Pluoštinės kanapės – grėsmė ar panacėja?

Kanapės
Kanapės
  © EKO redakcija
„EKO redakcija“
2011-08-30 14:41

Martynas Norbutas: Tikriausiai esate girdėjusi ne vieną mitą apie pluoštines kanapes. Ar jos iš tiesų kelia kokią nors grėsmę?

Virginija Vingrienė: Nors kanapės Lietuvoje yra žinomos, auginamos ir vertinamos nuo senų laikų, skambiai apdainuotos liaudies dainose, tačiau, kaip bebūtų gaila, šis naudingas augalas mūsų krašte dabar yra užsitarnavęs ne itin gerą vardą. Taip atsitiko dėl jo giminaitės – marihuaninės kanapės – naudojimo nelegaliais ir ne visai gerais tikslais.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad be marihuaninių kanapių yra ir kitų, nesukaupiančių tiek veikliųjų medžiagų (pagrindinė – tetrahidrokanabinolis, THC), jog būtų tinkamos svaigintis.

Užtat jos turi visą eilę išskirtinai gerų savybių. ES leidžiami auginti sėjamųjų kanapių veislių augalai sukaupia tik iki 0,2 proc. minėtos veikliosios medžiagos.

Tuo tarpu narkotikams tinkamose kanapėse minėtojo THC būna nuo 3 iki 20 proc. Beje, tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuvoje augančiuose minėtuose pluoštinių sėjamųjų kanapių veislių augaluose šios medžiagos randama daug kartų mažiau, nei leistina, t.y. nuo 0,003 iki 0,07 proc., o pastaruoju metu jau yra išvesta kanapių veislių, visiškai nesintetinančių šių medžiagų.

Deja, situacija šiuo metu yra tokia, kad Lietuvoje, beje, vienintelėje iš Europos Sąjungos valstybių, šių augalų auginimas kol kas nelegalus. Europos Sąjungoje pluoštinės kanapės laikomos žemės ūkio augalais, už kurių auginimą mokamos išmokos.

M. Norbutas: Pluoštinės kanapės plačiai auginamos užsienyje. Kodėl jos tokios populiarios?

V. Vingrienė: Pluoštinės kanapės – vieni unikaliausių ir naudingiausių buičiai bei pramonei augalų, nes iš jų galima pagaminti net iki 50 000 įvairiausių gaminių, pradedant tradiciniais maisto produktais ir pluoštu, baigiant statybinėmis medžiagomis.

Beje, Ukrainos mokslininkai, vykdantys kanapių selekciją ir tiriantys jų produkcijos naudojimą, tokių gaminių suskaičiuoja dar tris kartus daugiau.

Šiandien, Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės, kanapių biomasė ar jų pluošto pramoninės gamybos atliekos – spaliai – gali tapti vis perspektyvesniu tampančio biokuro žaliava.

Nors paprastai kanapės sukaupia daug pluošto, tačiau kai kurios jų atmainos ir veislės yra kuriamos bei auginamos sėklų gamybai.

Vienas žinomiausių produktų – kanapių aliejus – spaudžiamas jau nuo senų laikų. Tai išskirtinai vertingas, turintis daug jodo, polinesočiųjų (omega-6 ir omega-3) ir polisočiųjų riebalinių rūgščių bei kitų labai svarbių, žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, produktas.

Pats aliejus gali būti naudojamas ne vien maistui, bet ir biodegalams, taip pat kaip žaliava gaminant buitinius tepalus, dažus, klijus, augalų apsaugos priemones, medicinoje itin vertinamą „žalią“ muilą.

M. Norbutas: Užsiminėte apie iš pluoštinių kanapių gaminamų produktų įvairovę. Gal galėtumete bent keletą pristatyti plačiau?

V. Vingrienė: Iš kanapių sėklų gaminami ir kiti maisto produktai, tarp jų kanapių sviestas, pienas, sūris, duona, Žemaitijoje itin vertinami „spirgučiai“ ar net kramtomoji guma.

Jų žiedai gali būti naudojami alaus gamyboje vietoj apynių. Kanapių sėklos pasižymi ne vien tik dideliu aliejingumu, bet ir baltymingumu.

Baltymų kiekis jose sudaro 36 proc. ir prilygsta vienam svarbiausių bei populiariausių šiuo metu baltyminių augalų – sojų pupelėms. Todėl tai gali būti gera alternatyva gyvulininkystėje labai svarbių baltyminių pašarų gamyboje.

Kitas tradicinis produktas – kanapių pluoštas – pasižymi išskirtinai dideliu tvirtumu ir, lyginant su kitais natūraliais pluoštais (medvilnės, linų, dilgėlių), yra tvirčiausias.

Dėl savo tvirtumo jis nuo seno plačiai naudojamas virvių, tinklų, burių, brezento gamyboje. Pažymėtina, kad originalūs „Levi‘s Strauss“ firmos džinsai, pasižymėję išskirtiniu patvarumu, buvo pasiūti būtent iš kanapių drobės.

Šio pluošto audiniai gerai sugeria drėgmę, atsparūs pelijimui, o kompostuojami greitai suyra. Beje, net nedidelį kiekį kanapių pluošto turintys audiniai mažiau elektrinasi, leidžia kūnui labiau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, apsaugo nuo bakterijų ir grybelių.

Iš kanapių išgaunami eteriniai aliejai naudojami kosmetikos (kremų, šampūnų, kosmetinio aliejaus gamyba) ir farmacijos pramonėje. Kadangi jie pasižymi vabzdžius atbaidančiu poveikiu, vis plačiau naudojami augalininkystėje.

