Donskis: Ukrainoje stebime naujos tautos gimimą
„Vakariečiams tai nesuvokiama”; atnaujinta 20.40 val.

Diskusija „Maidano metinės: kas pasikeitė Ukrainoje, Lietuvoje, Europoje?“
Diskusija „Maidano metinės: kas pasikeitė Ukrainoje, Lietuvoje, Europoje?“
  © Akvilė Petraitytė

Nereikėtų apsimesti, kad įvykiai Ukrainoje yra precedentų neturintis šokas suvienytai Europai, ketvirtadienį Vilniuje surengtoje diskusijoje, skirtoje Maidano revoliucijos metinėms, sakė buvęs Europos Parlamento narys, ISM prorektorius Leonidas Donskis. Jo teigimu, Europa nesugebėjo pasimokyti iš ankstesnių klaidų, visų pirma – kruvino 10-ojo dešimtmečio karo Jugoslavijoje. Esą žemyne iki šiol trūksta suvokimo, kokį poveikį kariniai konfliktai gali turėti prie taikos įpratusioms šalims.

„Ne pirmą kartą mes patiriame tam tikrą šoką. Po 1989 metų, po Berlyno sienos griuvimo, kurį ką tik iškilmingai pažymėjo Vokietija ir pasaulis, ir ypatingai po 1990 metų, mums atgavus nepriklausomybę, mes susitaikėme su tuo, kad Europoje karų būti negali, - sakė L. Donskis. – Pirmasis šokas atėjo gana greitai. Mes šiandien linkę tai pamiršti. Tačiau iš tiesų baisus šokas buvo Jugoslavijos karas. Leiskite priminti, kad ten mastai buvo visiškai kiti. Vien Bosnijoje ir Hercegovinoje žuvo virš 100 tūkst. žmonių.”

„Jau tas šokas parodė, kad Europa tam buvo visiškai nepasiruošusi. Simboliu to, kaip Europos Sąjunga patyrė visišką krachą, buvo Srebrenica. Srebrenicoje per dvi dienas, pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, buvo nužudyta 8 tūkst. žmonių. Šitiek civilių buvo nužudyta olandų karių akivaizdoje”, - sakė filosofas, ieškantis paralelių tarp sukrėtimo buvusioje Jugoslavijoje ir tų dilemų, kurias dabar priversti spręsti Ukrainos gyventojai.

Pasak L. Donskio, Ukraina šiuo metu „gyvena kitoje istorinio ir politinio laiko juostoje”, lyginant su „postmodernia Europa”. „Ukrainoje akivaizdžiai prasidėjo tai, ką vakariečiai būtų laikę XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios liekana. Mūsų akyse vyksta naujos politinės tautos gimimas. Jis yra labai pavėluotas, matuojant Vakarų standartais, – sakė jis. – Įtariu, kad vakariečiams tai yra nesuvokiama. <...> Atsidūrimas kitoje laiko juostoje yra šokas, kurį patiria kariaujančios šalys.”

ISM prorektorius pabrėžė, kad ukrainiečiai tik dabar rimtai apmąsto savo šalies istoriją, tokiu būdu griaudami nusistovėjusias sociologines teorijas, kurios teigė, kad masiniai tautiniai judėjimai jau yra atgyvena. „Pasirodo, galima pasitraukti iš XXI amžiaus į XX ar net XIX amžių”, - sakė L. Donskis.

Masinį protestų judėjimą, padėjusį Ukrainoje pasiekti politinę kaitą, jis pavadino „antikorupcine revoliucija”, kurios svarba ypač išryškėjusi Vakarų Europoje lygiagrečiai kylančio euroskepticizmo, nusivylimo ES, fone. „Visa tai vyko po Europos Sąjungos vėliava”, - atkreipė dėmesį L. Donskis.

Filosofas pabrėžė, kad „antrasis Ukrainos gimimas“ vis dėlto kelia labai rimtą klausimą – kaip ES turėtų toliau elgtis su didele atgijusių europinių simpatijų šalimi. Pasak jo, jau dabar aišku, kad Ukraina neatitiktų daugelio narystės kriterijų, todėl ją esą gali būti bandoma laikyti „nepavojingu atstumu”. Tai nebūtinai yra geriausias sprendimas.

