Kuo ypatingos Dvarčionių pievos?

Dvarčionių pievos (Žymanto Morkvėno nuotr.)
Dvarčionių pievos (Žymanto Morkvėno nuotr.)
„EKO redakcija“
2011-04-19 16:59

Šis balandis nebuvo išimtis: gamtos mylėtojai ir vėl nepaliko pievos be priežiūros, mat tik padedant žmonėms – šienaujant ir kertant nuolat augančius krūmokšnius – galima išsaugoti natūralią jos augaliją bei čia įsikūrusius gyvūnus. Plačiau apie būtinybę rūpintis pieva pasakoja BEF gamtos apsaugos ekspertė Vilma Enuksonaitė.

– Kuo ypatinga Dvarčionių pieva? Kokios nykstančios gyvūnų bei augalų rūšys joje randamos?

reklama

– Išsaugoti Vilniaus miesto ribose esančią Dvarčionių pievą mums svarbu dėl to, kad ji yra išskirtinė savo gamtine įvairove. Nedaug Europos miestų gali pasigirti savo teritorijoje išsaugoję natūralią pievą.

Šios pievos nuotraukos iliustruoja net ir europinės svarbos buveinių Lietuvoje vadovą. Ši vieta – atgaiva miestelėno akims, kur galima pasidžiaugti augančiomis gegūnėmis – mūsų krašto laukinėmis orchidėjomis, taip pat retu paprastuoju kardeliu ir kitais augalais, kurių natūralioje pievoje galima aptikti kone dvigubai daugiau, negu sukultūrintoje.

Čia sutinkami perintys pievų paukščiai, tokie kaip pieviniai kalviukai, geltongalvės kielės, pempės ir kt. Važiuodami iš miesto Plytinės gatve, kairėje kelio pusėje, už Dvarčionių, vasaros vakarais ar ankstyvą rytą galite išvysti rūke besiganančias stirnas, o besibastydami po pievą – pabaidyti žolėje tūnančią lapę.

– Nuo ko labiausiai kenčia ši pieva?

– Natūralios pievos nyksta visoje Europoje, nes būna apleidžiamos arba paverčiamos kultūrinėmis. Ilgai nešienauta buvo ir Dvarčionių pieva, dalis jos virto neįžengiamais krūmynais, išstūmusiais retuosius gyvūnus ir augalus.

Dar keleri metai – ir ji būtų išnykusi visai. Pradėjus tvarkymo darbus pieva imta šienauti: buvo iškirsta dalis krūmų, čia tinkamą buveinę vėl surado ir vienas žinomiausių Lietuvos pievų paukščių – griežlė, kurios kreksėjimą girdėjome praėjusios vasaros vakarais.

– Kas šios reikšmingos idėjos autorius?

– Sutvarkyti apleistą turtingą rūšių erdvę įkvėpė mūsų bičiulis, žinomas Lietuvos botanikas Valerijus Rašomavičius, kuris prisijungia prie mūsų ir talkos metu. Taigi jau trečius metus imamės iniciatyvos burti žmones talkoms.

– Papasakokite apie talką – kaip viskas vyksta?

– Paprastai daugiau savanorių susirenka į pavasarinę talką, tačiau nemažai sulaukiame ir rudenį. Pavasarinių ir rudeninių talkų metu kertami krūmynai, tvarkoma biomasė, o vasarą – šienaujama.

Nuolat kviečiame pievos kaimynus nešiukšlinti ir nevažinėti joje keturračiais. Ketiname siekti ir glaudesnio bendradarbiavimo su netoliese Kairėnuose įsikūrusiu Botanikos sodu ne tik šienaujant pievą, bet ir ieškant būdų, kaip prasmingai panaudoti iškirstą biomasę. Taip pat kviečiame visus, kurie neabejingi gamtos grožiui ir nori padėti jį išsaugoti, prisijungti prie mūsų organizuojamų talkų.

 

Kuo ypatingos Dvarčionių pievos?

Dvarčionių pievos (Žymanto Morkvėno nuotr.)