Kauniečių jėga slypi internete?

„Kas vyksta Kaune“ iniciatorius Vaidas Pilkauskas.
„Kas vyksta Kaune“ iniciatorius Vaidas Pilkauskas.

Dvejus metus veikianti virtuali kauniečių bendruomenė, pasak jos įkūrėjų, galėtų tapti realia jėga. Bet yra viena problema. „Lietuvoje yra daug idėjų, tik jos nepasiekia adresato“, – sako „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros“ komunikacijos vadovas Vaidas Pilkauskas. Kas turėtų imtis užbaigti internete užsimezgusias iniciatyvas?

Kokiu tikslu kūrėte internetinę kauniečių bendruomenę „Kas vyksta Kaune“?, – klausiu vieno iš jos įkūrėjų V. Pilkausko.

Mūsų organizacija dirba su socialiniais tinklais. Šioje bendruomenėje lyg bandymų poligone išmėginame naujausias technologijas ir idėjas. Patys esame pilietiškai nusiteikę kauniečiai, todėl miestiečiams sukūrėme projektą, kur jie galėtų bendrauti aktualiomis temomis, sužinoti miesto naujienas.

Bandymų poligonas, kaip jį pavadinote, veikia nuo 2009 m. spalio. Jo jau nebepavadinsi bandomuoju projektu?

Yra planas jį išauginti iki vietinių gyventojų generuojamo turinio portalo apie miestą. Paprastas pavyzdys, kai prasideda audra, kruša, žmonės iškart siunčia vaizdo ar foto informaciją. Tai vyksta labai operatyviai, kartais net greičiau, nei kai kuriuose regioniniuose portaluose. Socialiniai tinklai ir turi būti žmonių generuojamas turinys, bet jį sunku „sustyguoti“.

Ši bendruomenė turi administratorių?

Taip, nes be jo būtų palaida bala. Socialiniuose tinkluose yra daug „spamo“. Reikia kas valandą, kas dvi prižiūrėti, kas juose vyksta.

Ką žinote apie jos dalyvius?

„Kas vyksta Kaune“ turi 51 tūkstantį narių. Bet aktyvių interneto vartotojų per mėnesį būna apie 90 tūkst. Taip yra todėl, kad mus skaito ir bendruomenėje neužsiregistravę nariai.

39 – 48 proc. bendruomenės auditorijos yra 18 – 24 m. miestiečiai. Pagal lytį, daugiausia dalyvių –moterys. Apskritai socialinius tinklus yra užkariavusios moterys.

Ką dažniausiai šioje erdvėje veikia jos dalyviai?

„Renginių kalendoriuje“ suteikiame galimybę bet kam skelbti informaciją apie renginius mieste. Čia galima žiūrėti tiesiogines transliacijas, matyti visus vaizdus, susijusius su Kaunu, kuriuos žmonės įkelia į „Youtube“.

Tai yra lyg Kauno dienraštis veikiantis realiu laiku arba lyg koks realybės šou. Aišku, mus kartais kaltina, kad esame nusiteikę prieš Savivaldybę. Bet mes tik transliuojame pilietišką miestiečių nuomonę. O kauniečiai nori gyventi gražiame, saugiame tvarkingame mieste.

Kiek tie norai, Jūsų manymu, galėtų būti realizuoti?

Prieš pusę metų pagrindinėje miesto dalyje po audros atsivėrė gatvės įgriuva, kuri nebuvo aptverta ar kaip nors kitaip pažymėta. Vieną dieną keliaudamas į darbą ją nufotografavau ir įkėliau į bendruomenės puslapį, kur juokaudamas parašiau: kai po šia nuotrauka „patinka“ mygtuką paspaus penki šimtai miestiečių, tada suprasime, kad jiems irgi rūpi ši duobė, jog ji turi būti tvarkoma. O tada šią informaciją nusiųsime miesto ūkio skyriui.

Vietinė valdžia prieš savivaldos rinkimus buvo ėmusi žaisti žaidimą „Reaguoti į gyventojų nuomonę“. Todėl greitai sulaukėme valdininkų įrašo, kad negalima delsti, kol surinksime penkis šimtus balsų, tvarkyti reikia dabar.

