Kieno pinigais žaidžia „Snoro“ investuotojas?

Bankas Snoras
Bankas Snoras
  © Tomas Černiševas

Panašu, kad bankas „Snoras“, antradienį pranešęs apie sėkmingai išplatintą akcijų emisiją ir dar kartą patvirtinęs, esą rado naują institucinį investuotoją, ir toliau laikosi slapukavimo politikos. Papildomos informacijos apie investuotoją bankas neskelbia ir neatsako, ar iš tiesų fondas „JFP Emerging Europe Momentum Fund“ registruotas Maltoje. Lietuvos banko (LB) atstovas teigia, kad „dėl naujo „Snoro“ kapitalo įregistravimo bankas nėra gavęs jokių dokumentų“ ir informacijos apie naują investuotoją kol kas neturi.

Žinia, kad bankas „Snoras“ rado naują institucinį investuotoją, pati savaime gal ir nebūtų itin įdomi, jeigu ne kelios detalės.

Generalinės prokuratūros pavedimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) iki šiol aiškinasi, kokia pinigų, už kuriuos dar 2007 metais buvo įsigytos banko „Snoras“ akcijos, kilmė.

O dar 2002 m. pavasarį LB nepatenkino Rumunijos piliečio Žano Filipo de Grimaldi, prisidengusio garsia Monako kunigaikščių giminės pavarde, prašymo įsigyti bei valdyti „Snoro“ išplatintų naujų banko akcijų paketo ir paskelbė, kad Grimaldžio pateikti dokumentai neįrodo lėšų kilmės bei jų įsigijimo teisėtumo.

Reikia informacijos? Ieškokite internete

Informacija apie naująjį institucinį investuotoją – itin šykšti. Bankas skelbia, kad tai – alternatyvaus investavimo fondas „JFP Emerging Europe Momentum Fund“.

„Banko „Snoras“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas – dalį turimų akcijų pasirašymo teisių perleido Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee Financial Products“, kurią prižiūri ir reguliuoja šios šalies finansinių paslaugų rinkos priežiūros tarnyba, valdomam alternatyvaus investavimo fondui „JFP Emerging Europe Momentum Fund“, – skelbia bankas. Tačiau paprašyti suteikti daugiau informacijos banko „Snoras“ atstovai siūlo jos ieškoti internete arba pasitenkinti jų teikiamomis žiniomis.

LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška, paklaustas, ar LB gali apie šį investuotoją pasakyti ką nors konkretesnio – ar LB pateikti reikiami dokumentai, o gal dėl alternatyvaus investavimo fondo kaip investuotojo kreiptis į LB nereikia, atsakė: „Jeigu naujas investuotojas įsigyja 10 proc. ir daugiau banko kapitalo, jis turi kreiptis į Lietuvos banką leidimo tai padaryti. Tas procesas turi vykti vadovaujantis Bankų įstatymo 24 str. ir kitų teisės aktų nuostatomis. Kol kas apie Jūsų minimo banko galimą naują investuotoją būtinų pateikti dokumentų nesame gavę. Apie jį informacijos siūlome teirautis paties banko ar ieškoti informacijos internete.“

Ieškoti informacijos internete, žinoma, galima. Tačiau ar tai galima vertinti kaip banko deklaruojamą skaidrumo politiką? Juk visai neseniai per vieną žiniasklaidos grupės, kurią valdo ir šio banko bendrovė, priemonę buvo viešinama ilga esą nepriklausomo tyrimo apie pagrindinio banko akcininko V. Antonovo biografiją ir karjerą išvada.

Jeigu jau vyksta reklaminė kampanija, skirta vienam iš savininkų, tai kodėl negalima atskleisti duomenų apie naująjį investuotoją?

Siūlymas skaityti banko pranešimus spaudai neatrodo priimtinas vien todėl, kad bankui, matyt, naudinga vienus faktus viešinti, o kitus nutylėti.

Svarbi žinia iš Didžiosios Britanijos

Viena žinia iš banko pranešimo spaudai, kurį skaityti pasiūlė banko viešųjų ryšių specialistai, yra itin svarbi – tai, kad „Jubilee Financial Products“ prižiūri Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų rinkos priežiūros tarnyba“.

