Ukmergės miškų urėdijoje siekiama saugoti retas paukščių rūšis

Juodasis gandras
Juodasis gandras
  © Kęstučio Jarmalavičiaus nuotr.

Vykdant Europos ekologinio tinklo Natura 2000 reikalavimus, Lietuvoje buvo išskirtos Paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Šiose ypatingą statusą turinčiose teritorijose vykdoma retų ir nykstančių paukščių rūšių stebėsena. Viena iš tokių teritorijų – Ukmergės urėdijos šiaurinėje dalyje įsteigtas Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas. „Poligono paskirtis – išsaugoti Taujėnų-Užulėnio miškų ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti juodojo gandro, mažojo erelio rėksnio, gervės, pilkosios meletos, vidutinio genio ir baltnugario genio populiacijas šioje teritorijoje,“ – sako Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.

Miškų biosferos poligonas yra Europos mastu saugomų teritorijų tinklo paukščių ir buveinių apsaugai sukurto saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 vienetas, kuriame stebimi, kontroliuojami bei progozuojami gamtinių sistemų pokyčiai.

reklama

Teritorijos dydžiu ir paskirtimi tarp kitų saugomų teritorijų išsiskiriančio Taujėnų-Užulėnio poligono miškai plyti Ukmergės ir Panevėžio rajonuose. Ukmergės rajono teritorijai tenka didesnioji poligono dalis – bemaž 17,7 tūkst. ha miškų, esančių apie 20 km į šiaurės vakarus nuo Ukmergės. 2004 metais buvo patvirtini poligono nuostatai ir teritorijoje išskirtos miškų ir žemės ūkio prioritetų zonos, zoologinio paveldo objektai bei tų objektų teritorijos apsaugos zonos.

Siekiant užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų vykdymą bei miško naudojimo, priežiūros ir apsaugos darbus, poligono teritorijoje esančių Taujėnų, Užulėnio, Balelių ir Deltuvos girininkijų darbuotojams tenka ypatingai tiksliai ir kruopščiai planuoti veiklą.

Kad sparnuočiai galėtų ramiai perėti, miško naudojimo ir priežiūros darbų laikas yra griežtai ribojamas. Pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. Poligono miškuose yra paliekama daugiau žalių medžių, negyvosios medienos, stuobrių ir sausuolių nei kituose miškuose. Negali būti keičiamas hidrologinis režimas. Saugomų rūšių – juodojo gandro, mažojo erelio, gervių – veisimosi vietose ir apsaugos zonose nevykdomi pagrindiniai kirtimai, o kovo – liepos mėnesiais nevykdomi kiti kirtimai bei medienos traukimas.

Anykščių regioninio parko specialistams pavesta vykdyti retųjų rūšių stebėseną. Jie vykdo mokslinius tyrimus, kaupia informaciją apie rūšių įvairovę. Poligono miškuose vyksta mokymai, seminarai apie retųjų paukščių monitoringą ir jo ypatumus. Specialistai moko, kaip pagal balsą ir išvaizdą atskirti giminingų paukščių rūšis, aiškina kaip teisingai įvertinti medynų, kuriuose aptinkamos retosios rūšys, būklę.

Taujėnų-Užulėnio poligono miškai nė iš tolo neprimena poilsiautojų pamėgtų Dzūkijos šilų. Tačiau lankytojų čia irgi netrūksta. Rudeniop čia klega grybautojai, o dar dažniau čia sutiksi besidominčius ornitologija, entomologija ar botanika. „Gamtos mylėtojai čia turi kur pasižvalgyti, – didžiuojasi savo prižiūrimais miškais V.Kraujalis. – Didžiulė buveinių įvairovė miškuose, Lėno ežeras su nendrynų paukščiais ir vabzdžiais, Raudonosios knygos augalai pelkėse“. O pavasarį sužydinčios miškinio česnako pievos pribloškia net daug mačiusius.

Šiuose miškuose auga plačialapių medžių rūšių medynai, veši beržynai, o drėgnesnėse žemumose vyrauja juodalksnynai. Teritorijoje išlikusios kelios nedidelės aukštapelkės. Sausesnėse vietose randama senų ąžuolų, čia auga liepos, klevai, uosiai, guobiniai. Šlapi lapuočių bei mišrūs miškai prieš keletą dešimtmečių buvo dalinai nusausinti, tačiau yra išlikę nemažai šlapių ar net užmirkusių masyvų. Drėgnose augavietėse augantys brandūs medynai sudaro palankias veisimosi sąlygas įvairiems retiems paukščiams. Sausuolių ir stuobrių gausa teikia palankią gyvenimo aplinką įvairių rūšių geniams.

Ukmergės miškų urėdija – viena didžiausių šalyje pagal užimamos teritorijos plotą (37,2 tūkst. ha) bei vykdomų darbų apimtis. Urėdijos miškai išsidėstę net penkių savivaldybių teritorijose – Ukmergės ir Širvintų rajonuose bei Vilniaus, Molėtų ir Anykščių rajonų dalyse. Ukmergės miškų urėdijos veiklos teritorijoje – 26 saugomos teritorijos. Tarp jų – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, skirtas saugoti Kernavės archeologinę vietovę – UNESCO Pasaulio paveldo objektą. Urėdijos teritorijoje esantys 24 draustiniai skirti saugoti kraštovaizdį, gyvosios gamtos bei aplinkos vertybes.