Modernaus meno centras – kuklus Guggenheimo klonas?

Modernaus meno muziejaus projektas
Modernaus meno muziejaus projektas
  © Organizatoriai

Ką norima sukurti?

„Gaila, kad šio kuriamo centro schema kol kas neaiški, – apgailestavo menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė, klausiama apie šios naujai kuriamos meno šventovės ateitį ir paskirtį. – Sunku kalbėti apie tai, ar toks kultūrinis centras reikalingas, kai niekas, išskyrus MMC sumanytojus, nežino, kiek kokybiškai, kokiais principais ne tik šiandien, bet ir ateityje bus formuojama kolekcija.“

Pasak S. Trilupaitytės, labai taupiai pristatoma naujoji iniciatyva – „siekiama sukaupti reprezentatyvią Lietuvos vaizduojamojo meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekciją ir padaryti ją prieinamą visuomenei“ – iš esmės nieko nepasako. „Suprantama, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tačiau apie būsimų mecenatų žadamus dovanoti rinkinius žinome tik nuotrupas, kurias matėme VEKS‘o metu (Ramintos Jurėnaitės kuruotoje parodoje). Neaišku, kas spręs, kokius dailės ar vaizdo meno kūrinius atrinkti būsimoms parodoms? Panašu, kad vienas vienintelis ekspertas kol kas – Raminta Jurėnaitė. Nepamačius jau sukauptos kolekcijos realybėje, sunku kalbėti, kokie seni ar šiuolaikiniai darbai sudarys ekspozicijos šerdį – nonkonformistiniai, disidentiniai ar tiesiog tie, kurių nesupirko Lietuvos dailės muziejus?“ – svarstė S. Trilupaitytė.

Pasak menotyrininkės, jau ne vienerius metus Dailės muziejus nesugeba įsigyti net Venecijos bienalėse dalyvaujančių lietuvių menininkų darbų. Valstybė sumoka už dalyvavimą bienalėse, kas sugeba iki Venecijos nukakti, tie tuos kūrinius pamato, tačiau tie, kurie į Veneciją nenuvyksta, Lietuvos autorių darbų vėliau praktiškai ir nepamato.

„Tikimasi, kad MMC bus eksponuojami geriausių Lietuvos dailininkų darbai. Daile besidomintiems žmonėms yra žinomos jau įsigytų kūrinių autorių pavardės, tačiau nematoma koncepcija. Galbūt trūksta ekspertinio darbo? Norėtųsi MMC linkėti kuo geriausios kloties, tačiau principo – viskas bus gerai – nepakanka“, – būsimo centro spragas vardijo S. Trilupaitytė.

MMC idėja – kurti atraktyvią ekspoziciją, paremtą atvirumo, edukacijos principais. „Nesu linkusi kritikuoti šio projekto, tačiau bent kol kas sunkiai įsivaizduoju 1960 metų dailės kūrinius ir atrakcijas. Pavyzdžiui, tradicinę lietuvių tapybą, kuri būtų priderinta kompiuteriniams žaidimams ar pan.“, – beprecedenčio muziejaus kūrimo ypatumais dalijosi S. Trilupaitytė.

Koncepcija kaip ant delno

„Kaip galima neįžvelgti koncepcijos? Priruošėme tiek popierių, kai prašėme šį projektą pripažinti valstybei svarbiu kultūriniu projektu, – negalėjo atsistebėti MMC meno direktorė Raminta Jurėnaitė. Jos teigimu, jau dabar surinktas pats nuosekliausias sovietinio periodo dailės kūrinių rinkinys, dažniausiai tie darbai, kurie dėl anuo metu buvusių ideologinių suvaržymų nepateko į Dailės muziejaus rinkinius.

Kita būsimos kolekcijos stiprybė – „užpirkti šiuolaikinius dailės procesus, kuriems valstybė skiria labai menkai lėšų“. Pasak R. Jurėnaitės, MMC ir privačių kolekcininkų akiratyje yra „visas dailės procesas su pačiais iškiliausiais autoriais, neišleidžiant iš akiračio nė vienos meno srities – nei foto, nei video“. Prastesnė padėtis susiklostė tik su skulptūra – esą saugyklose esama per mažai vietos šiai svarbiai, bet ir didelių sandėliavimo sąnaudų reikalaujančiai meno sričiai.

R. Jurėnaitė, pasakodama apie savas MMC vizijas, prabilo apie „plačias panoramas nuo Vilniaus, Kauno iki provincijos menininkų. „Mes apimsime visos Lietuvos autorius. Ir čia neišrandame jokio dviračio“, – plačiais mostais brėžė vizijas R. Jurėnaitė, prisiminusi Prancūzijos šiuolaikinio meno muziejų.

„Mūsų koncepcija yra racionali, išeinanti iš realijų, – optimizmo nestokojo R. Jurėnaitė. – Manau, kad valstybė ilgainiui atsipūs ir pradės skirti pinigų dailės darbams įsigyti.“ Aišku, didelės viltys dedamos ir į privačius kolekcininkus.