Medalinskas: svarbiausia – įveikti korupciją

Mykolo Romerio universitete (MRU) vykusiame renginyje taip pat kalbėjęs apžvalgininkas Alvydas Medalinskas pabrėžė, kad Rusijos veiksmai pakeitė ilgą laiką vyravusias Ukrainos visuomenės nuostatas. Esą naujausios apklausos rodo, kad jau daugiau nei pusė visų Ukrainos gyventojų pritaria narystei NATO, o net ir rusų sociologų atlikti tyrimai parodė, kad pietinėse Ukrainos srityse gerokai sustiprėjo Rusijos, kaip grėsmę keliančios valstybės, vertinimas.

A. Medalinskas daugiausiai akcentavo Maidano revoliucijos neužbaigtumą. „Korupcijos įveikimas yra esminis valstybės iššūkis, greta, žinoma, karinio saugumo”, - sakė jis.

Apžvalgininkas nurodė, kad iki šiol nėra aišku, ar politiniai pokyčiai Ukrainoje iš tiesų sumažins oligarchų įtaką, ir pabrėžė, kad šaliai bus labai svarbu tęsti demokratines reformas. „Labai svarbu suprasti ir sudėtingą Ukrainos ekonominę padėtį. Ar po šios žiemos bus taip pat palankiai žiūrima į Maidano įvykius? To tikrai nebus be Vakarų paramos”, - sakė jis.

Karas Ukrainoje – nelogiškas ir atsitiktinis?

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius iškėlė mintį, kad tai, kas vadinama Rusijos agresija Ukrainoje, iš tiesų galėjo būti ne tiek vieno didelio Rusijos prezidento Vladimiro Putino plano dalis, kiek pastarosios šalies valdančiojo elito gana padrikų veiksmų pasekmė.

„Rusijos agresija yra visiškai nelogiška”, - sakė jis, atkreipęs dėmesį, kad dar vasario mėnesį Viktoras Janukovyčius, tuo metu vis dar teisėtas Ukrainos prezidentas, kiek yra žinoma, prašė V. Putino įvesti kariuomenę į Ukrainą, tačiau šis atsisakęs. Esą tik vėliau prasidėję aiškesni Rusijos veiksmai Kryme, kuriuose vėlgi, pirmiausiai dalyvavo ne reguliarioji kariuomenė, o privačių saugos tarnybų, susijusių su Rusijos elito atstovais, darbuotojai. Kariuomenė prisijungusi tik vėliau, kai reikėjo „apsaugoti referendumą ir jo rezultatus”.

M. Laurinavičius nurodė, kad ir balsavimas Rusijos parlamento aukštuosiuose rūmuose kovo 1 dieną, kai V. Putinui buvo suteiktas leidimas dislokuoti karines pajėgas Ukrainoje, buvo ganėtinai keistas, nes dalyvavę tik kiek daugiau nei pusė visų senatorių, kurie, tiesa, vienu balsu palaikė pasiūlymą. Esą jei tai būtų tiesiogiai paties Rusijos prezidento stumiama iniciatyva, salė būtų buvusi pilna.

Maža to, vardino apžvalgininkas, Rusija dėl neaiškių priežasčių, jau prasidėjus pakurstytiems neramumams Rytų Ukrainoje, nemėginusi rimčiau sutrikdyti Ukrainos prezidento rinkimų. Juos laimėjus Petro Porošenkai, Rusijos valdžia iš esmės nieko nedarė ir stebėjo, kaip ukrainiečių pajėgos triuškino separatistus. Ir esą tik numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas, ir su tuo susijusi Maskva atsakomybė, vėl apvertė situaciją aukštyn kojom, kai Rusija aktyviau įsitraukė į konfliktą – iš esmės tai pirmiausiai buvo nulemta atsitiktinumo.

„Rusija neturi intereso net palaikyti įšaldyto konflikto Ukrainoje, nes nenori už tai mokėti, - tvirtino M. Laurinavičius. – Kokia Minsko susitarimo esmė? „Mes išlaikome teritorijos kontrolę, o jūs už tai mokate.” Dabar ir to nelieka.”

Donskis: Ukrainoje stebime naujos tautos gimimą

Diskusija „Maidano metinės: kas pasikeitė Ukrainoje, Lietuvoje, Europoje?“
+12