„Kova“ dėl skaidrumo: Viešųjų pirkimų tarnyba nusiplovė rankas

Žydrūnas Plytnikas
Žydrūnas Plytnikas

Tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas pasirašė raštą, įpareigojantį Tarptautinį Vilniaus oro uostą nutraukti preliminarias milijoninės vertės sutartis su keliomis reklamos agentūromis, kurios buvo tarp viešojo pirkimo laimėtojų, dėl to, kad šios teismo pripažintos padariusios profesinį nusižengimą – kartelinį susitarimą, būtų galima sveikinti.

Tačiau šis raštas ir reikalavimas nutraukti sutartis, kurių vertė – dešimtys milijonų litų, prisideda prie to, kad būtų realiai uždaryta reklamos rinka.

Paradoksalu, bet būtent su ta bendrove, kurią pats Ž. Plytnikas vadino viena įtakingiausių ir laiminčių daugiausia viešinimo konkursų – „Publicum Media“, Tarptautiniam Vilniaus oro uostui nutraukti susitarimų nereikės. Tai, apie ką naujienų portalas Alfa.lt rašė dar balandžio pradžioje, pasitvirtino su kaupu – reikia žinoti daug vingrybių, kad kuriam laikui iš rinkos galėtum išstumti savo konkurentus. Ironiška detalė – tai padaryta tų institucijų, kurios turėtų užtikrinti skaidrią rinką ir tikrai viešus viešuosius pirkimus – VPT ir Konkurencijos tarybos – rankomis.

2008 metų vasarį Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, susijusį su reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimu. Jis baigėsi verdiktu – 25 reklamos agentūros pripažintos sudariusios kartelinį susitarimą.

Bendra kompanijoms ir jas vienijančiai Lietuvos komunikacijų agentūrų asociacijai (KOMAA) skirtų baudų suma – 3,4 milijono litų.

Šis Konkurencijos tarybos sprendimas buvo apskųstas, tačiau šių metų pavasarį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino – Konkurencijos taryba baudas skyrė pagrįstai.

Šis teismo sprendimas reklamos agentūroms buvo skaudus ne tik finansiškai. Jis teoriškai apribojo jų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kalbant paprasčiau, 25 bendrovės buvo išstumtos iš bent jau valstybės institucijų organizuojamų konkursų, mat tarp reikalavimų paslaugų tiekėjams įrašoma sąlyga, kad konkurse gali dalyvauti tik tie, kurie nepadarė profesinių nusižengimų, o tarp jų ir – nepažeidė Konkurencijos įstatymo.

Tik po teismo sprendimo ir Konkurencijos taryba, ir VPT susigriebė – juk rinkoje realiai lieka tik dvi ir pačios įtakingiausios kompanijos. Beje, tos, kurios ir taip dažniausiai susišluoja didžiausius valstybinius užsakymus. Tos, kurių apetitą valdiškiems pinigams taip norėjo numalšinti VPT vadovas Ž. Plytnikas.

PLAČIAI UŽMERKTOS STT AKYS

KREIVIO PAŽYMOS TYRIMAS – PO OPERATYVINĖS ŽMONOS RANKA?

Iš pradžių džiaugėsi, paskui susimąstė

„LVAT pripažino Konkurencijos tarybą už draudžiamą susitarimą pagrįstai paskyrus baudas Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai ir jos narėms“, – kovo 29 dieną džiaugėsi Konkurencijos tarybos atstovai. Tačiau įsigilinus paaiškėjo, jog toks teismo sprendimas ne vien tik pamokė, kad kartelinius susitarimus sudarinėti draudžiama, ir pripažino baudų skyrimo pagrįstumą, jis iš tiesų apribojo konkurenciją. Keisčiausia, kad net neaišku, kuriam laikui – metams ar trejiems.

„Teismo sprendimu sukurta oligopolinė rinka viešuosiuose pirkimuose“, – tada sakė KOMAA atstovai. Teismas tikino, kad jam nerūpėjo, ar nubaustos bendrovės galės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes nutartis buvo susijusi tik su pažeidimo konstatavimu ir baudų dydžiais.

KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis tada sakė, kad Konkurencijos taryba turėtų ginti viešąjį interesą ir skatinti skaidrią konkurenciją rinkoje. Tačiau po tokio teismo sprendimo konkurencija kaip tik esą tapo apribota ar net visiškai panaikinta.

„Mums kyla įtarimų, kad sprendimai nubausti komunikacijos agentūras galėjo būti politizuoti, atsižvelgiant į tai, kad valstybiniams viešinimo konkursams skiriamos dešimtys milijonų litų. Tokiu sprendimu valstybė juose sukūrė oligopolinę rinką. Natūrali su tuo susijusi grandininė reakcija – atvertos durys dar didesnei korupcijai viešuosiuose pirkimuose“, – tokį pranešimą žiniasklaidai tada išplatino KOMAA.

Praėjus pirmajai euforijos, kad pasiektas tikslas ir bendrovės nubaustos, bangai, susimąstyta: o gal iš tiesų rinka apribota? Ką daryti su nuostata, kad bendrovė, padariusi profesinių nusižengimų, tarp jų – ir pažeidusi Konkurencijos įstatymą, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose trejus metus? Naujienų portalo Alfa.lt žiniomis, atsakymo ieškojo ir teisininkai, ir Konkurencijos tarybos valdininkai, ir VPT.

Ir nuo kada skaičiuoti tuos trejus metus?

