Menininkės išaustos sakralumo akimirkos

Menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė
Menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė
  © Petro Malūko nuotr.

2010-ųjų balandį Šv. Jono gatvės galerijoje vyko paroda-konkursas „Metų skulptūra“. Renginyje buvo galima žvilgtelėti į 2009 metais lietuvių menininkų sukurtus trijų išmatavimų darbus: skulptūras, objektus, instaliacijas.

Komisija išrinko keturis geriausius, kurių autoriai apdovanoti galimybe Šv. Jono gatvės galerijoje surengti personalinę parodą. Į nugalėtojų ketvertuką greta Nerijaus ir Andriaus Erminų, Artūro Burneikos pateko ir M.Žaltauskaitė-Grašienė. Tad anąkart jos rodyta instaliacija „Skladukas“ autorei vėl atvėrė galerijos duris.

Skaitmeninė tekstilė

Parodoje M.Žaltauskaitė-Grašienė eksponuoja nedaug kūrinių, tačiau jie kažkokiu ypatingu būdu sugeba užpildyti ir prakalbinti senąją ekspozicijos erdvę.

Išskyrus vaizdo instaliaciją „Naujas butas“, kiti parodos autorės darbai yra tekstiliniai, sukurti kompiuterizuota žakardinio audimo technika. M.Žaltauskaitė-Grašienė yra bene vienintelė Lietuvos menininkė, turinti aukščiausią šios srities mokslinę kvalifikaciją. Žakardinio audinio piešinys kuriamas supinant įvairių spalvų siūlus.

Prancūzų išradėjas Josephas Marie Jacquard'as 1801 metais sugebėjo mechanizuoti daugelio rankų darbo reikalaujantį audimo būdą.

Už sukurtas audimo stakles imperatorius Napoleonas jam skyrė pensiją iki gyvos galvos. Žakardo staklėmis išaudžiamas audinys su reljefiniu piešiniu. O naudojantis šiuolaikine skaitmenine technologija į audinį galima perkelti įvairiausio sudėtingumo ir spalvingumo piešinius.

Intymios akimirkos

Vieną parodos salę užima instaliacija „Kartos“ (2005). Laiko juostą primenančiame kūrinyje įamžinti pačios menininkės, jos mamos ir dukrytės veidai. Mažumėlę transformuoti, ištempti.

„Kūrinyje norėjosi perteikti natūralų vaizdą iškreipiančią pasakos „Alisa stebuklų šalyje“ atmosferą“, - LŽ sakė M.Žaltauskaitė-Grašienė.

Ypatingo dėmesio menininkė sulaukė sukūrusi darbų ciklą „Kvėpavimas“ (2010), kuris buvo rodytas Kauno akušerijos ir ginekologijos klinikoje.

Projekte dalyvavo šešios naujagimių laukiančios poros, sutikusios, kad menininkė įamžintų šį intymų šeimos įvykį. M.Žaltauskaitė-Grašienė vaiko gimimą fiksavo fotokamera, o vėliau perkėlė į audimo paveikslus.

Autorė pasakojo, kad klinikos personalas niekaip nenorėjo skirtis su šilumą skleidžiančiais darbais. Plačiaformatis šio ciklo kūrinys „Gimimas“, rodomas centrinėje parodos dalyje, suteikia galerijai šventovės sakralumo.

Naujos istorijos pradžia

Vaizdo instaliacija „Naujas butas“ yra netiesiogiai dedikuota jau mirusiai menininkės kaimynei, kuri labai mėgo megzti, nerti, siuvinėti.

Po moteriškės mirties jos giminaičiai nusprendė butą renovuoti. Menininkė pažadėjo fotoaparatu įamžinti tekstilės dirbiniais „aprengtą“ interjerą ir po remonto vieną buto sieną uždengti fototapetu su buvusiu kambario vaizdu.

Fotografija jau sukurta. Parodinę jos kopiją užlieja projektoriaus vaizdas su dviem vaikais, kurie, regis, siaučia moters kambaryje. „Šokantys vaikai simbolizuoja naują gyvenimą, naujos istorijos pradžią“, - aiškino autorė.

Menininkės žvilgsnį traukia buitinius mūsų tėvų, senelių įpročius, gyvenseną iliustruojantys, bet jau į užmarštį keliaujantys dalykai. Visokie „skladukai“ su uogienės stiklainiais, automobilių garažų interjerai, kuriuose šeimininkai mėgsta pasikabinti kokią apsinuoginusią trumpakoję gražuolę ar kilimėlį, kalinių išdrožtą „abrozdėlį“.

Tad greta „Naujo buto“ rodomi ir kiti šiemet kurti M.Žaltauskaitės-Grašienės darbai „Erotika ir mechanikas“ bei „Jėzus Kristus ir kopūstai“.