Klyvienė: naujausi duomenys patvirtina – ekonomikos atsigavimas ir toliau stiprės

V. Klyvienė (Danske Bank nuotr.)
V. Klyvienė (Danske Bank nuotr.)
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2011-07-05 10:59

Kaip ir buvo tikėtasi, augimas tampa labiau subalansuotu – vis didesnį poveikį augimo tendencijoms daro vidaus paklausos augimas. Prognozuojame, kad vartojimo atsigavimas taip pat šiais metais įgaus pagreitį. Tai daugiausiai lems palanki fiskalinė politika. Realių fiskalinės konsolidacijos priemonių šiais metais įgyvendinta nebus. Spartus mažmeninės prekybos augimas ir atsigaunantys vartotojų lūkesčiai taip pat leidžia prognozuoti gana spartų vartojimo atsigavimą.

Investicijos – svarbiausias tvaraus augimo veiksnys. Tačiau išskirtinai spartus jų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį iš esmė buvo nulemtas žemos bazės efekto. Be to, didelį teigiamą poveikį investicijoms darė valstybės investicijos. Spartesnis privačių investicijų atsigavimas prognozuojamas antroje šių metų pusėje.

Spartaus augimo tendencijos ir toliau išlieka priklausomos nuo išorinės paklausos. Tačiau šioje srityje tendencijos išlieka palankios Lietuvai. Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos ekonomikos ir toliau augs sparčiais tempais. Vidutiniu laikotarpiu Europos rinkų augimas lėtės dėl planuojamos politikos griežtinimo ir aukštesnių palūkanų normų. Tai neabejotinai paveiks ir Lietuvos eksportą, kurio augimas prognozuojamu laikotarpiu lėtės.

Darbo rinkos atsigavimas išlieka vangus. Nuosaikiai mažėjęs Lietuvos nedarbo lygis pirmąjį 2011 metų ketvirtį vėl netikėtai išaugo. Tikimasi, kad užimtumo tendencijos šiemet pagerės, tačiau ir toliau išliksime vieni iš lyderių Europoje pagal nedarbo lygį. Tai lems aukštas ilgalaikis nedarbas bei tai, kad Lietuvos eksportas nėra imlus darbui. Teigiamą ekonomikos augimo poveikį darbo rinka pajus tik šiek tiek vėliau.

Infliacija paspartės ne tik Lietuvoje, net ir Europoje. Tai lems augančios energetinių išteklių bei maisto kainos. Tačiau šių veiksnių įtaka Lietuvos vartotojų kainų indeksui yra didesnė nei euro zonoje. Tai priklauso nuo objektyvių veiksnių – visų pirma, didesnio maisto produktų ir energetinių išteklių lyginamojo svorio vartotojų kainų indekse. Lietuvos namų ūkių išlaidų struktūroje išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudaro apie 26 proc., tuo tarpu euro zonoje – 15 proc., išlaidos energetikai - Lietuvoje 15 proc., euro zonoje – apie 9 proc. Tačiau turime paminėti ir nepakankamą konkurenciją mažmeninės prekybos rinkoje. Tą pažymėjo ir Europos komisija savo rekomendacijose dėl 2011 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos bei dėl atnaujintos 2011–2014 m. Lietuvos konvergencijos programos.

Pagal mūsų prognozes, rizika yra subalansuota. Spartesnis nei prognozuojame šiuo metu bankų kreditavimo augimas, spartesnės investicijos gali lemti ir dar spartesnius ekonomikos atsigavimo tempus. Tuo tarpu lėtai atsigaunanti darbo rinka, kylanti infliacija bei didėsiančios palūkanos gali sulėtinti ekonomikos augimo tendencijas.