„Darbo sutuoktiniai“: ar dėl to kenčia darbo kokybė?

Santykiai darbe
Santykiai darbe

Ar tiesa, kad kai kurių profesijų atstovams darbe draudžiama su kolegomis kalbėtis asmeniškomis temomis? Jei taip, kokios tai būtų profesijos? Ar tai labiau priklauso nuo tam tikrų kompanijų vidaus politikos, nei nuo pačios profesijos?

Manau, kad draudimas kalbėtis asmeniškomis temomis su kolegomis labiau priklauso nuo kompanijos politikos, aprašytos vidaus tvarkos taisyklėse.

Kai kuriose įmonėse galioja savitas „sausas įstatymas“ ir draugiški santykiai tarp bendradarbių nėra skatinami. Tačiau net tose įmonėse pasitaiko ir draugiškų santykių ar net tarnybinių romanų, kurie būna slepiami, bet dėl to dar labiau patrauklūs, nes juk uždraustas vaisius visada saldesnis, – kalba Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros dėstytoja.

Vadinamuosius „biuro arba darbo sutuoktinius“, artimai susidraugavusius priešingos lyties kolegas, sieja emocinis ryšys. Jie tarpusavyje aptaria ne tik su darbu susijusius reikalus, bet ir asmeninius, pakankamai intymius. Ar Jums teko girdėti apie tokį reiškinį?

Kiek man yra tekę domėtis, moksliniuose tyrimuose daug dažniau yra analizuojami tarnybinio romano atvejai, ar seksualinis priekabiavimas darbo vietose ir mažiau kalbama apie tokio pobūdžio emocinį ryšį.

Galbūt tyrimų yra mažai dėl to, kad sunku atskirti paprastą draugiškumą nuo „biuro sužadėtinių“ reiškinio – kur yra ta riba, kada baigiasi tiesiog draugystė ir prasideda „darbo sutuoktinių“ santykiai?

Vieną žinomiausių tyrimų yra atlikusi „Gallup Organization“. Tiriamiesiems buvo siūlyta nurodyti veiksnį, kuris turi tiesioginės įtakos jų nuomonės apie darbą pagerėjimui.

Siūlomi variantai buvo šie: 10 procentų priedas prie atlyginimo arba galimybė dirbti su „darbo sutuoktiniu“. Pastarąjį variantą apklaustieji rinkosi žymiai dažniau. Įdomu tai, kad tik 18 procentų iš 5 mln. apklaustųjų teigė, kad jų darbdavys skatina tokius santykius kolektyve.

Vienas iš tokio bendravimo pliusų – norisi eiti į darbą, nejaučiama konkurencijos, noriai dalinamasi darbo patirtimi, skubama vienas kitam į pagalbą. Nuo to, atrodytų, darbdavys tik turėtų laimėti. Kaip tai atsiliepia visam kolektyvui, jei jame dauguma susiporuoja? Ką daryti „biuro vienišiams“?

Sutinku, pagrindiniai tokio bendravimo pliusai yra geresnė kolektyvo nuotaika, motyvacija eiti į darbą, psichologinis komfortas darbe, didesnis lojalumas ir augantis darbo našumas.

Taip pat kai kurių tyrimų autoriai mini, kad gerėja darbinių reikalų sprendimo kokybė, problemos yra sprendžiamos operatyviai, lengviau randami kompromisai, didėja komandinio darbo kokybė. Žinoma, darbdaviai tokioje situacijoje tik laimi.

Kada „darbo sutuoktinių“ situaciją galima vertinti neigiamai? Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai darbuotojai vis labiau koncentruojasi į tarpusavio santykių palaikymą, o ne į darbo procesą.

„Biuro sužadėtiniui“ paprašius pagalbos, yra sunku atsisakyti, todėl nereti atvejai, kai vienas padeda kitam, o savo darbus atlieka „laisvu nuo darbo metu“.

Kitas labai svarbus ir akivaizdus minusas yra „darbo sutuoktinių“ konfliktai ir jų pasekmės. Darbo produktyvumas mažėja, kolektyve tvyro įtampa, kolegos yra įtraukiami į santykių aiškinimosi procesą... Be to, kaip jau minėjau anksčiau, tokio pobūdžio bendravimas dažnai nėra toleruojamas vadovybės.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į „biuro sužadėtinių“ asmeninio gyvenimo situaciją. Dažnai „darbo sutuoktiniai“ už biuro sienų turi tikruosius sutuoktinius, kurie tikrai ne visada teigiamai vertina tokius santykius.

Kartais iškyla net „dvasinės neištikimybės“ atvejų, kai vienas iš sutuoktinių labai prisiriša prie kolegos, dalijasi įvairiais intymiais dalykais, tolsta nuo partnerio emociškai, o toks elgesys skaudina sutuoktinį, jis jaučiasi išduotas.

Ar teko Jums susidurti su konkrečiais atvejais, padėti, konsultuoti tokias vadinamąsias skyrybas patyrusius asmenis?

Taip, kitoje draugystės „medalio“ pusėje yra stresas, įtampa ir konfliktai. Taip nutinka, kai draugystė baigiasi. Nutrūkę santykiai gali gerokai sumažinti darbuotojo produktyvumą, jam gali atsirasti depresijos požymių. Po išsiskyrimo žmonėms dažnai tenka dirbti kartu tame pačiame kolektyve, o tai yra sunki patirtis.

Būtent todėl organizacinės psichologijos atstovai, tiriantys tarnybinio romano ar „darbo sutuoktinių“ fenomenus, siūlo įmonių vadovams ne drausti tokius santykius, bet veikiau suteikti pagalbą ir emocinę paramą išsiskyrusiems darbuotojams. Pavyzdžiui, galima (ir net reikia) pertvarkyti išsiskyrusių kolegų darbą taip, kad jie kuo mažiau matytųsi ir bendrautų.

Man teko susidurti su nutrūkusia draugyste tarp tos pačios lyties kolegų, taigi to negalima vadinti „darbo sutuoktinių“ atveju, tačiau iš esmės, situacija buvo panaši – daug teigiamų emocijų draugystės pradžioje, bendros išvykos į žvejybą savaitgaliais, produktyvus darbas komandoje, ir nuolatiniai barniai, informacijos slėpimas, kai draugystė nutrūko. Tą situaciją pavyko išspręsti tik tada, kai vienas iš buvusių biuro draugų išėjo iš darbo, – atsakė psichologė N. Norvilė.

 

 

 

 

 

„Darbo sutuoktiniai“: ar dėl to kenčia darbo kokybė?

Santykiai darbe