25 mln. Lt viešasis pirkimas: konkurencija uždrausta

Vilniaus oro uostas
Vilniaus oro uostas
  © Andrius Vaitkevičius

KT teigia, kad kartelinis susitarimas tarp 25 reklamos bendrovių yra rimtas nusižengimas, ypač žalingas konkurenciją ribojantis veiksnys, todėl ne KT, o pačios bendrovės, sudariusios kartelinį susitarimą, apribojo konkurenciją.

„KOVA“ DĖL SKAIDRUMO: VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA NUSIPLOVĖ RANKAS

KADA VIEŠIEJI PIRKIMAI TAPS TIKRAI VIEŠI?

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONKURSAI: KAIP IŠSTUMTI KONKURENTUS?

VPT teisinasi neturėjusi kitos išeities, tik liepti TVOU administracijai nesudaryti preliminarių sutarčių su trimis bendrovėmis, mat konkurso sąlygose buvo numatyta, kad paslaugos tiekėjas turi būti nepadaręs rimtų profesinių nusižengimų, todėl milijoninės vertės konkurso laimėtoju lieka vienintelė bendrovė.

TVOU aiškina, kad VPT jau vertino jų konkursą ir leido pasirinkti būdą, kai su potencialiais konkurso laimėtojais sudaromos preliminariosios sutartys, tačiau jos neįpareigoja būtent su tais tiekėjais sudaryti galutinių susitarimų. Tiesa, tuo metu dar vyko teismo procesas, nes reklamos agentūros ginčijo KT sprendimą, todėl oro uosto administracijai nekilo minčių, kad būtų galima pakeisti reikalavimus tiekėjams.

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA), kuri drauge su 25 rinkodaros ir reklamos bendrovėmis galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimu buvo pripažinta sudariusi draudžiamus susitarimus ir pagal įstatymus formaliai neteko teisės trejus metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, atstovai sako, kad TVOU viešojo konkurso dokumentai buvo rengiami likus metams iki galutinio teismo sprendimo, tad neslepia įtarimų, kad „KOMAA bylos baigčiai galėjo būta ruoštasi dar prieš pusantrų metų“.

Kaltųjų paieškos

VPT praėjusią savaitę pareiškė, kad TVOU turi nutraukti preliminariąsias sutartis su trimis iš keturių bendrovių, kurios laimėjo 25 milijonų litų vertės rinkodaros paslaugų pirkimo konkursą. TVOU įpareigotas nutraukti sutartis su bendrove „VIA Media“ (ši bendrovė bausta už kartelinį susitarimą – aut.), bendrove „Media House“ (ji taip pat bausta už kartelinį susitarimą – aut.) ir bendrove „Baltijos viešųjų ryšių grupė“ (ši kompanija į partnerius pasirinko bendrovę, kuri taip pat buvo bausta už kartelinį susitarimą – aut.). Tarp konkurso laimėtojų liko vienintelė įmonė, su kuria, pasak KOMAA agentūrų, „bus sudaroma sutartis dėl 25 milijonų litų vertės projekto“. Ta kompanija – prieštaringai pagarsėjusiai „Publicum“ grupei priklausanti „Publicum Media“.

VPT atsakomybės už tokį sprendimą kratosi – esą jų atstovai konsultavosi ir su teisininkais, ir su Ūkio ministerija, ir su KOMAA atstovais, tačiau išvada liko viena: nieko padaryti neįmanoma.

25 rinkodaros kompanijos pažeidė Konkurencijos įstatymą? Pažeidė. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad jame gali dalyvauti tiekėjas, kuris nepadaręs jokių profesinių nusižengimų, tarp jų – ir nepažeidęs Konkurencijos įstatymo? Buvo. Tad ko jūs dar norite?

O ar galima, paaiškėjus, kad konkurse liko vienintelis tiekėjas, rekomenduoti pradėti naują konkursą? Atsakymo į šį klausimą nėra. Matyt, negalima.

