Ginčas dėl žemės: ar reikės keisti šalies Konstituciją?

K. Starkevičius (Šarūno Mažeikos nuotr.)
K. Starkevičius (Šarūno Mažeikos nuotr.)
© BFL

Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, šiuo metu Vyriausybei svarstant, kaip skatinti Lietuvos žemės ūkio produktyvumą, ginčas dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje virto į diskusiją, ar reikia keisti šalies Konstituciją.

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties dokumentuose ir Konstitucinio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas 7 metų pereinamasis laikotarpis (kurio metu draudžiama užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę) Europos Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu buvo patęstas iki 2014 m. balandžio 30 d. ir iki šio laikotarpio pabaigos sandoriai su nustatytais užsienio subjektais dėl žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo negali būti sudaromi.

Vasarą Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę“, kuria minėtą nuostatą dar kartą patvirtino.

Anot K. Starkevičiaus, šiuo metu Teisingumo ministerija siūlo šiuo klausimu keisti Konstituciją.

„Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijų nuomonės yra išsiskyrusios. Europos reikalų departamentas mano, kad reikia keisti Konstituciją, o mes galvojame, kad to nereikia daryti“, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė žemės ūkio ministras.

„Sutartis (dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę – Alfa.lt) yra numatyta 7 + 3. Mes paprašėme Europos Komisijos pratęsti draudimą 3 metams. Tai šiuo atveju, kaip yra numatyta reglamentuose, viršenybę tokiu atveju turi Europos teisės dokumentai. Taigi turime 10 metų laikotarpį, todėl Konstitucijos keisti nereikia“, – pridūrė K. Starkevičius.

Ministro teigimu, teisinis ginčas dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę bus sprendžiamas konsultuojantis su Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei kitais parlamento komitetais.

K. Starkevičius mano, kad visgi draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje galiojimo pratęsimas turi teisinių spragų, mat žemės užsienio valstybių piliečiai gali nusipirkti per tarpininkus.

„Mano nuomone, šiuo metu tie asmenys (užsieniečiai, norintys įsigyti žemės Lietuvoje – Alfa.lt) nori susitvarkyti žemę savo vardu. Mes ne kartą kreipėmės ir į teisėsaugos institucijas, kad būtų labiau prižiūrima, iš kokių pinigų perkama žemė, kokios lėšos yra deklaruojamos. Tačiau negavome duomenų, kad tai yra daroma. Visgi turime įtarimų, kad yra tokių užsieniečių, kurie per tarpininkus jau yra nupirkę Lietuvos žemių“, – mintimis dalijosi ministras.

Jo manymu, Lietuva turėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu, kurioje žemės įsigijimo, pirkimo sandoriai yra prižiūrimi labai atidžiai.

„Lenkijoje žemės negali įsigyti joks pilietis be Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos leidimo. Pirmoji patikrina lėšų kilmę ir susijusius asmenis, o antroji – pagal savo paskirtį išduoda leidimus“, – informavo K. Starkevičius.

Kubilius: konsultuosimės, kad nekiltų dviprasmybių

Pasak ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, šiuo metu užsieniečiai Lietuvoje žemės pirkti negali, mat tai dar vasarą patvirtino parlamentas.

„Mes susiduriame su ta problema, kad teisininkai turi ganėtinai skirtingas nuomones. Seimas aiškiai pareiškė, kad žemės pardavimas užsieniečiams gavus Europos Komisijos leidimą buvo sustabdytas dar trejiems metams“, – žurnalistams sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas patikino, kad, siekdami išvengti teisinių šio klausimo dviprasmybių, ministrai kreipsis į parlamentą konsultacijoms.

„Kad nekiltų kokių nors dviprasmybių interpretuojant teisės normas, mes šiandien sutarėme, kad vesime konsultacijas su Seimo vadovybe ir Seimo frakcijomis ir, jei matysime, kad reikės imtis kažkokių teisinių veiksmų keičiant įstatymus, taip ir padarysime“, – teigė A. Kubilius.

Teisingumo ministras: reikėtų leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, jog žemės įsigijimo sandoriai perkančiojo požiūriu šiuo metu gali būti interpretuojami labai įvairiai.

„Notarai yra tokioje padėtyje, kurie arba tvirtina, arba netvirtina sandorio (žemės įsigijimo – Alfa.lt), ir jie nori būti tikri dėl to sandorio interpretavimo įvairiose institucijose. Iškilus įvairioms interpretavimo versijoms, esu įsitikinęs, kad įstatyminiai pakeitimai yra reikalingi“, – pirmadienį žurnalistams aiškino R. Šimašius.

„Tenka užjausti notarus, kurie yra labai dviprasmiškoje padėtyje, nes iš pradžių jie situaciją interpretavo taip, kad visgi užsieniečiams žemę Lietuvoje parduoti galima, o po Seimo priimtos rezoliucijos notarai ėmė suprasti, kad žemės pardavimą teisiniu požiūriu gali traktuoti labai įvairiai“, – pridūrė ministras.

Anot jo, Vyriausybė privalo šią teisinę dilemą spręsti kartu su Seimu. Visgi R. Šimašius mano, kad Konstituciją reikia keisti.

„Mano supratimu, siekiant aiškumo vis dėlto reikia priimti konstitucinio įstatymo pakeitimą“, – pažymėjo ministras.

R. Šimašius taip pat teigė, kad, jo nuomone, Lietuva turėtų leisti savo žemes pardavinėti ir užsieniečiams.

„Kaip liberalų deleguotas ministras, aš manau, kad reikėtų leisti pardavinėti žemę ir užsieniečiams. Tai būtų efektyvi užsienio investicijų pritraukimo priemonė“, – tvirtino teisingumo ministras.

R. Šimašiaus teigimu, šiuo metu nėra duomenų, jog žemę Lietuvoje būtų pirkęs užsienio valstybės pilietis.

„Mano žiniomis, nėra užregistruota tokių atvejų, kad žemės būtų įsigijęs užsienietis“, – teigė ministras.