Račius: neabejoju, kad slapta tamplierių draugija gali egzistuoti

Sainte-Eulalie-de-Cernon – buvęs tamplierių miestelis
Sainte-Eulalie-de-Cernon – buvęs tamplierių miestelis
  © SCANPIX

„Net neabejoju, kad tokia radikali ir kerštinga organizacija, kaip tamplieriai, gali egzistuoti“, – komentuodamas savaitgalį Norvegiją sukrėtusius kruvinus išpuolius sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Egdūnas Račius.

Dešiniosios pakraipos fanatikas Andersas Behringas Breivikas, Norvegijoje penktadienį nužudęs per 90 žmonių, savo manifeste „2083-ieji: Europos nepriklausomybės deklaracija“ skelbė siekius perimti politinę Vakarų Europos šalių kontrolę ir įgyvendinti konservatyvią politinę darbotvarkę.

Minėtame dokumente masines žudynes surengęs A. B. Breivikas taip pat pasakoja 2002 metų balandį Londone dalyvavęs kelių anglų ekstremistų suorganizuotame „tamplierių“ susitikime, kuris jį paskatino pradėti planuoti teroristinį išpuolį.

E. Račius, komentuodamas galimus šiurpaus nusikaltimo motyvus, pabrėžė tikįs, kad tokia slapta draugija, kaip „tamplieriai“, gali egzistuoti.

„Net neabejoju, kad tokia radikali ir kerštinga organizacija, kaip tamplieriai, gali egzistuoti. Reikia pabrėžti, kad sentimentai tamplieriams ir kryžiaus žygiams Europos žmonėms rūpinantis tautinių tradicijų išsaugojimu ir nepasidavimu kultūrų susipynimui yra tikrai jaučiami. Prielaida, kad egzistuoja pogrindinė draugija, siekianti atkeršyti tam tikriems asmenims ar jų grupėms, yra tikrai galima“, – Alfa.lt sakė VU TSPMI dėstytojas.

Tarptautinių santykių eksperto teigimu, pastaruoju metu suintensyvėjusi „svetimų“ kultūrų atstovų invazija į Europos valstybes leido susiformuoti kultūriniam rasizmui, kurio apraiškų galima įžvelgti ir kruvinas žudynes Norvegijoje surengusio A. B. Breiviko manifeste.

„Manau, kad jau kurį laiką Europoje ryškėja nepasitenkinimo multikultūriškumu tendencija. Tai galime pastebėti ne vienoje Europos šalyje, tačiau reikia pabrėžti, kad tik labai nedidelė dalis multikultūrinėmis visuomenėmis ir kitų kultūrų atstovų invazija nepatenkintųjų yra smurtingi.

Šiuo atveju turime kalbėti apie kultūrinį rasizmą, tačiau reikia turėti omenyje ne odos spalvą, o priklausymą tam tikros tautos kultūrai ir kultūrinį elgesį“, – aiškino E. Račius.

Pasak TSPMI dėstytojo, kruvinos žudynės Norvegijoje privers šalies, kuri garsėja savo tolerantiškumu, valdžią daugiau dėmesio skirti į valstybę iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims.

„Matome, kad migracija iš trečiųjų šalių yra intensyvi ir neretai dėl to visuomenėje kyla nepasitenkinimas. Norvegijos įvykiai, manau, yra skambutis tolerantiškosios šalies valdžiai, kad reiktų imtis kažkokių pertvarkų, galbūt stiprinti migracijos srautų kontrolę. Neabejoju, jog norvegai imsis kažkokių reformų minėtoje srityje“, – tikino E. Račius.

Jau pačiuose pirmuosiuose pranešimuose apie žudynes Utojos saloje bei sprogimą Oslo centre mirgėjo frazė „teroristinis aktas“. E. Račius nemano, kad šiuos įvykius galima įvardyti būtent taip. Anot jo, bandymai įvertinti tragedijos pobūdį pareikalaus naujų terminų.

„Ar tai yra teroristinis aktas? Gali būti taip, kad, norėdami tiksliai apibrėžti masines žudynes surengusio asmens elgesį, terorizmo specialistai turės ieškoti naujų terminų“, – sakė E. Račius.

Alfa.lt primena, kad Norvegijoje sulaikytas A. B. Breivikas penktadienį šalies sostinės centre susprogdino sprogstamuosius užtaisus, o vėliau, pasinaudojęs kilusia sumaištimi, pradėjo šaudyti Utojos saloje vykusio Norvegijos darbo partijos jaunimo suvažiavimo dalyvius. Šalies pareigūnų duomenimis, aukų skaičius viršija 90.