Žodžiu, komentarais kauniečiai dar paauklėjo valdininkus, kodėl taip mieste neprižiūrimos gatvės. Jau kitą parą savo elektroniniame laiške radau valdininko laišką, kad duobė yra sutvarkyta.

Kartais tereikia nedidelio postūmio. Žinoma, duobę užtaisyti yra paprasčiau, nei nugriauti pastatus vaiduoklius. Nors apie juos šioje bendruomenėje irgi dažnai kalbama.

Ką reiškia trečiąkart organizuota diskusija „Kas vyksta Kaune. Gyvai“? Iš virtualios erdvės keliatės į kasdienį gyvenimą?

Kaune mus pažįsta daug žmonių. Jei kas turi kokią idėją, dažnai kreipiasi į mus. Kai diskusijos rengėjai pasiūlė kartu organizuoti renginį, sutikome, nes tai susiję su mūsų projektu. Pirmoji diskusija buvo apie pramogų zoną. Tai yra opi tema. Gyventojai su savivaldybės valdininkais neranda bendros kalbos, todėl jokios diskusijos nevyko.

Miestiečiai nelinkę diskutuoti, sakė, kad čia gyvenome, gyvensime, net jei su plaktuku per galvą mums daužys. Gyventojai yra labai kategoriški. Ši vieša diskusija padėjo išgryninti valdininkų ir gyventojų mintis. Po daugelio metų, kiek žinau, Savivaldybėje vyks posėdis, kur bus peržiūrimos triukšmo normos ir skelbiamos pramogų zonos Laisvės alėjoje ir Senamiestyje.

Išvada: net ir kategoriškiausią nuomonę galima pakeisti viešumu? Vadinasi, lankstumo galima išmokyti.

Socialinėje erdvėje turime pateikti vartotojui tą informaciją, kuria jie domėsis. Tradicinėje žiniasklaidoje, laikraštyje, be partrenkto briedžio aprašomas ir nerealus kultūrinis įvykis, taip žiniasklaida auklėja auditoriją ir prisiima švietimo funkciją. Mes įdėję abi žinutes matome, kad labiau skaitoma apie partrenktą briedį.

Turime atsižvelgti į tai, kas patinka socialinio tinko vartotojui. Suprantame, kad jauni žmonės neskaito tradicinės spaudos, bet šiai auditorijai suteikiame galimybę sužinoti apie politinį miesto gyvenimą. Šiek tiek auditoriją „auklėjame“ tokiomis žiniomis.

Be to, jei nebūtų socialinių tinklų, tokių projektų kaip mūsų, tai žmogus neskaitantis laikraščių, nežinotų kas vyksta mieste, o mes nežinotume jų nuomonės. Pavyzdžiui, nors „Žalgirio“ arenos architektas sako, kad fasadas turi būti toks, visi žmonės sutartinai sako, kad jis turėtų būti kitoks.

Kaip manote, ar ši virtuali bendruomenė susitelkusi galėtų pajusti savo galią ir siekti realių rezultatų?

Yra viena problemėlė. Tie žmonės komentuodami atrodo labai pilietiški, demokratiški, bet per komentarą „nuleidžia garą“, ir „Facebooku“ tas pilietiškumas baigiasi. Blogybė yra ta, kad tai, kas čia deklaruojama, neperkeliama į viešumą.

Vien komentarais nelabai ką išspręsi. Tarkime, galime padaryti išvadas iš komentarų, bet nėra jokio pagrindo eiti toliau, jei į juos nekreips dėmesio tie, apie kuriuos čia kalbama. Tai yra slidus dalykas.

Savivaldybė galėtų turėti „Facebook“ profilį, skelbti gyventojams aktualią informaciją ir sulaukti atgalinio ryšio. Tačiau savivaldybių pozicija dabar yra tokia, kad jei ten bus komentarų skiltis, tai komentuos visi apie bet ką, kaip bet kuriame naujienų portale.

Jie bijo apie save tiesą išgirsti? „Liaudies balsas“ iš interneto jiems yra neįdomus?

