Seimo narys pranašauja sau Pociūno likimą

Jonas Šimėnas
Jonas Šimėnas
  © Robertas Dačkus

Susidoros gal ne taip žiauriai

„Nenorėdamas daryti jokių apbendrinimų noriu informuoti, kad esu persekiojimas nuolat ir visur – netgi savo tėvų sodyboje ar sūnaus ūkyje. O čia, Seime, nuolat patiriu psichologinį spaudimą tendencingai stengiantis pabrėžti nebūtus dalykus, tokius kaip „dokumentų klastojimo“ ar privačių ir viešųjų interesų supainiojimą. Kai kurie kolegos, Seimo nariai, besivaikydami populizmo, o gal vykdydami kieno nors užduotis, nuolat skleidžia netiesą, kuria mėgaujasi kai kurios žiniasklaidos priemonės, – grėsmes savo sveikatai ir gyvybei grindžia J. Šimėnas. – Tik specialiųjų Lietuvos tarnybų reikalas, ar jos pasidomės šiuo reikalu.“

Kaip žinia, VSD pulkininkas V. Pociūnas žuvo 2006 m. rugpjūčio 23 d. prieštaringomis aplinkybėmis, iškritęs (ar išmestas) per Bresto (Baltarusija) viešbučio „Inturist“ devinto aukšto kambario langą, o disidentas Mindaugas Tomonis dėl antisovietinių pareiškimų buvo uždarytas į psichiatrijos ligoninę, žuvo (ar nužudytas) po traukinio ratais netoli Rasų kapinių 1975-aisiais.

„Nepaisant to, kad mano atvejis dėl menamo „dokumentų klastojimo“ svarstytas Etikos ir procedūrų komisijoje, vis vien ir toliau esu minimas neigiamame kontekste. Gal tai tik žurnalistų interpretacijos, tačiau kodėl tai daroma? – aiškino J. Šimėnas, o paprašytas patikslinti, kurie jo „kai kurie kolegos“ daro spaudimą, patikslino: – Tai Aurelija Stancikienė.“

„Taip, aš jaučiu fizinio susidorojimo grėsmę, – į klausimą, ar bendrapartietės A. Stancikienės kritiką suvokiąs kaip galimą grėsmę, tvirtino J. Šimėnas, pridūręs, kad plačiau šio klausimo „į viešą erdvę nekomentuosiąs“. – Specialiosios tarnybos gali nieko ir netirti, tačiau aš pasakiau, kad, jeigu taip atsitiks, tai atsitiks neatsitiktinai.“

Pasitikslinus, kuriame aukšte gyvena, J. Šimėnas nuramino, kad gyvena nuosavame name, tad grėsmės būti išmestam per langą nėra. „Analogija yra tokia, kad vienas žuvo po traukinio ratais, kitas – išmestas iš devinto aukšto. Nei vienas, nei kitas atvejis nebuvo iki galo ištirtas, vienas buvo apkaltintas psichine liga, kitas žuvo kebliomis aplinkybėmis. Su manimi gal neturėtų atsitikti taip žiauriai, bet kaip nors gali atsitikti. Jei kalbėčiau iš esmės, tai galėčiau vesti paralelę iki sovietinio saugumo, kaip jis dirbdavo, kaip paversdavo žmones psichiškai nesveikais. Tai, kas buvo daroma su manimi iki šios dienos, atitinka tuos principus“, – teigė J. Šimėnas. Jis prisipažino, kad dabar, kai priimtas Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymas, jis jaučiasi „laisvas“.

Razma: Šimėnui reikia pailsėti

„Ką?! Tai liguistos fantazijos arba šmeižtas, kurių nėra kaip komentuoti“, – nustėro A. Stancikienė, išgirdusi kolegos kaltinimus, tačiau ir toliau svarstanti, kad galbūt J. Šimėnas, o ne komiteto sekretorė, klastojo garsiojo įstatymo normas.

„J. Šimėnui reikėtų sudaryti sąlygas pailsėti, gaila, kad to nenumato Seimo statutas, bet ateina Velykos, – svarstė konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma. – Suprantu, kad buvo įtampų dėl politiškai jautrių įstatymų. J. Šimėnui teko didelis krūvis, į jį kreipėsi daug suinteresuotų pusių. Tų emocijų, manau, sąlygotas ir tas laiškas, tačiau supanti tikrovė nėra tokia dramatiška, kaip atrodo laiško autoriui. Nemanau, kad jam kiltų kokia reali grėsmė.“

Vis tik J. Razma patvirtino, jeigu yra formuluojami tokie „rimti kaltinimai“, tai klausimą, kuris sukiršino du tos pačios konservatorių partijos narius, reikės svarstyti frakcijos etikos sargams.