Svarbi detalė: tiek KOMAA, tiek VPT, tiek Vilniaus oro uostas pripažįsta, kad, paaiškėjus teismo sprendimui, bendrovės informavo oro uostą apie teismo nutartį. Kadangi visos trys kompanijos savo pasiūlymus teikė drauge su kitomis bendrovėmis – jungtinės veiklos sutarties pagrindu – jos prašė leisti keisti partnerius, kurie bausti už Konkurencijos įstatymo pažeidimus. „Tačiau toks sutikimas nebuvo gautas“, – teigė KOMAA valdybos pirmininko pavaduotojas Saulius Šukaitis.

KT šiandien taip pat išplatino pareiškimą, kuriame nedviprasmiškai pareiškė – tai pačios bendrovės, sudariusios kartelinį susitarimą, padarė rimtą nusižengimą, todėl nėra ko purkštauti, kad jų teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose trejiems metams apribotos: „Konkurenciją reikšmingai apribojo būtent KOMAA ir jos narių sudaryti bei KT išaiškinti karteliniai susitarimai, o LVAT patvirtino, kad KT nutarimo išvados buvo pagrįstos ir teisėtos. Teigti, kad KT netinkamai įgyvendino savo pareigą saugoti veiksmingą konkurenciją nėra jokio pagrindo.“

Kol valstybinės institucijos, atsakingos už konkurenciją rinkoje ir skaidriai naudojamus pinigus, teisinasi, esą jos nieko negali padaryti, KOMAA atstovai tiesiai šviesiai rėžia: „Peršasi tik viena išvada – situacija kai kam yra labai palanki. Ir TVOU konkursas yra ne vienintelis, kuriame gali būti visiškai panaikinta konkurencija.“

„Žaidimas“ datomis ir sprendimais

Už draudžiamą susitarimą – kartelį – KOMAA ir tuo metu jai priklausančias 25 bendroves KT nubaudė 2009 metų birželį. KOMAA šį nutarimą apskundė ir galutinis žodis šioje byloje buvo tartas beveik po dvejų metų – šių metų kovo pabaigoje.

Naujienų portalas Alfa.lt jau rašė, kad TVOU konkursą rinkodaros paslaugoms pirkti paskelbė praėjusių metų liepą. Tada, kai LVAT dar nebuvo nusprendęs, jog KT sprendimas dėl to, kad KOMAA ir tuo metu jai priklausiusios 25 bendrovės buvo sudariusios kartelinį susitarimą ir turi sumokėti baudas nuo kone pusės milijono iki kelių tūkstančių litų, yra teisėtas.

TVOU rinkodaros paslaugų pirkimo konkurso sąlygos, pasak KOMAA, buvo rengiamos dar anksčiau – praėjusių metų pavasarį. Pasiūlymų teikimo terminas buvo numatytas praėjusių metų rugsėjo 3 dieną. Preliminariais nugalėtojais tapo 4 kompanijos – jungtinės veiklos sutartis su partneriais sudariusios bendrovės „VIA Media“, „Media House“, „Baltijos viešųjų ryšių grupė“. Ir „Publicum Media“.

„Konkurso sąlygos buvo rengtos 2010 metų pavasarį, kai dar nebuvo aiški KT ir KOMAA bylos baigtis. Kartu su konkurso sąlygomis pateiktos paslaugų pirkimo sutarties projekte maždaug penktadalis vietos skiriama išsamiai aptarti situacijai, kuri būtų, jei paslaugų tiekėjai nebeatitiktų kvalifikacijos reikalavimų. Taigi pagal sutartį, įsiteisėjus KT sprendimui, reklamos agentūros ne tik nebegalėtų sudaryti pagrindinės sutarties, bet ir turėtų susimokėti apie milijoną litų baudų dėl to, kad nebeatitinka kvalifikacijos. Tai rodo, kad KOMAA bylos baigčiai galėjo būti ruoštasi dar prieš pusantrų metų“, – įsitikinęs KOMAA valdybos pirmininko pavaduotojas S. Šukaitis.

