Halénas: jeigu įsigysite išskirtinį papuošalą, nereikės internetinių pažinčių

Widaras Halenas
Widaras Halenas
© Dmitrijus Radlinskas

„Žmonės jaučiasi vieniši šiandienėje visuomenėje. Daugelis neranda sau partnerio, eina į internetą ir ten jo ieško, – štai kodėl parodos „Iš šalčiausio krašto: Šiaurės šalių juvelyrika“ kuratorius norvegas Widaras Halénas siūlo įsigyti unikalų papuošalą. – Žmonės ir taip prie jūsų eis ir norės susipažinti, sakys jums komplimentus: „Eina sau, koks įdomus ir nuostabus dalykas.“

Skandinavijos šalių ambasados Lietuvoje užtruko kone metus, kol bendromis jėgomis su Lietuvos dailės muziejumi ir Šiaurės ministrų taryba atgabeno vertingą šiuolaikinės juvelyrikos kolekciją į Lietuvą. Vilniuje lapkričio viduryje iškritusios pirmosios snaigės simboliškai atidarė šalčiausią sostinės parodą su daugiau nei pusšimčio menininkų sukurtų pusantro šimto koncepcinių juvelyrikos dirbinių. 

Demokratiškas stilius už nedemokratišką kainą

Ne tik parodą pristatėte, po jos su Vilniaus dailės akademijos studentais suspėjote pasikalbėti apie skandinavišką dizainą, – kalbinu Nacionalinio meno, architektūros ir dizaino muziejaus Norvegijos sostinėje Osle Dekoratyvinio meno departamento direktorių, atvykusį į parodos atidarymą Vilniuje. –

Su jais diskutavome apie skandinaviško dizaino sėkmes ar nesėkmes, taip pat apie mitus, kurie slypi už šios temos. Su Skandinavija ir skandinavišku dizainu siejami tam tikri mitai. Kai kuriuos galime pasilaikyti, dėl kitų reikėtų diskutuoti, o kai kuriuos reikėtų išmesti.

reklama

Viena turite pasakyti dizaino studentams, o ką norėtumėte perduoti skandinaviško dizaino, kuris Lietuvoje yra mėgstamas, vartotojams?

Manau, jūsų šalyje teisingai suvokiate, kas yra skandinaviškas dizainas. Iš to, ką mačiau, ką dabar kuria jūsų dizaineriai, jų darbai yra labai pažangūs. Žinau, kad Lietuvos dizaineriai šiemet prisistatė Londone ir buvo labai gerai priimti.

Pastebėjau, kad jūsų dizainas labai panašus į skandinavų. Baltijos valstybes laikome Šiaurės šalių bendruomenės dalimi, todėl visai natūralu, kad esame šiek tiek panašūs. Žinoma, čia yra labai originalių žmonių, kurie kuria originalius dalykus.

Kokie didžiausi stereotipai ar mitai, kaip minėjote, susiję su skandinavų dizainu?

Tai, ką vadiname skandinavišku dizainu, išsivystė po Antrojo pasaulinio karo, 6-ajame dešimtmetyje. Šiaurėje atsirado naujas, modernus, demokratiškas stilius. Tiesa, jis nebuvo labai demokratiškas. Dauguma dizaino objektų atrodė fantastiškai, bet buvo siaubingai brangūs. Ne visi galėjo juos nusipirkti. Taip pat anksčiau buvo mažai dizainerių moterų, ir dabar dar jų nėra daug. Kodėl? Kodėl vyrai turi dominuoti šioje fantastiškoje meninėje terpėje?

Ar dizainas turi būti demokratiškas?

To buvo tikimasi iš dizaino, kuriamo demokratinėse socialistinėse šalyse. Bet jis toks nebuvo, nes kainavo labai brangiai. Vis dėlto buvo ir demokratiškų kūrinių. Šiomis dienomis dizaineriai diskutuoja šia tema, jiems rūpi demokratijos, tvarumo, tinkamo panaudojimo aspektai. Jie svarbūs visai žmonijai.

Panašėjančiame pasaulyje išsiskirti vis sunkiau

Nemėgstate, kai norvegų dizainas vadinamas spalvingu, o, tarkime, suomių – gamtišku. Kaip turėtume juos atskirti, atpažinti ir pažinti, nelipdydami etikečių?