Guggenheimo klonas

„Buvau ir esu viena iš nedaugelio Guggenheimo muziejaus šalininkių, nes Lietuvai reikia kuo daugiau ir įvairesnių muziejų, – tvirtino MMC kūrėja, klausiama, ar šis projektas nėra žlugusio grandiozinio Guggenheimo- Ermitažo muziejaus projekto, klonas. – Mūsų projektas gerokai kuklesnis. Be to, turime pagrindinį rėmėjų, o iš valstybės mums reikia tik žemės sklypo. Guggenheimas reikalavo didesnės potencijos, kurios pritrūko, o mūsiškis projektas lengvai įvykdomas jau šiandien.“

Beprecedentė mecenatystė

Kaip praneša agentūra BNS, nepaisant kai kurių ministerijų prieštaravimo, vyriausybė šios dienos pasitarime pritarė siūlymui suteikti šiam centrui valstybei svarbaus kultūros objekto statusą. Galutinis sutarimas šiuo klausimu turės būti rastas ministrų kabineto posėdyje.

„Valstybei reikšmingo objekto statuso suteikimas gal palengvintų apskritai projekto eigą“, – po pasitarimo sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Įgyvendinant projektą būtų pritraukta apie 20 mln. litų privataus kapitalo investicijų. Šios investicijos – viešosios įstaigos Modernaus meno centras lėšos, kurių pusė būtų skirta statyboms, likusi dalis – kolekcijai įsigyti. Pasak A. Gelūno, jau įsigyta kūrinių už 6 mln. litų.

„Tai precedentų neturintis savo mecenatystės užmoju ir reikšmingumu visuomenei projektas“, – MMC įvertino ministras.

Valstybė centro statyboms dešiniajame Neries krante turėtų skirti sklypą ir 10 mln. litų. Taip pat per pirmuosius penkerius centro darbo metus, kol lėšų skirtų privatininkai, iš valstybės reikėtų po 500 tūkst. litų padengti daliai įstaigos veiklos išlaidų. Vėliau, centrą visiškai perėmus valstybei, jam išlaikyti kasmet tektų skirti po 1,5 mln. litų. Ministro teigimu, tai palyginus nedidelės lėšos įstaigai išlaikyti.

„Muziejus su visu kolektyvu, funkcijomis, darbo patirtimi ir kolekcija taptų valstybės nuosavybe po penkerių metų. Tuomet kasmet reiktų išlaikymui skirti apie 1,5 mln. litų, kas palyginimui nacionalinės institucijos kainuoja apie 20–15 mln. litų. Tai būtų ištveriama našta valstybei“, – įsitikinęs Kultūros ministerijos vadovas.

Pasak A. Gelūno, svarstoma, kad tai galėtų būti ES struktūrinės paramos lėšos. „Viešosios lėšos veikiausiai būtų struktūrinė parama, nes tam, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos šiam projektui, ko gero, reiktų steigti kažkokią viešąją įstaigą, ir tai, ko gero, komplikuotų paties projekto eigą“, – sakė jis.

„MMC užpildytų tą nišą, kurios mūsų jauna valstybė nepajėgia užpildyti neskirdama lėšų naujiems eksponatams įsigyti. Naujiems eksponatams 10 mln. litų – didžiuliai pinigai“, – teigė ministras.

Kelia ir abejonių

„Manome, kad valstybės investicijomis turi būti kuriami konkurencingi, ekonomiškai pagrįsti objektai, kuriems išlaikyti nereikėtų papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat abejotina, ar MMC sukūrimas turės tiesioginės įtakos atvykstamajam turizmui, kadangi muziejaus koncepcija yra orientuota į vietos lankytojus ar vienadienius lankytojus iš kitų Lietuvos regionų“, – teigia Ūkio ministerija.

Ji siūlo „iš naujo įvertinti galimybes finansuoti MMC projektą ES paramos lėšomis“, nes dabartinėmis sąlygomis tokios objekto statyboms negali būti skiriama ES parama.

Panašias pastabas projektui išsakė Finansų ministerija. Ji, be kita ko, teigia pasigedusi išsamesnių įžvalgų, kaip „Kultūros ministerija ir galimybių studijos rengėjai vertina dabartinių ekspozicijoms skirtų objektų patrauklumą ir prieinamumą, kokia apimtimi jie patenkina visuomenės poreikius, kiek prisideda prie skatinimo domėtis menu, kodėl jos nėra tinkamos eksponuoti šiai vertingai ekspozicijai ir koncentruoti meno mylėtojų ir visos visuomenės dėmesį“.

Finansų ministerija taip pat abejoja planuojamomis centro pajamomis – jos nurodomos gerokai didesnės nei gauna kiti šiuo metu Vilniuje veikiantys meno objektai: Nacionalinė dailės galerija, Šiuolaikinis meno centras. Be to, siūloma pasvarstyti, ar naują meno centrą nebūtų geriau statyti kitame mieste.

„Kartu atkreipiame dėmesį, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis jau pradėtiems muziejų infrastruktūros plėtros projektams baigti 2012 m. sausio 1 d. sudaro beveik 190 mln. litų“, – teigia Finansų ministerija.

Centre-muziejuje būtų eksponuojami dailės, skulptūros, videomeno kūriniai. Muziejaus idėjos autorius, buvęs biotechnologijų bendrovės „Fermentas“ valdybos pirmininkas Viktoras Butkus yra sakęs, kad praėjus 3–5 metams po atidarymo kolekciją, į kurią, kaip teigė, jau investavo 6 mln. litų, jis atiduotų valstybei.