Kaip Lietuvoje tampama universiteto rektoriumi? Išrenka artimi žmonės!

Studentai
Studentai
  © Photos.com

Rektorių viešo konkurso būdu renka ir skiria universiteto taryba, vadovaudamasi savo nutarimu, patvirtintu rektoriaus rinkimų tvarkos aprašu. KTU tarybos sudėtis (joje 11 narių), sąsajos tarp tarybos narių ir yra bene didžiausias šių rektoriaus rinkimų įdomumas.

Vienas pretendentų – P. Baršauskas – yra Aukštojo mokslo tarybos, vertinančios ir atrenkančios kandidatus į švietimo ir mokslo ministro skiriamus aukštųjų mokyklų tarybų narius, sudėtyje. Aukštojo mokslo tarybos teikimu KTU nariais šių metų kovo 18 dieną tapo UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis bei dar du asmenys.

Pirmųjų dviejų padėtis išskirtina todėl, kad jie yra ir dar vienos aukštosios mokyklos valdymo organų sudėtyje. ISM senate, kuriam pirmininkauja P. Baršauskas, posėdžiauja dr. R. Kuodis. ISM Verslo taryboje „dirba“ jau minėtas „Microsoft Lietuva“ vadovas M. Glodas ir „Verslo siuntų“ generalinis direktorius V. Lašas, taip pat nutaręs varžytis ir dėl KTU rektoriaus posto.

Protokolai sau, gyvenimas sau

Masinio protų nutekėjimo fone toks mokslininkų pasiskirstymas po įvairias aukštąsias mokyklas, galima sakyti, broliška pagalba vieni kitiems, gal ir nekeltų įtarinėjimų. Jei ne pačios Aukštojo mokslo tarybos nutarimai. Šių metų sausį posėdžiavusi taryba (posėdžio pirmininkas P. Baršauskas) svarstė ir atrinko kandidatus į KTU tarybą. Kandidatai atrinkti, atsižvelgiant į jų „nešališkumą, atstovavimą viešajam interesui, vadybinę, ekspertinę, kompetenciją etc.“ Niekas nedrįstų abejoti anksčiau minėtų KTU tarybos narių išvardytomis savybėmis.

Abejonių kelia kitkas. Tas pats P. Baršauskas pasirašo po protokolu, kuriame rekomenduojama nesiūlyti Aukštojo mokslo tarybai svarstyti ir teikti švietimo ministrui kandidatų į KTU tarybą, kurie „gali turėti įtakos aukštųjų mokyklų konkurencijai“ arba „gali sukelti interesų konfliktą“.

Ar vienos aukštosios mokyklos vadovo bei Aukštojo mokslo tarybos nario pastangos formuoti kitos aukštosios mokyklos valdymo organus, nuo kurių priklauso būsimų konkuruojančios aukštosios mokyklos rektoriaus rinkimai, yra interesų konfliktas, tegu sprendžia atsakingi už aukštąjį mokslą specialistai. Kaip ir iš dalies suformavusio KTU tarybą valdininko dalyvavimas to paties KTU rektoriaus rinkimuose?

Pažintys nieko nereiškia

Dabartinis KTU rektorius Raimundas Šiaučiūnas tokią keistą situaciją komentuoti atsisakė, tiesiog laukdamas rinkimų rezultatų.

Gerokai šnekesnis buvo kitas kandidatas – P. Baršauskas. „Tai nėra situacija – gyvenk arba mirk, kaip bus, taip ir gerai“, – tvirtino jis.

Pasak P. Baršausko, kalbos apie glaudžias jo sąsajas su minėtais ISM valdymo organų nariais bei jo įtaką, skiriant KTU tarybos narius, „tėra opozicijos žaidimai“. „Į klausimą atsakysiu kontrklausimu – ar nenulems rektoriaus rinkimų baigties tai, kad penki KTU tarybos nariai yra dabartinio rektoriaus pavaldiniai?“ – argumentavo P. Baršauskas, teigdamas, kad jo indėlis Aukštojo mokslo taryboje apsiriboja vienu balsu iš penkiolikos. Tai esą pripažino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

„Esu dirbęs su visais, esu labai aktyvus žmogus. Net ir su tais, kurie už mane nebalsuos: su G. Kuprevičiumi, R. Bansevičiumi. O jei R. Kuodis yra ISM Senato narys, tai nieko dar nereiškia. Ir dabartinis rektorius buvo mano pavaldinys“, – platų pažinčių spektrą apibūdino pretendentas.

P. Baršausko teigimu, jo kandidatūrai priešinasi žmonės, kurie priešinasi aukštojo mokslo reformai, nenori pokyčių, bijosi permainų. „Gaila, kad užkimbate ant tokių „kabliukų“, – pokalbį baigė kandidatas į KTU rektorius P. Baršauskas, atsisakęs įvardyti, kas tuos „kabliukus“ mėto.

Užvaldys libertarai

„Labai daug nešališkumo ir interesų konflikto yra minėtuose Aukštojo mokslo tarybos sprendimuose, – teigė Vilniaus universiteto prof. Vytautas Daujotis. – Tiksliau, šių viešai deklaruojamų principų visiškai nesilaikoma.“

Pasak V. Daujočio, dabartinėje Aukštojo mokslo taryboje įsivyravo libertaristinė, laisvosios rinkos principų aukštajame moksle dvasia. Toks požiūris esą gali ir turi teisę egzistuoti, tačiau nėra gerai, kai jis tampa vyraujantis.

„Į aukštųjų mokyklų tarybas, kaip įprasta, išrenkami savo rato žmonės arba asmenys, kurie aklai pritaria aukštųjų mokyklų komercializacijai – bankų atstovai, turintys interesų darydami įtaką paskolų sistemai, ar paprasčiausių UAB vadovai, – aiškino V. Daujotis. – Taip ir sėdi tarybose draugai, kurių tikslas stumti komercinius interesus bei ruošti aukštąsias mokyklas totalinei privatizacijai.“

V. Daujočio nestebina, kad vienas aktyviausių aukštojo mokslo privatizavimo šalininkas R. Kuodis yra įsitvirtinęs ISM, o dabar prastumtas ir į KTU tarybą. R. Kuodžiui visuotina privatizacija, tarp jų ir aukštojo mokslo, yra absoliutus gėris, tad aktyvus bendradarbiavimas su „pinigų fabrikėliu“ ISM, kuri tikrai nėra prasčiausia aukštoji mokykla Lietuvoje, yra dėsningas. P. Baršauskui galimai tapus KTU rektoriumi, niekas nebūtų apdraustas, kad ir ši aukštoji mokykla taptų dar vienu privačiu „fabrikėliu“. „Tokiu keliu orientuojama visa vadinama aukštojo mokslo reforma. Jei libertarai nustelbs viešojo intereso, ugdymo interesus, bus blogai“, – mano V. Daujotis.

 

Kaip Lietuvoje tampama universiteto rektoriumi? Išrenka artimi žmonės!

Studentai
+2