Ką šioje situacijoje aiškino VPT, naujienų portalas Alfa.lt jau rašė. VPT po teismo sprendimo išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, esą „remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, pats savaime šis teismo sprendimas agentūrų iš viešųjų pirkimų neeliminuoja. Tik tada, jei perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodys, kad konkurse negali dalyvauti tiekėjas, padaręs rimtą profesinį nusižengimą, šios įmonės negalės dalyvauti pirkime, jei nuo sprendimo paskirti nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos bus praėję mažiau kaip treji metai“.

Žinia aiški: perkančioji organizacija, rengdama konkursą, gali neįrašyti sąlygos apie tiekėjo padarytus profesinius nusižengimus, ir tada tame konkurse galės dalyvauti ir bendrovė, kuri už tą pažeidimą bausta. Tačiau tik ateityje, mat keisti pirkimo sąlygų ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų TVOU nebegalėjo. Ir, neįrašiusi tokios sąlygos, ji rizikuoja atsidurti VPT akiratyje bei sulaukti klausimo: kodėl tokia sąlyga nebuvo įrašyta?

„2011 metų balandžio mėnesį VPT pranešimas apie galimą konkurso sąlygų keitimą, ryšium su teismo sprendimu, buvo padarytas po mūsų konkurso vokų atplėšimo, kuris buvo 2010 metų rugsėjo mėnesį, todėl mes nebegalėjome keisti konkurso sąlygų, – naujienų portalui Alfa.lt sakė TVOU komunikacijos vadovė Sandra Šiaulienė. – Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą konkurso sąlygos negali būti keičiamos po pasiūlymų pateikimo (vokų atplėšimo).“

Pasak S. Šiaulienės, kadangi pirkimo dokumentų keisti nebuvo galima, buvo sudarytos preliminariosios sutartys ir po jų sudarymo, kaip numato Viešųjų pirkimų įstatymas, kreiptasi į VPT dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo. „Kreipėmės liepos pradžioje. Iš VPT gavus neigiamą atsakymą bei VPT vertinimo išvadą, kuria VPT įpareigoja nutraukti sutartis, sutartis su trimis iš keturių konkurso laimėtojų nutrauksime“, – sakė VTOU komunikacijos vadovė.

Ką šiandien pareiškė KT? „Pati perkančioji organizacija renkasi, ar įtraukti tokią nuostatą (dėl profesinių pažeidimų ir Konkurencijos įstatymo pažeidimo – aut.), taigi KT nutarimas savaime netrukdo už kartelinius susitarimus nubaustoms reklamos agentūroms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.“

KT ir VPT retorika šiuo atveju – vienoda. Tačiau kaip įmanoma keisti konkurso sąlygas po minėto teismo sprendimo, jeigu to neleidžia įstatymas? Ir ar nebuvo galima pamėginti išspręsti šios situacijos tuoj po teismo sprendimo, kai esą tarsi atsitiktinai susivokta, kad LVAT sprendimas ne tik įpareigojo nubaustas bendroves susimokėti baudas, bet ir eliminavo jas iš viešųjų pirkimų konkursų? O tai, kalbant atvirai, joms turbūt didesnė bausmė nei baudos, mat didžiųjų rinkodaros projektų ateityje numatytas ne vienas, ir juose sukasi ne šimtai tūkstančių, bet dešimtys milijonų litų? O žinant įtakingiausių reklamos bendrovių vadovų santykius su valstybinių įstaigų vadovais, galima nesunkiai numatyti, kurios reklamos agentūros jau gali užsidaryti, o kurios žarstys milijonus. Šį kartą – ne be konkurencijos ir viešųjų pirkimų prievaizdų pagalbos.

Žinoma, kartelinis susitarimas yra nusižengimas, už kurį turi būti baudžiama, tačiau ar tikrai ranką prie širdies pridėję tiek KT, tiek VPT atstovai gali atsakyti, jog didžiosios reklamos agentūros stambius milijoninės vertės užsakymus iš valstybės įstaigų gauna tik už geras idėjas?