Tai yra labai sudėtinga. Dizainas tapo globalus. Daugybė idėjų ateina iš interneto ir kitų visiems prieinamų šaltinių. Šiandien beveik neįmanoma atskirti vienos šalies dizainą nuo kitos. Prieš penkiasdešimt metų gal ir buvo galima pastebėti tam tikrų skirtumų, savitumų.

reklama

Šiandien gyvename globaliame pasaulyje, kur idėjos plinta laisvai ir labai greitai, todėl atrasti savitumų labai sunku. Vis dėlto skandinavų dizaineriai turi skiriamųjų bruožų, jie naudoja natūralias medžiagas, kurios gali būti perdirbtos. Tokios dar labiau išpopuliarėjo.

Taigi kalbame ne apie būdingus bruožus, o apie požiūrį?

Taip, tikriausiai požiūris dabar svarbesnis už išskirtinius bruožus. Ir vis dėlto skandinavų dizaineriai laikosi požiūrio būti demokratiški, tvarūs, gaminti daiktus, kurie nekenkia žmonėms. Tai yra labai svarbu.

Pone Halénai, negalime nuneigti globalizacijos įtakos dizainui, bet kai kalbame apie tuos kūrėjus, kurie išsiskiria iš minios, tiek skandinavų, tiek kitų šalių, individualumo jie įgyja, grįždami prie šaknų ir jas interpretuodami.

Tiesa. Ir manau, kad verta patyrinėti savas šaknis. Daug jaunų dizainerių tai daro. Jie tyrinėja senus medžio objektus, kaip žmonės anksčiau pindavo krepšius, ausdavo tekstilės gaminius. Jie lankosi liaudies meno muziejuose, tam tikra prasme atranda šaknis. Globaliame pasaulyje svarbu jas žinoti, pažinti savo istoriją ir tai panaudoti naujai.

Esate Skandinavijos dizaino ekspertas. Vis dėlto įdomu, kokia dizaino sritis Jums yra artima? Panašu, kad drabužių mados Jums nesvetimos. Jūsų apranga yra apgalvota iki detalių.

Šiandien esu visiškai skandinaviškas. Vilkiu Henriko Vibskovo (Danija), vieno didžiausių skandinavų dizainerių šiuo metu, kostiumą. Mano marškiniai yra „Marimekko“ (Suomija), o peteliškė – norvegų meninės juvelyrikos kūrėjo Konrado Mehus. Jis yra vienas iš penkių šios parodos garbės autorių. Taip, šiandien esu skandinaviško dizaino pavyzdys. Man patinka rengtis skandinavų kūrėjų drabužiais ir papuošalais. Turime daugybę puikių dizainerių ir juvelyrų.

Kuruojate juvelyrikos parodą, vadinasi, ši sritis Jums išties įdomi?

Kaip matote, šiandien puošiuosi net trimis juvelyrų kūriniais. Peteliške, sege ir žiedu. Du yra norvegų menininkų darbai, o trečio, žiedo, autorius – iš Suomijos. Man patinka juvelyrika. Manau, vyrai turėtų daugiau puoštis juvelyrikos dirbiniais, nes be jų atrodo blankūs, pilki.

Na, Jūs šiandien juodas.

reklama

Juodai baltas. Štai kodėl rinkausi išskirtinius, ryškius juvelyrikos dirbinius. Šiandien labai svarbu suvokti, kad juvelyrika skirta ne tik moterims ar vyrams, net ir vaikams. Visiems. Juvelyrikos suvokimas šiandien itin prasiplėtė. Parodoje įmanoma rasti skulptūriškų kūrinių, kuriuos gali dėvėti vyrai ir moterys, tiek smulkių objektų. Naujoji juvelyrika yra labai įdomi. Štai kodėl ir atsirado ši paroda.

Ar tai pirmoji Jūsų kuruojama juvelyrikos paroda?

Ne, tiesą sakant, 1993 metais buvo surengta didelė Šiaurės šalių paroda, prie kurios taip pat prisidėjau. Ji keliavo per Šiaurės valstybes, į Lietuvą nebuvo užsukusi. Tačiau tuo metu čia organizuota Skandinavijos dizaino paroda, kurioje dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių kūrėjai. Tada Baltijos valstybės tapo Šiaurės šalių bendruomenės dalimi. Paroda vadinosi „Nuo svajonių iki realybės“ („From Dreams to Reality“).

