Šiukšlės – vartojimo kultūros atspindys

Šiukšlės – vartojimo kultūros atspindys
Šiukšlės – vartojimo kultūros atspindys
© EKO redakcija
„EKO redakcija“
2011-03-22 15:13

Vidutinis europietis per metus sukaupia daugiau nei 500 kg buitinių atliekų, iš kurių tik ketvirtadalis perdirbama ir grįžta pakartotiniam vartojimui. Ir tai ne pabaiga – skaičiai nuolatos auga.

„Per pastaruosius 15 metų buitinių atliekų apimtys Europos Sąjungoje padidėjo daugiau nei 12 procentų, o turtingiausiose šalyse išaugo daugiau negu penktadaliu, – teigia „Ekoredakcijos“ kalbinta Vokietijos garbologė Silke Meier. – Didėjančio vartojimo negalėjo sustabdyti net ekonominė krizė.

Europa didžiuliu greičiu juda vienkartinės vartojimo kultūros link, kai vis didesnė dalis prekių išmetama dar nepasibaigus jų naudojimo laikotarpiui“.

Garbologijos – mokslo apie atliekų tvarkymą ir jų įtaką buitiniam žmonių gyvenimui – ekspertai pastebi, kad šiukšlės dažnai išsamiau gali papasakoti apie visuomenę nei ekonominė statistika. Pavyzdžiui, jos itin tiksliai atspindi vartojimo procesus, nes yra tiesioginis jų rezultatas.

Augančios buitinių atliekų apimtys liudija apie dramatiškus pokyčius vartojimo kultūroje, savotišką visuomeninę psichozę, kurios pasekmės matomos didėjančiuose sąvartynų plotuose.

Viena pastebimiausių vartojimo aukų Europos Sąjungoje yra Danija, kur buitinės atliekos, tenkančios vienam žmogui, per 15 metų padidėjo nuo 567 kg iki 833 kg.

„Praeitame amžiuje danai, kaip ir visi skandinavai, išsiskyrė saikingumu ir taupumu, – pastebi Meier. – Bet 1990-ųjų pabaigoje šalį apėmė tikra vartojimo karštligė.

Kaip matome, vienkartinis vartojimas pirmiausia apima mažas ir turtingas šalis, kurios nuėjo ilgą kelią iki dabartinės gerovės“. Airijoje ir Nyderlanduose atliekų apimtys pasiekė atitinkamai 742 kg ir 616 kg, ir tai vieni aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje.

Kiek kitokia situacija susiklostė didžiausiose ES šalyse, kur vienkartinio vartojimo bumą pristabdo gyventojų konservatyvumas. „Pastebime tam tikrą koreliaciją tarp visuomenės liberalumo lygio ir atliekų masto, – pabrėžia Meier.

– Kuo liberalesnė visuomenė, tuo daugiau žmonių pasiduoda masiniam vartojimui. Didesnėse valstybėse paprastai yra daugiau konservatyvių pažiūrų žmonių, kurie priešinasi šioms tendencijoms“.

Jungtinėje Karalystėje, kuri tarp didžiųjų ES šalių laikoma konservatyviausia, atliekų apimtys vienam gyventojui per pusantro dešimtmečio išaugo nuo 496 kg iki 529 kg. Kiek didesnis augimas buvo pastebėtas Vokietijoje (nuo 533 kg iki 587 kg) ir Prancūzijoje (nuo 489 kg iki 536 kg).

Anot ekspertės, atliekų apimtys ir jų tvarkymas išryškina skirtumus tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių. „Naujose ES narėse pastebimos priešingos tendencijos, nes ten vartojimo bumas sutapo su kaupimu, – teigia Meier.

– Praeito dešimtmečio pradžioje, kai Rytų Europos ekonomika augo sparčiausiai, atliekų apimtys kai kuriose šio regiono šalyse buvo itin mažos.

Pavyzdžiui, 2003 metais Čekijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje vienam gyventojui per metus teko vos 260–280 kg buitinių atliekų“. Šiuo metu taupiausia ES šalis yra Lenkija.

Ten atliekų apimtys per 15 metų išaugo nuo 280 kg iki 316 kg. Panaši situacija Latvijoje (nuo 263 iki 333), o Lietuvoje ir Estijoje šis rodiklis kiek sumažėjo (atitinkamai nuo 424 iki 360 ir nuo 357 iki 346 kg).

Europos Rytus ir Vakarus taip pat skiria atliekų tvarkymo tradicijos. Pavyzdžiui, Rumunijoje ir Bulgarijoje į sąvartynus patenka iki 100 proc. atliekų, o Vokietijoje per pastaruosius metus sąvartynų visiškai atsisakyta.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Rytų Europos šalių, daugiau nei 90 procentų šiukšlių keliauja į sąvartynus. Tuo tarpu Vokietija perdirba iki 70 proc. buitinių atliekų, o Nyderlandai ir Švedijoje – daugiau nei pusę.

Likusi dalis šiukšlių šiose šalyse yra sudeginama. Iš Rytų Europos šalių labiausiai išsiskiria Slovėnija ir Estija, kuriose perdirbama 36 proc. ir 35 proc. buitinių atliekų.