Kanapės turi daug celiuliozės, todėl naudojamos ir popieriaus gamyboje. Kanapių popierius yra labai kokybiškas ir patvarus, todėl tinka ilgam saugojimui skirtų blankų, pinigų, cigarečių gamybai. Be to, jis gali būti perdirbamas ir iš naujo naudojamas net iki 8 kartų, tuo tarpu iš medienos pagamintas tik iki 3.

M. Norbutas: Ar tiesa, kad kanapės išsiskiria tuo, jog beveik visas augalas gali būti panaudotas vieno ar kito produkto gamyboje, t.y. jas naudojant beveik nelieka ko išmesti?

V. Vingrienė: Taip. Tai tiesa. Kanapių pluošto gavybos šalutiniai produktai – spaliai, kurių išeiga iš šiaudelio būna net iki 80 proc. Jie taip pat racionaliai naudojami.

Maišant kanapių spalius su moliu arba kalkėmis gaunami kokybiški statybiniai blokeliai, puikiai tinkantys ekologiškų, šilumą gerai laikančių vadinamųjų pasyviųjų namų statybai. Jie pasižymi gera šilumine varža, žiemą puikiai laiko šilumą, o vasarą vėsą, atsparūs pelėsiui, nepraleidžia drėgmės, gerai kvėpuoja.

Supresuoti į briketus spaliai naudojami biokurui. Biokurui gali būti naudojami ir patys kanapių šiaudeliai. Savo kaitrinėmis savybės kanapių mediena prilygsta akmens angliai, tačiau, savaime suprantama, degimo produktais neteršia aplinkos.

Dega panašiai kaip ir medienos atliekos. Kanapės priskiriamos prie našiausių bioenergetinių augalų, kadangi, lyginant su kitais, savo stiebuose sukaupia daugiausiai ląstelienos.

Šie augalai, priklausomai nuo veislės savybių ir dirvos derlingumo sąlygų, paprastai išaugina nuo 8 – 10 t/ha iki kartais net 25 t/ha biomasės, o tai prilygsta kitos populiarios biokuro žaliavos – gluosnių – metiniam derlingumui. Skirtumas tas, kad kanapių derlius nuimamas kasmet, o ne po trejų – ketverių metų.

M. Norbutas: Ar sunku auginti kanapes? Ar jas auginant aplinka mažiau teršiama nei paprastai?

V. Vingrienė: Kanapės nėra itin reiklios dirvai, tačiau norint geresnio derliaus reikia rinktis derlingesnius plotus. Auginimo laikotarpiu kanapės mėgsta didesnę drėgmę.

Tačiau pačios yra labai puikus priešsėlis kitoms kultūroms, nes ne tik nealina dirvos, bet dar ir praturtinta ją paviršiniame dirvos sluoksnyje palikdamos daug šaknų. Su lapų liekanomis į dirvą grąžinamas sukauptas azotas. Dėl to laukai dezinfekuojami ir paliekami nepiktžolėti.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kanapės savaime yra ekologiški augalai, nes jų auginimui praktiškai nenaudojami jokie pesticidai.

Išskirtinai greitai augdamos ir per vegetaciją užaugančios iki 3 m aukščio (kai kurios atmainos pasiekia net 5 m aukštį) jos nustelbia visus kitus augalus, todėl ne tik nenaudojami herbicidai, bet ir nuėmus derlių paliekami nepiktžolėti laukai.

Apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų šiems augalams taip pat dažniausiai nereikalingos, nes patys pasižymi repelentiniu ir baktericidiniu poveikiu.

Kanapės yra tinkamos auginti sunkiaisiais metalais užterštose dirvose, nes turi šiuos metalus absorbuojančių savybių. Tad kanapė naudinga ir kaip augalas, išvalantis dirvožemį nuo šių teršalų.

Kaip matome, pluoštinės kanapės yra tikrai išskirtinis, ekologinis ir labai perspektyvus augalas, tačiau Lietuvoje, beje, vienintelėje iš visų Europos Sąjungos valstybių, kol kas nelegalus.

Įstatymu draudžiama auginti visas be išimties kanapių veisles, nors Europos Sąjungos reglamentai, galiojantys Lietuvoje tiesiogiai ir turintys viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, pluoštines kanapes priskiria agrariniams augalams, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos.

M. Norbutas: Kaip manote, ar draudimas auginti net ir „nekaltas“ pluoštines kanapes duoda kokios nors naudos?

V. Vingrienė: Būtų sunku atsakyti. Tuo labiau, kad šiandien iš kitų Europos Sąjungos valstybių laisvai į Lietuvą galima įsivežti įvairiausių legalių iš kanapių pagamintų maisto produktų, taip pat ir pačių kanapių sėklų.

Todėl šiandien mūsų šalyje jau prekiaujama jomis kaip maisto produktais. Sėklos, beje, laisvai atsivežamos ir kaip dauginamoji medžiaga bei žaliava perdirbimui.

Be to, pasinaudojus ES teisės aktų viršenybe, šiemet Lietuvoje jau pasėta ir net oficialiai deklaruota 53 ha pluoštinių kanapių. Jei ištyrus jas randamas mažesnis nei 0,2 proc. THC kiekis, jų auginimo uždrausti negalima, negalima ir sunaikinti ar už tai nubausti jų augintojus.

Tuo tarpu kitose ES šalyse pluoštinių kanapių auginimas vis labiau populiarėja, plečiasi jų auginimo plotai. 2010 m. ES pluoštinėmis kanapėmis buvo užsėta 18 000 ha, 2009 m. – 15 000 ha.

Pagrindinės augintojos – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Olandija, Vengrija, Lenkija. Viliuosi, kad neilgai trukus Seime bus patvirtinta Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisa, ir pluoštinėms kanapėms mūsų šalyje pagaliau bus uždegta žalia šviesa.