Svarbi todėl, kad britų Finansų rinkų priežiūros tarnyba dar 2008 metų pradžioje neleido bankui „Snoras“ dirbti Jungtinėje Karalystėje, nes esą banko atstovai nuolat pateikinėdavo „klaidinančią ir ne visą informaciją“. Dėl tokio savo sprendimo tarnybos atstovai buvo priversti ir aiškintis. „Tai nėra atskiras atvejis, tai yra nuolat pasikartojantis p. V. Antonovo kontroliuojamų institucijų elgesio pavyzdys“, – tada sakė tarnybos atstovai. Matyt, jie turi praktikos, mat Jungtinėje Karalystėje didžiausiam „Snoro“ akcininkui V. Antonovui priklauso „Convers Group Holding“.

Negavęs leidimo dirbti Jungtinėje Karalystėje „Snoras“ tokį Finansų rinkų priežiūros sprendimą apskundė Finansinių paslaugų ir rinkų tribunolui, tačiau klausimo svarstymas buvo atidėliojamas.

Galiausiai 2009 metų kovą „Snoras“ išplatino pranešimą, kad atsisako savo ketinimų pradėti ir vykdyti filialo veiklą Didžiojoje Britanijoje. Motyvas – „per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė ekonominė ir finansinė situacija tiek Europoje, tiek pasaulyje. Finansų krizė palietė kiekvieną iš mūsų. Šiandien įvertinome visas aplinkybes ir manome, kad šioje situacijoje tęsti bylos nagrinėjimą bankui ekonomiškai nenaudinga. Finansinė krizė neaplenkė ir Jungtinės Karalystės, todėl nėra aišku, kokia finansinė situacija ir kokios sąlygos verslui susiformuos Didžiojoje Britanijoje pabaigus visą bylos procesą. Neatmetame prielaidos, kad tuo metu pradėti bankinį verslą Didžiojoje Britanijoje gali būti tiesiog neefektyvu“.

Bankas pabrėžė, kad veiklos planų Jungtinėje Karalystėje atsisakymas nereiškia, kad bankas pripažįsta Finansų rinkų priežiūros tarnybos mestus kaltinimus: „Nėra jokios informacijos, patvirtinančios banko „Snoras“ ar jo antrinių ar kitaip susijusių įmonių (Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ar kitur) netinkamą veiklą, vystant bankinį verslą. Taip pat kaip niekur nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad bankas „Snoras“ ar jo pagrindinis akcininkas V. Antonovas buvo ar yra įtraukti į bet kokią neteisėtą veiklą ar ketina tokią veiklą vykdyti ateityje“.

Čia banko „Snoras“ atstovai greičiausiai teisūs – jeigu būtų aiškūs įrodymai, kad kažkas su banko akcininku ar paties banko veiksmais yra negerai, Lietuvos bankas juk nebūtų leidęs bankui ne kartą didinti kapitalą?

Turint omenyje, kad FNTT atlieka tyrimą, kokia gali būti pinigų, kurie 2007 metais buvo sumokėti už banko akcijas, kilmė.

Ikiteisminis tyrimas užstrigęs

„Ikiteisminis tyrimas tebevyksta“, – naujienų portalui Alfa.lt patvirtino FNTT atstovai. Kodėl, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimai neaiškios pinigų kilmės, bankui buvo leista didinti kapitalą? Klausimas retorinis, bet į jį galima atsakyti ir taip: nėra oficialių išvadų. Kalbant paprastai, kol teisėsauga neįrodė, kad per banką galimai plauti pinigai ar jo akcijos įsigytos už galimai neaiškios kilmės pinigus, neleisti didinti kapitalo nėra jokio teisinio pagrindo.

Vertybinių popierių komisijos, kuri patvirtino banko akcijų prospektą, atstovai dar šių metų pradžioje žiniasklaidai sakė, kad tvirtindami prospektą į teisėsaugos tyrimą neatsižvelgs – esą kol nėra teismo sprendimo, draudžiančio bankui išleisti naujas akcijas bei kitoms institucijoms priimti su tuo susijusius sprendimus, iki tol, kol bus baigtas FNTT tyrimas, komisija neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti prospektą.