Socialiniai tinklai netinka tiems, kurie bijo vartotojo nuomonės. Ten negalima trinti komentarų ar labai prieštarauti, oponuoti komentuotojams. Savivaldybės nori labiau draugauti per tokius projektus kaip mūsų, bet savą kurti bijo. Tai būtų įrodymas, kad jai ta gyventojų nuomonė rūpi.

Jei laikui bėgant ši bendruomenė „važiuos“, ji galbūt galės išrinkti savo visuomeninius atstovus. Jie reikalingi, nes negali visi 50 ar 100 tūkst. žmonių eiti išsakyti savo nuomonės. Dabar negalime atsakyti, ar ta virtuali bendruomenė gali virsti kažkuo.

Na, kol kas ši erdvė gali tapti miestiečių nuotaikų barometru. Pigiu, nereikalaujančių brangių tyrimų.

Čia galima daryti įvairius dalykus: tiek rengti viešos nuomonės apklausas, teikti siūlymus. Bet tie siūlymai turėtų pasiekti adresatą. Lietuvoje yra daug idėjų, bet jos nepasiekia adresato. Tai yra, reikia, kad kas nors pasirūpintų lobistine dalimi, kad savivaldybės atstovai norėtų gauti tą gyventojų nuomonę. Techninėmis priemonėmis tai yra paprasta įgyventi, bet valdininkams ši informacija turėtų būti aktuali.

Per dvejus bendruomenės veikimo metus jau pastebime, kada pradeda čia lįsti politikai su savo profiliais. Vartotojai mato, kad jie ateina tik prieš rinkimus. Dar vienas nesenas pavyzdys: buvęs Kauno meras ėmė vykdyti akciją, kad dabartinė valdžia nesistengia, nepuošia miesto. Visi komentarai po šia informacija buvo apie tai, kad buvęs meras nori sugrįžti į miesto vadovo kėdę.

Gal bobutė, kuri skaito laikraštį ir mato tik tai, kas parašyta, yra vienos nuomonės apie tam tikrą įvykį. O tokioje erdvėje galima išgirsti kitokią nuomonę.

Jei teigiama, kad Lietuvoje žmonės apskritai per daug pasitiki žiniasklaida, neanalizuoja jų pateikiamos informacijos, tai ši virtuali erdvė tinkama skatinti kritiškai mąstyti, „nesuvalgyti“ to, kas pateikiama?

Čia kritiniam mąstymui tikrai vieta yra palanki. Nors kartais ir pasitaiko kvailų komentarų, kai reiškiama nuomonė, neįsigilinus į tai, kas yra parašyta. Tačiau šioje bendruomenėje jau yra nusistovėjusios taisyklės. Kai bandoma asmeniškai aiškintis santykius viešoje erdvėje, įsikiša administratorius, jis padeda valdyti situaciją. Bendruomenės nariai taip pat žino, kad jiems gali būti uždrausta čia patekti, todėl taisyklių laikymasis irgi yra šioks toks auklėjimas.

Jei per dvejus gyvavimo metus, kaip teigėte, bendruomenės nariai atpažįsta politikų tendenciją ateiti čia pasireklamuoti ir to neleidžia, galbūt pavyktų išsiugdyti ir pilietišką požiūrį į politikus po rinkimų: tai yra priversti juos dirbti ir pildyti dalintus pažadus?

Tai galima daryti ir humoro forma: įrengti barometrą, kur žmogus matytų, kad nuo rinkimų praėjus, pavyzdžiui, 20 proc. laiko, įgyvendinta 5 proc. programos, – pajuokauja socialinių tinklų žinovas V. Pilkauskas. – Problema ta, kad žmonės žino, jog politikai nieko nedaro po rinkimų. Jei būtume subūrę 80 proc. Kauno gyventojų, galbūt galima būtų ko nors siekti.

Bet socialinius tinklus naudoja tam tikra gyventojų kategorija. O rinkimuose dalyvauja dažniausiai pensininkai, bent jau mūsų mieste valdžią išrenka šio amžiaus žmonės. Reikėtų galbūt skatinti jaunimą iš pradžių domėtis miestu, parodyti jiems, kad čia dedasi blogų dalykų. Mes tik galime pateikti faktus, o žmonės patys turi susiprasti, ką jiems daryti.