O dabar – „Iš šalčiausio krašto: Šiaurės šalių juvelyrika“ („From the Coolest Corner - Nordic Jewellery“).

Taip, reikėjo sugalvoti ką nors naujo, sukurti naujų istorijų. Nenorėjome naudoti žodžio „Skandinavija“, todėl pavadinome šalčiausiu kampeliu. Ten ir yra šalta, nieko neprikūrėme. Be to, anglų kalbos žodis „cool“ reiškia ne tik šaltas, bet ir kietas. Kieta juvelyrika.

Parodoje dalyvauja 61 įvairaus amžiaus ir šalių kūrėjų. Atrinkta 159 papuošalai iš daugiau nei poros šimtų pasiūlytų. Be Norvegijos, Danijos, Islandijos, Suomijos, Švedijos juvelyrų, parodoje dalyvauja ir menininkai iš Estijos.

Taigi kas kieto toje naujoje juvelyrikoje, kuri čia pristatoma?

Ji yra išradinga, joje naudojamos labai įvairios medžiagos (anglis, geležis, tekstilė, plastikas, sidabras, auksas, emalis, medis). Kai kurie papuošalai yra labai skulptūriški, galima juos dėvėti kaip skulptūrinius objektus. Tai yra dėvimas menas. Gali puoštis šiais kūriniais ir tapti išskirtinis. Štai apie ką ši paroda.

Originalūs papuošalai vietoje internetinių pažinčių

Apžiūrėjau parodos eksponatus, yra labai įdomių ir originalių dirbinių, kuriais pasipuoščiau su malonumu. Bet kai kuriems užsidėti reikia daug drąsos. Ar šiauriečiai yra tokie drąsūs?

reklama

Tiesa, gal nesame labai drąsūs. Tačiau šiandien jaunimas stengiasi labiau apie save pareikšti, labiau parodyti save nei anksčiau. Tai atskleidžia ir tatuiruočių menas. Jaunimui patinka kūną puošti ypatingais ornamentais. Manau, taip pat ir puoštis ornamentiniais papuošalais.

Žinoma, žmones reikia lavinti, supažindinti su šiuolaikine juvelyrika. Tai yra iš dalies nauja meno forma. Moteris visada skatinu puoštis originaliais papuošalais, nes tada aplinkiniai turės priežastį prie jų prieiti ir užkalbinti.

Žmonės jaučiasi vieniši šiandienėje visuomenėje. Daugelis neranda sau partnerio, eina į internetą ir ten jo ieško. Jeigu įsigysite išskirtinį papuošalą, nereikės internetinių pažinčių. Žmonės ir taip prie jūsų eis ir norės susipažinti, sakys jums komplimentus: „Eina sau, koks įdomus ir nuostabus dalykas.“

Labai įdomi teorija. Ar ji veikia?

Taip. Žinau, kad tai yra tiesa. Pažįstu nemažai žmonių, kurie nuėjo į kokteilių vakarėlį pasipuošę ypatingu juvelyrikos kūriniu, ir sutiko nuostabių žmonių. Jie siekė su jais susipažinti, užkalbino dėl nuostabaus papuošalo.

Dažniausiai sukatės tarp meno pasaulio žmonių, gal jiems tokiais puoštis įprasčiau?

Tiesa, bet jei bendrauju su verslininkais, kai siekiu surinkti lėšų mūsų muziejui, pasipuošiu kuo nors ypatingu. Taip lengviau užmezgu kontaktą, nes žmonės patys prie manęs prieina: „O, koks įdomus papuošalas. Kas tai?“

Šie meno kūriniai tam ir sukurti, kad padėtų žmonės bendrauti, megzti ryšius, – taip naująją Šiaurės šalių juvelyriką, kurios vertę lemia nebe medžiagų taurumas ir brangumas, o meninė idėjos išraiška, pristatė meno daktaras W. Halénas. Šiauriečių meno juvelyrikos kūriniai Vilniaus paveikslų galerijoje svečiuosis iki kitų metų pradžios, o pavasarį keliaus į „Schmuck“ papuošalų parodą Miunchene, Vokietijoje. 

Halénas: jeigu įsigysite išskirtinį papuošalą, nereikės internetinių pažinčių

Widaras Halenas
+11