Ikiteisminis tyrimas dėl „Snoro“ FNTT buvo pradėtas dar 2007 m. liepą. Tyrimo metu siekiama nustatyti, kokia maždaug 2,4 mln. eurų (8,29 mln. litų), gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmė. Yra įtarimų, esą šios lėšos galėjo būti panaudotos banko „Snoras“ akcijoms įsigyti.

Fondas registruotas Maltoje

Naujienų portalas Alfa.lt paprašė banko „Snoras“ viešųjų ryšių atstovų atsakyti į klausimą, ar tiesa, kad naujas institucinis investuotojas – fondas „JFP Emerging Europe Momentum Fund“ – įregistruotas Maltoje ir licenciją jam išdavė Maltos finansinių paslaugų rinkos priežiūros tarnyba.

Tačiau atsakymo į šį klausimą, kaip jau rašėme, buvo pasiūlyta ieškoti internete ir banko išplatintuose pranešimuose.

Atsakymas į šį klausimą svarbus ne tik dėl to, kad Malta vadinama mokesčių rojumi ir bent jau anksčiau buvo pagarsėjusi kaip ofšorinių kompanijų kūrimo zona. Jeigu iš tiesų fondas registruotas Maltoje ir jo veikla reglamentuojama pagal Maltos įstatymus, kodėl viešinama tik tai, jog šį fondą valdančią „Jubilee Financial Products“ prižiūri Didžiosios Britanijos Finansų rinkos priežiūros tarnyba?

Kodėl nutylimas vienas faktas, o pabrėžiamas kitas, kuris iš pirmo žvilgsnio nėra reikšmingas, o iš antro gali pasirodyti ir klaidinantis? Ar tai negali būti būdas pasakyti – radome investuotoją iš Didžiosios Britanijos, nors galbūt reikėtų sakyti – iš Maltos?

Ar gali būti, kad investuotojas, apie kurį kalba „Snoras“ – „JFP Emerging Europe Momentum Fund“ įkurtas neseniai, t. y. praėjusių metų pabaigoje, o gal net šiemet? Kodėl nėra duomenų apie jo veiklą? Ar gali būti, kad fondas įkurtas specialiai „Snoro“ akcijoms pirkti? Ar gali būti, kad minėtas alternatyvaus investavimo fondas investuoja, sakykime, V. Antonovo pinigus, o gal jo kitų kompanijų pinigus?

Prašyti LB leidimo nereikės?

Bankas „Snoras“ skelbia, kad naujasis investuotojas turės 9,37 proc. akcijų. Ar tai reiškia, kad kreiptis į LB nereikės?

„Pasak LB specialistų, su kuriais konsultavausi, jeigu tik minimas investuotojas įsigys 9,37 proc. akcijų, jam į LB nereikės kreiptis. Bet jeigu jis įsigys tą kiekį akcijų su kitais kartu veikiančiais asmenimis, turės kreiptis. Nenoriu komentuoti konkrečios situacijos, apie kurią neturiu informacijos, tik pažymėsiu, jog tokiais atvejais reikia vadovautis ne vien minėto Bankų įstatymo 24 str. , bet ir Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 24 dalyje duotu akcijų paketo apibrėžimu ir kitomis teisės aktų nuostatomis“, – toks LB atstovo atsakymas.

Papildomais įnašais didinti banko įstatinį kapitalą „Snoro“ akcininkai nusprendė praėjusių metų pabaigoje. Tada nutarta, kad įstatinis kapitalas bus didinamas 380,083 mln. litų – iki 854,300 mln. litų.

LB atstovas teigia, kad „dėl naujo „Snoro“ kapitalo įregistravimo LB nėra gavęs jokių dokumentų. O jie turėtų būti pateikti su prašymu pakeisti banko įstatus, kuriuose būtų fiksuojamas po išplatintos akcijų emisijos kapitalo dydis“.

Po tokių istorijų ir iki šiol, nepaisant aktyvios reklaminės kampanijos, neišsklaidytų įtarimų dėl pagrindinio „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo biografijos bei karjeros vingių norisi paklausti – kieno pinigais žais naujasis „Snoro“ investuotojas?

 

Kieno pinigais žaidžia „Snoro“ investuotojas?

Bankas Snoras