Nemokamas vanduo – emocinė dovana klientams

Pietūs restorane
Pietūs restorane
  © 123rf.com

Pageidaujama ar privaloma?

Vandens stiklinė iš čiaupo – prašyti padavėjo ją atnešti ar nutylėti, nes šie surauks norį ir nurašys jus kaip „pigų“ klientą? Tokia diskusija užvirė tarp anglakalbių forumo dalyvių internete. Teisė į nemokamą geriamąjį centralizuotai tiekiamą vandenį Lietuvos kavinėse ar restoranuose įgyvendinama savanoriškai, kai kuriose pasaulio šalyse ji garantuojama įstatymais.

Nepatvirtintais duomenimis, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje kiekviena maistu ir/ar alkoholiu prekiaujanti įstaiga klientui privalo patiekti nemokamo vandens iš čiaupo. Simbolinį mokestį ši neva galinti imti už kartu su vandeniu patiekiamus priedus (ledo gabalėlius, citrinos skilteles, mėtos šakeles) ar tarą (stiklinę ar puodelį, kuriuos įstaigai kainuoja plauti), bet ne už patį vandenį.

Jungtinėje Karalystėje kavinės, barai ir restoranai, turintys licenciją prekiauti alkoholiu, privalo klientams garantuoti teisę gauti geriamojo vandens ir pasinaudoti tualetu. Nors nevykdantiems šio įpareigojimo gresia teisinė atsakomybė, ir ten pasitaiko bandymų „sutaupyti“. Vienas iš šimtų tokių nusiskundimų turinčių minėtos diskusijos dalyvių teigė pasijutęs išmaldos prašytojo vaidmenyje. Nors jis su žmona užsisakė trijų patiekalų vakarienę, bet pasiteiravęs, ar galėtų gauti nemokamo vandens iš čiaupo, susilaukė nedviprasmiškų padavėjo grimasų.

Prašyti nemokamo vandens nei „pigu“, nei įžūlu

Vieni klientai tai daro todėl, kad nenori gerti vandens iš plastikinių butelių, nes mano, kad juose vanduo yra nekokybiškas, tačiau stiklinėje taroje supilstytas vanduo jiems yra priimtinas. Kiti apskritai yra nusiteikę prieš bet kokio iš toli atvežto vandens, parduodamo mažuose ar dideliuose buteliuose, prekybą. Treti iš principo yra prieš užterštumą didinančios bet kokios plastmasinės ar stiklinės taros naudojimą. Kad ir kokie būtų motyvai, akivaizdu, kad kuo toliau, tuo dažniau vandens klausimas taps vis svarbesniu ir paslaugų sferoje.

Jau nekalbant apie tai, kad prieš metus Jungtinių Tautų Organizacija teisę į švarų vandenį pripažino svarbia žmogaus teise. Žinoma, mums nereikia už ją kovoti, nes ji mūsų šalyje yra garantuojama. Tačiau žinant, kad visoje šalies teritorijoje centralizuotai tiekiamas gėlas vanduo iš giluminių šaltinių yra geros kokybės, kyla klausimas, kodėl jį nenoriai geriame, o mieliau perkame iš parduotuvės?

„Gėlas vanduo yra vienas didžiausių turtų, kurių lietuviai kartais nesuvokia turį. Už mūsų, mokesčių mokėtojų pinigus, tobulinamos technologijos, kad centralizuotai tiekiamas vanduo būtų kuo saugesnis ir kokybiškesnis, o mes nenorime juo pasinaudoti“, – kalbėjo viena tinklaraščio Gyva.lt įkūrėjų ir akcijos „Nepirkime vandens plastikiniuose buteliuose“ iniciatorių Vaida Pavilonytė.

Kartu su kolege Indre Kleinaite ji birželio pradžioje organizavo renginį „Vilnius – vandens miestas“. Per renginį moterys paskelbė sostinės restoranų ir kavinių sąrašą, į kurį pateko įstaigos nemokamai arba už simbolinį mokestį lankytojams siūlančios geriamojo vandens iš čiaupo. Šiuo metu šiame sąraše yra dvidešimt Vilniaus restoranų ir kavinių. Netrukus jos bus paženklintos specialiu H2O lipduku.

„Džiaugiuosi, kad yra tokių pionierių. Po renginio dar nemažai kavinių papildė tą sąrašą. Žmonėms reikia turėti kantrybės prašyti vandens. Savininkai, pamatę, kad yra poreikis, supras, kad reikia jį patenkinti. Šio poreikio kaštai yra nedideli, o gaunama pridėtinė vertė – didelė. Ateityje visi turės apsispręsti, ar išpildyti šį klientų reikalavimą“, – sakė V. Pavilonytė.

Maža svetingumo ir draugiškumo dovana

„Vanduo yra fundamentalus dalykas. Kodėl jo nedavus lankytojams, jei jis yra geras, tinkamas gerti ir mums beveik nieko nekainuoja? Ąsotis vandens tik atėjusiam klientui, mūsų supratimu, yra svetingumo ir draugiškumo išraiška“, – teigia vienas iš sostinės restorano / kavinės „Kitchen“ bendrasavininkų Tomas Gedminas.

Šioje skoningoje ir draugiškoje aplinkoje svetingai sutinkami ir augintinius atsivedę klientai. Jų numylėtiniai čia taip pat gauna savo dubenėlį vandens.

„Lietuvoje yra vietų, kur padavėjai pasirauko, paprašyti atnešti vandens iš krano. Pas mus jo atnešama neprašius. Viskas priklauso nuo restorano savininkų, personalo. Juk svarbu ne tik piniginiai reikalai, o jei restorane į daugelį dalykų žvelgiama draugiškai, dažniausiai tai galioja ir vandeniui“, – sakė „Kitchen“ bendrasavininkis.

Prieš dvejus metus sostinės centre vyninę „Lola“ atidariusios seserys Saulė ir Indrė Šaltenytės net nesvarstė klausimo, ar vaišinti klientus nemokamu vandeniu, ar ne. „Tai vertinau iš kliento pozicijos, – pasakojo viena iš vyninės bendrasavininkių I. Šaltenytė. – Pati esu aktyvi, daug po barus vaikštau. Geriant vyną troškina, o didesnei kompanijai kelių mažų vandens buteliukų neužtenka.“

Štai kodėl supratingos šeimininkės savoje vyninėje klientams pasiūlo ąsotį vandens, pagardintą keliomis citrinos skiltelėmis. „Įpylę vandens, mes tikrai „nenubiednėsime“. Mums tokios smulkmenos nieko nereiškia, o klientams jos yra svarbios. Jie psichologiškai geriau priima tą vietą, į ją sugrįžta. Norint ką nors gauti, reikia kažką ir duoti“, – savo verslo principą atskleidė viena seserų – Indrė. Panašu, kad posakis apie mažas dovanas, stiprinančias draugystę, iš tiesų veikia. Bendrasavininkės teigimu, dauguma jų vyninės klientų yra nuolatiniai lankytojai.

Nemokamas vanduo – emocinė dovana klientams

Pietūs restorane