Mickevičius nesikuklina: esu turtingas žmogus

Aistis Mickevičius (Veronikos Gribauskaitės nuotr.)
Aistis Mickevičius (Veronikos Gribauskaitės nuotr.)

Viešuoju transportu – tik per langą iškišęs galvą

„Man nuo vaikystės nepatiko tapatintis su žmonių mase. Nuo mažens esu individualistas. Nėra nieko baisiau nei vienodai besirengiantys, besikvėpinantys ir gyvenantys žmonės“, – pokalbį apie savo kai kam neįprastą būdą pradėjo A. Mickevičius.

Jis prisiminė, kad dar vaikystėje mamai keldavo rūpesčių, kai nelipdavo į autobusą, jeigu jame smirdėdavo. Važiuodavo, nebent mama atidarydavo orlaidę – tada mažasis Aistis iškišdavo pro ją nosį ir taip ištverdavo kelionę viešuoju transportu. Negerdavo jis ir pieno, nes smirdėdavo.

„Buvau išrankus maistui. Praktiškai iki šešerių metų išaugau ant sausainių ir arbatos. Patikdavo brokoliai ar kepti žiediniai kopūstai“, – apie dažnam vaikui atgrasius produktus su meile kalbėjo A. Mickevičius.

Stebina žmonių neišprusimas

Besiklausantieji radijo stoties „M-1“ ryto laidos rubrikos „Tinka-netinka“ jau pastebėjo, kad Aisčio pateikiami klausimai reikalauja tam tikro išprusimo. Kartais jis vardija Lietuvos teatro režisierius, kartais prancūziškus gardėsius arba moteriškų šukuosenų stilius. Kai kurių Aisčio vartojamų žodžių žaidimo dalyviai net nebūna girdėję.

„Pavyzdžiui, filatelija. Visą gyvenimą buvau įsitikinęs, kad mokykla visus paruošia daugmaž vienodai. Pasirodo, klydau. Būna, kad žmonės elementarių dalykų nežino. Dažnai nustembu dėl žmonių neišprusimo. Bet manau, kad nereikia jiems visko supaprastinti iki buitinio lygio. Todėl stengiuosi pateikti ne patį paprasčiausią klausimą, kad žmogus bent sužinotų, kad kažko nežino. Gal dabar jis bent pasidomės, kas yra filatelistas.

Man graudu dėl to, nesuvokiama, kaip žmonės niekuo nesidomi, nekeliauja, nevaikšto į kiną. Gyvena ir sprendžia tik buitines problemas. Nenoriu tapatintis su jais“, – atvirai kalbėjo radijo laidų vedėjas.

Jis sutinka, kad kartais gerai yra prisitaikyti. Bet ne prie masinio vartojimo, o prie gamtos, gyvenimo dėsnių. Anot Aisčio, žmogui gyvenimas duotas tam, kad jį maksimaliai išnaudotų, pajustų gyvenimo skonį ir prisidėtų prie kolektyvinio proto tobulėjimo.

Kvepalai – menas

A. Mickevičius yra išrankus, kaip jis sako, visame kame. Net į drabužius jis žiūri kaip į meno formą. Jam patinka, kai žmogus domisi mada. Bet ne ta mada, kuri diktuoja – madinga ar nemadinga dabar oranžinė spalva, o ta mada, kuri atspindi idėjas ir kontekstus.

Vyras pastebi, kad visuomenė yra neišprususi ne tik elementarių žinių lygiu, požiūriu į madą, bet ir dėl tokio dalyko kaip parfumerija. Juk ilgus metus vyrai kvepėdavo nuo dviejų rūšių odekolono, o moterys – nuo trijų rūšių pigių kvepalų.

„Tiesiog Lietuvoje nėra kvepalų kultūros. Juk parfumeriai irgi menininkai, kuriems kvapas – meninė raiška. Pasaulyje egzistuoja toks dalykas kaip individuali parfumerija. Pas parfumerį ateina žmogus, jis pasakoja apie save, o tu jam pagamini individualius kvepalus. Tai yra labai brangu, o pas mus tokie dalykai mažai ką domintų. Pavyzdžiui, Londone man teko matyti kvepalus, kurių 50 ml buteliukas kainavo 300 svarų (apie 1200 litų)“, – pasakojo vyras.

Jau pusantrų metų jis pats bando kurti kvepalus, tačiau iš visų jo sumaišytų kombinacijų nesigėdytų ir kitiems gamintų gal tik šešias. Jis vis dar ieško savo stiliaus, tačiau jau tiki suradęs savo kvepalų kryptis, kuriomis stengiasi eiti.

Geriau nusipirks brangių kvepalų, bet ne televizorių

Nors daugelį parfumerijos tinkluose parduodamų kvepalų A. Mickevičius vadina itin menkinamu žodžiu, vis dėlto nėra labai kategoriškas.

„Turiu devynias galybes kvepalų prikaupęs. Pavyzdžiui, „Fragonar-Figue Fleur“, „Preparation Parfumee Andree Putman“, „Incense – Kyoto – Comme Des Garcons“. Bet daugelis masinių kvepalų gaminami iš labai pigių medžiagų“, – aiškino pašnekovas.

Kyla natūralus klausimas, jeigu kvepalai už 400 litų Aisčiui yra pigūs, tai gal jis yra labai turtingas.

„Taip. Aš esu turtingas žmogus. Dvasiškai, – nesikuklino pašnekovas. – Na, stengiuosi toks būti. Kasdien vis turtėju. Vieni pinigus išleidžia brangiam televizoriui, žvejybai, o man svarbiau yra kvepėti. Tad aš geriau nusipirksiu tris buteliukus kvepalų. Be to, renku 6–7 dešimtmečio baldus – tam nereikia daug pinigų. Tereikia fantazijos.“

 

Mickevičius nesikuklina: esu turtingas žmogus

Aistis Mickevičius (Veronikos Gribauskaitės nuotr.)