„Tvarkiečių“ į VRM vadovo postą pasodintas Skvernelis spaudimui pasiduoti nežada
Atnaujinta 13.08

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, antradienį prisiekęs Seime, teigia suvokiantis, kad dalį savo sprendimų turės derinti ir su partija „Tvarka ir teisingumas“, kuri jį ir delegavo į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo postą. Vis dėlto S. Skvernelis pažymi, kad politiniam spaudimui jis nepasiduos.

Apie tai S. Skvernelis kalbėjo antradienį VRM surengtoje spaudos konferencijoje.

„Nežinau, ar aš turiu tą 100 dienų nuo kritikos. [...] Ko gero, ne“, – konferenciją pradėjo S. Skvernelis.

Naujasis vidaus reikalų ministras teigė, kad VRM jam nėra svetima institucija, mat, užimdamas policijos generalinio komisaro pareigas, su minėtos institucijos komanda nuolat bendraudavo.

„Aš manau, kad susirinkęs puikus kolektyvas, daugelį žmonių aš pažįstu, tikrai pasakiau, kad nebūtų kažkokių baimių, nes ateinu kurti, tai man svarbiausias dalykas. Keliu tikslus ambicingus kiekvienoje darbovietėje ir manau, kad darbuotojai pajėgūs tai padaryti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Mes galime padaryti, kad šita ministerija būtų geidžiamiausia“, – akcentavo naujasis VRM vadovas.

Koks didžiausias iššūkis, tapus VRM vadovu? Tokį klausimą išgirdęs S. Skvernelis pajuokavo, kad sieks išlikti poste. Kiek vėliau ministras tikino, kad imsis strateginių tikslų apibrėžimo kiekvienoje VRM sistemos srityje.

„Galima ir kitaip paklausti. Kai ateidavo politikas, sakykime, inžinierius, mechanikas, matematikas, tai... [...] Esu teisininkas. Mano specializacija buvo administracinė teisė, ir aš manau, kad to, ko nemoku, dar išmoksiu“, – į klausimą, ar visą gyvenimą statutiniu pareigūnu dirbusiam žmogui užteks kompetencijos vadovauti ministerijai, reagavo S. Skvernelis.

Anot jo, vienos svarbiausių sričių, kurioms bus skiriamas VRM dėmesys, bus visuomenės saugumas. „Aišku, mes kalbame ir apie regioninę plėtrą, atskirties mažinimą tarp regionų, išlyginimą dėl ekonominės situacijos. Naujas iššūkis – kibernetinis saugumas. Įstatymas jau yra Seime svarstomas. Prioritetas yra ir valstybės tarnybos sutvarkymas“, – darbus, kurių žada imtis, vardijo S. Skvernelis.

Spaudimui pasiduoti neketina

S. Skvernelis, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, teigė suvokiantis, kad savo sprendimus VRM turės derinti ne tik su Seimu, Vyriausybe ir prezidentūra, bet ir su jį į ministro postą delegavusiais „tvarkiečiais“. Vis dėlto jis pažymėjo, kad galimam spaudimui dėl tam tikrų sprendimų nepasiduotų.

„Negalima apie save, matyt, kalbėti vien teigiamai, bet, kiek aš dirbau, o ypač generalinio komisaro pareigose, tai nesu tas žmogus, kuris yra paspaudžiamas. Jeigu aš matysiu, kad tai yra nepriimtina, tai nebus daroma. Jeigu reikalingas kompromisas, tai aš visą laiką linkęs į kompromisus, protingus kompromisus ir diplomatiją, bet tai turi būti neprasižengiant su įstatymais, su mano įsitikinimais, sąžine. […] Aš tikrai esu deleguotas partijos „Tvarka ir teisingumas“, nes šita ministerija, pagal koalicijos sutartį, jai priklauso, ir būtų, kaip ir minėjau, visiškai nemandagu, neetiška ir nepadoru, jeigu čia priiminėčiau sprendimus, neinformuodamas partijos pirmininko arba frakcijos Seime, kuri yra pakankamai didelė“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Mato didžiulį smūgį VRM

S. Skvernelis, vertindamas vadinamąjį VRM bylos skandalą, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) krėtė partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinę, o kiek vėliau kaip specialųjį liudytoją apklausė buvusį vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską, pripažino, kad minėta istorija pakenkė pačiai VRM sistemai.

„Tyrimas yra pradėtas Specialiųjų tyrimų tarnybos, jis tikrai sudavė didžiulį smūgį pasitikėjimui vidaus reikalų sistema, tai yra ne tik ministerija. Juo labiau kad nei jūs, nei aš nežinau tyrimo krypčių ir apimčių. […] Tikrai nelįsiu ir nesikišiu, niekada to nedariau, kalbant apie patį tyrimą. Kiek mums reikalinga, STT vadovas mane informuos. Aš tik galiu palinkėti, kad šitas tyrimas baigtųsi kuo greičiau ir būtų atsakyta į visus klausimus, nes tokioje situacijoje ateiti čia buvo tikrai nelengvas žingsnis“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Naujasis vidaus reikalų ministras pranešė, kad viceministru paliko dirbti socdemą Elviną Jankevičių.

„Vieno viceministro paprašiau, kad jis toliau tęstų darbą, – Elvino Jankevičiaus. Ir jisai sutiko, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Kol kas kitų viceministrų nėra“, – sakė S. Skvernelis.
Jis teigė, kad jo politinio pasitikėjimo komanda bus formuojama ir iš žmonių, kurie dirbo Policijos departamente.

„Matyt bus ir tokių žmonių – geriausiai pažįstu (žmones – Alfa.lt) ten, kur paskutinį laiką praleidau. Tikrai matau specialistų. Bet dar kartą sakau – jeigu ir ateis kažkas iš Policijos departamento ir sistemos, tai bus civiliai žmonės, ne pareigūnai“, – aiškino naujasis VRM vadovas.

Neatmetė siekio didinti policijos pareigūnų algas

Naujasis VRM vadovas teigė, kad finansavimas policijos pareigūnams, policijos sistemai galėtų didėti, tačiau pažymėjo, jog jokių skubotų veiksmų nereikėtų imtis, mat kitų metų biudžeto projektas dar yra svarstomas Seime. S. Skvernelio teigimu, šiuo metu vertėtų peržiūrėti vidaus reikalų sistemos institucijų funkcijas.

„Mes turime susitvarkyti su funkcijų dubliavimu, su struktūromis, nes tiek turėti įvairių tarnybų tokia apimtimi mes niekada neišgalėsime, turėsime žiūrėti efektyvią viešojo saugumo užtikrinimo strategiją. Galbūt geriau būtų mažiau, bet daugiau apmokamų, profesionalesnių pareigūnų“, – kalbėjo S. Skvernelis.

S. Skvernelis, klausinėjamas apie tai, ar sieks statutinių pareigūnų algų didinimo, pažymėjo, kad Lietuva turėtų sekti Estijos pavyzdžiu.

„Faktas yra tas, kad nuo sausio 1 dienos Estijos Respublikoje, Policijos ir sienos apsaugos tarnybos departamente, minimali alga pareigūno bus 1000 eurų. […] Pagalvokite, jeigu mes tai sugebėtume pasiekti irgi. […] Tą turime padaryti“, – kalbėjo naujasis vidaus reikalų ministras.


„Tvarkiečių“ į VRM vadovo postą pasodintas Skvernelis spaudimui pasiduoti nežada

Saulius Skvernelis
+5