Nuo tada, kai Konkurencijos taryba nustatė pažeidimą, t. y. 2009 m. birželio 4 d. (tuomet laisvai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose nubaustoms bendrovėms būtų galima jau nuo 2012-ųjų birželio 4 d.), ar nuo tada, kai sprendimą priėmė teismas, t. y. dar trejus metus nuo kovo pabaigoje priimtos nutarties? Balandžio pradžioje ieškojome atsakymo į šį klausimą, tačiau į jį niekas taip ir nepajėgė atsakyti.

Tada naujienų portalo Alfa.lt paklaustas, ką dabar patartų daryti reklamos agentūroms, kurioms bus sudėtinga dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Elonas Šatas pasiūlė tokią galimą išeitį: tegul nubausta bendrovė dalyvauja viešųjų pirkimų konkurse ir nurodo, kad yra bausta už pažeidimą, o jeigu už tai būtų pašalinta iš konkurso, tegul kreipiasi į teismą, kad šis paaiškintų, nuo kurios datos fiksuoti minimus trejus metus.

„Kol kas nieko nekomentuosime, nes negavome oficialių dokumentų“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė agentūros „Media House“, su kuria Tarptautinis Vilniaus oro uostas po VPT verdikto jau pažadėjo nutraukti sutartį, vienas iš vadovų Artūras Olšauskas.

VPT: neturėjome pasirinkimo

„Profesinis pažeidimas gali užkirsti kelią į viešuosius pirkimus“, – taip balandį į Konkurencijos tarybos teisme pasiektą pergalę viešu pranešimu reagavo VPT. „Viešųjų pirkimų tarnyba paaiškina, kad, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, pats savaime šis teismo sprendimas agentūrų iš viešųjų pirkimų neeliminuoja. Tik tada, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodys, kad konkurse negali dalyvauti tiekėjas, padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šios įmonės negalės dalyvauti pirkime, jei nuo sprendimo paskirti nustatytą ekonominę sankciją įsisenėjimo dienos bus praėję mažiau kaip treji metai. Tokio tiekėjo pasiūlymas bus atmestas“, – teigė VPT.

Viešąjį pirkimą, dėl kurio griežtą verdiktą rugpjūčio 2 dieną paskelbė VPT, Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskelbė praėjusių metų liepą. Tada, kai dar nebuvo išspręstas teisinis ginčas tarp Konkurencijos tarybos, reklamos bendrovių ir KOMAA. Pasiūlymai turėjo būti pateikti iki praėjusių metų rugsėjo 3 dienos. Preliminarios sutartys su laimėtojais – „Publicum Media“, „Via Media“, „Baltijos viešųjų ryšių grupė“ ir „Media House“ pasirašytos šių metų birželį.

„VPT konstatuoja, kad perkančioji organizacija, pasirašydama preliminarias sutartis su „Via Media“, „Baltijos viešųjų ryšių grupė“, „Media House“ pažeidė (...) nuostatas, kad „perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją“ ir (...) įtvirtintą lygiateisiškumo principą“, – rašoma Ž. Plytniko pasirašytame rašte.

Sutarčių su „Publicum Media“ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui nutraukti nereikės. Būtent su ta kompanija, kurią pats Ž. Plytnikas yra įvardijęs kaip vieną iš tų, kurios nuolat laimi didžiausius valstybinius užsakymus. Panašu, kad, kai užvertas kelias 25 rinkos dalyviams nesiūlant jokių realių išeičių iš susidariusios padėties, atverta rinka kažkas itin džiaugiasi. Ir būsimais milijoniniais užsakymais – taip pat.

Oro uostas prašė leisti derėtis su visais

„2010 m. liepos 23 d. buvo paskelbtas Lietuvos pasiekiamumą oro transportu skatinančių rinkodaros priemonių planavimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo viešasis konkursas.

Siekiant maksimalus skaidrumo ir efektyvaus lėšų panaudojimo, pirkimo dokumentuose įtvirtinta, kad su konkurso laimėtojais bus pasirašomos preliminariosios sutartys. Šis modelis leidžia, perkant konkrečias rinkodaros planavimo ir įgyvendinimo paslaugas, varžytis visiems tiekėjams, su kuriais pasirašytos preliminarios sutartys. Preliminarios sutartys neįpareigoja pirkti paslaugų, o tik sudaro sąlygas tolimesniam varžymuisi, tokiu būdu užtikrinant mažiausios kainos ir geriausios kokybės santykį.

Konkurso metu esame gavę VPT poziciją, kad pirkimas vykdomas tinkamai“, – pranešė Tarptautinio Vilniaus oro uosto Komunikacijos vadovė Sandra Šiaulienė.

Pasak Tarptautinio Vilniaus oro uosto atstovės, šių metų gegužės 2 d. buvo atrinktos keturios kompanijos ir vėliau su jomis sudarytos preliminarios sutartys. „Paaiškėjus, kad trys iš keturių atrinktų konkurso dalyvių nebeatitinka konkurso sąlygų, Tarptautinis Vilniaus oro uostas oficialiu raštu kreipėsi į VPT su prašymu leisti ir toliau vykdyti pirkimo procedūras su visais keturiais tiekėjais. Kreipimesi į VPT buvo akcentuota, kad oro uostas neketina vykdyti jokių tolimesnių veiksmų, jei VPT tam nepritars. Sulaukus neigiamo VPT atsakymo, Tarptautinis Vilniaus oro uostas šio atsakymo neketina ginčyti.

Preliminariąsias sutartis su šiais trimis tiekėjais nutrauksime: UAB „VIA Media“, GmbH „Mindshare“, s.r.o. „Mindshare“ veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu; UAB „Media House“ ir UAB „IC Baltic“ veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu; UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“, UAB „Not perfect“, UAB „Mediapool“, „Media Consultant International Holding AG“ veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu“, – teigė S. Šiaulienė.