Nepaprastas eksperimentas: moteris šimpanzę augino kaip savo vaiką

Nepaprastas eksperimentas: šimpanzė buvo auginama kaip žmogus
Nepaprastas eksperimentas: šimpanzė buvo auginama kaip žmogus
Alfa.lt
2011-07-30 06:00

Britų dokumentinio kino režisierius James Marshas, sukūręs Oskaru apdovanotą filmą „Žmogus ant lyno“, pasauliui pristato naują filmą apie nepaprastą eksperimentą. Nimas, šimpanzė, buvo auginamas kaip žmogaus vaikas, siekiant įrodyti, kad taip užauginta beždžionė galės susikalbėti su žmonėmis. 7 deš. pradėtame eksperimente dalyvavo daugybė žmonių, kurie filme prisimena nuotykius, įvykius ir ilgalaikio tyrimo eigą. J. Marshas sako, kad filme jautriai ir giliai atskleidžiami skirtumai ir panašumai tarp žmogaus ir jo artimiausios giminaitės – šimpanzės.

Niujorko mokslininkai 1973 metų lapkričio mėnesį pradėjo nepaprastą eksperimentą. Jie atidavė šimpanzės mažylį savanorei moteriai, kad ji augintų mažylį savo šeimoje, kaip tikrą vaiką. Šimpanzė augo su moters kūdikiu, ji buvo maitinama žmonių maistu, rengiama drabužiais, mokoma gestų kalbos.

reklama

Nimas gimė Oklahomos tyrimų centre. Su biologine motina mažylis praleido vos kelias dienas, paskui jis buvo perduotas į įmotės rankas. Eksperimento autorius, ambicingas psichologijos ekspertas Herbas Terrace‘as iš Niujorko universiteto, siekė įrodyti, kad užaugintas kaip žmogus Nimas, galės susikalbėti su žmonėmis. Taip jis galės suprasti, kaip mąsto žmonės, o žmonės suvoks, ką galvoja gyvūnas.

Herbas Terrace‘as Nimą atidavė buvusiai savo studentei ir mylimajai Stephanie LaFarge. Jauna moteris gyveno dideliame name Manhatane su rašytoju vyru Weru ir septyniais vaikais. Eksperimentas nuo pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei. Stephanie ir jos vyras, didžiavosi savo hipišku gyvenimo būdu. Šimpanziukui jie suteikė daug laisvės, nemokė jo disciplinos, nefiksavo eksperimento eigos. Tačiau Stepfhanie maitino Nimą krūtimi, leido jam gerti alkoholį ir rūkyti kanapes. Video medžiagoje užfiksuota kaip lytiškai subrendusiai šimpanzei ji leido tyrinėti savo nuogą kūną. „Neturėjau su juo seksualinių santykių“, - tvirtina Stephanie.

Šimpanzių burna negali išgauti žmonių kalbos garsų. Nimas buvo mokomas gestų kalbos. Pirmasis žodis, kurį jis išmoko, buvo „gerti“. Paskui: „valgyti“, „aš“, „Nimas“, „apkabinti“. Stephanie pasakoja, kad nuo mažų dienų jis pasižymėjo užuojauta. Jei kas namuose liūdėdavo, Nimas glostydavo galvą, bučiuodavo, valydavo ašaras.

Supratęs, kad Stephanie namuose vykdomas eksperimentas žlugs, H. Terrace‘as įdarbino mokslininkę Laura-Ann Petitto, kuri tapo naująja Nimo „mama“. Gražuolė mokslininkė šimpanzę pavertė žvaigždė. Ji duodavo interviu žurnalams ir televizijai, leido Nimą filmuoti amerikiečių vaikų laidai „Sesame Street“. Šimpanzė augo ir stiprėjo. Nimas pavydėjo savo „mamos“ ir Laurai-Annai pradėjus romaną su H. Terrace‘u, šimpanzė ženklais parodė, kad Laurai jam „neištikima“. Nimas Laurą-Aną smarkiai apkandžiojo. Kartą iššokęs iš antro aukšto jis užpuolė Laurą ir trankė jos galvą į žemę. Prireikė keturių vyrų, kad galėtų atplėšti įsiutusią beždžionę. Mokslininkė sako: „Negalima elgtis su gyvūnu, kuris gali tave užmušti, kaip su žmogumi“.

Nimas apsigyveno su naująja „mama“ Renee Falitz. Gestų kalbos mokytoja stengėsi susidraugauti su Nimu ir jai pavyko, tačiau kartą jis netikėtai perkando jai skruostą. „Jis manęs atsiprašinėjo, bet negalėjau jam atleist. Jaučiausi lyg skirdamasi su vaikinu“, - sako ji.

Bijodamas, kad Nimas nesužeistų daugiau žmonių, Herbas Terrace‘as nuskraidino šimpanzę į tyrimų centrą, kuriame jis gimė. Joyce‘as Butleris, mokslininkas dalyvavęs Nimo pervežime, pasakoja: „Laikiau jį už rankos, kai įžengėme į naujuosius namus – narvą, pilną šimpanzių. Pamaniau: ‚Kas per velniava...‘. Manau, Nimas galvojo tą patį. Jis niekad nebuvo matęs kitos beždžionės. Nimas prisispaudė prie manęs ir parodė gestą ‚apkabink mane‘.

Herbas Terrace‘as suprato klydęs. Šimpanzės negali išmokti kalbos. Nimas išmoko pamėgdžioti ženklus, kad gautų, ko norintis. „Nors mokėjo daug ženklų, jis jų nenaudojo nuostabai ar emocijoms reikšti, jis tiesiog rodydavo ko norintis“, - sako mokslininkas.

1982 m. Nimas kartu su kitomis šimpanzėmis buvo parduotas kitam tyrimų centrui, kur buvo atliekami AIDS ir hepatito vakcinų eksperimentai. Filme mokslininkai pasakoja patys pastebėję, kad iš mažučio narvo, Nimas bando su jais bendrauti. Nedaug trūko, kad šimpanzė būtų dienas baigęs laboratorijoje, bet teisininkas ir gyvūnų teisių aktyvistas, Harry‘s Hermannas, jį išlaisvino. Teisme jis gynė Nimą, kaip žmogų. Paskutines dienas Nimas praleido Teksaso gyvūnų prieglaudoje. Jo prižiūrėtojai pasakoja, kad Nimas iki paskutinių dienų bendravo daugiausia su žmonėmis.

Kai jo „pirmojo mama“ Stephanie LaFarge aplankė Nimą, jis čiupo ją už kojos ir pradėjo tampyti. Prižiūrėtojai jau norėjo šauti, bet Nimas liovėsi. „Mes padarėme jam daug žalos, atimdami iš jo galimybę gyventi natūralų gyvenimą, - sako Stephanie. –Mes suklydom“.

Nimas mirė 2000 metais nuo širdies smūgio. Jam tebuvo 26 metai. Visai nedaug, nes vidutiniškai nelaisvėje šimpanzės sulaukia 60 metų.

Liudininkai teigia, kad svarbiausias eksperimento atradimas, visai ne tai, kad šimpanzės negali naudoti žmonių kalbos, o tai, kokios netobulos ir neprotingos būtybės yra žmonės. H. Terrace‘as vykdė eksperimentą be strategijos, be priežiūros ir neprisiėmė atsakomybes už jo dalyvius.

 

Nepaprastas eksperimentas: moteris šimpanzę augino kaip savo vaiką

Nepaprastas eksperimentas: šimpanzė buvo auginama kaip žmogus