairydamiesi į pakelėse išrikiuotus mobiliojo ryšio operatoriams priklausančius bokštus – bazines stotis, keliautojai nuobodulį blaško nebent juos skaičiuodami. Tačiau Dzūkijos nacionaliniame parke išvydę Puvočių („Omnitel“) apžvalgos bokštą, sunkiai atsispiria vilionei pakilti į 30 metrų aukštį.

„Bokštą mėgsta ir grybautojai, ir ekskursijos atvažiuoja. Bokštas atviras, saugus, žmonės jį mėgsta“, – sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.

Kiek atvykėlių įveikia apžvalgos bokšto laiptus, kad susilygiuotų su pušų viršūnėmis, netrukus skaičiuos automatiniai skaičiuotuvai.

 

Apžvalgos bokštai – džiaugsmas turistams, rūpestis prižiūrėtojams

Bijeikių apžvalgos bokštas (Anykščių regioninis parkas). (M. Sema6kos nuotr.)
+9