Užsieniečius nuo filmų kūrimo Lietuvoje atbaido mokesčiai

Vaiva Mainelytė
Vaiva Mainelytė
  © Tomas Vinickas
BNS
2011-02-13 08:20

„Aš manau, kad Lietuva nebėra šalis, kurioje užsieniečiai gali filmuoti kokybiškai ir ganėtinai pigiai. Mes iškrentame iš visos Europos žemėlapio, nes mes neturime mokestinių lengvatų kinui išleistiems pinigams“, - BNS sakė bendrovės „Baltijos kino paslaugos“ atstovė Lineta Mišeikytė.

Pasak jos, dėl mokestinių lengvatų, kai kūrėjams grąžinama 10-20 proc. filmo gamybai išleistų pinigų, kino rinka atsigavo Vengrijoje, Čekijoje, kitose valstybėse, o Lietuvą Baltijos regione aplenkė Latvija. Anot pašnekovės, Rygos valdžia įvedė minėtas lengvatas ir kitomis priemonėmis prisideda prie projektų pritraukimo.

„Baltijos kino paslaugos“, pasak L.Mišeikytės, pernai turėjo vos du nedidelius projektus: Klaipėdoje su britų kompanija statytą filmą „Išgyvenant Lemties dieną“ kanalo „Discovery“ užsakymu bei filmą „Georgijaus kryžiaus didvyriai“, „History Channel“ užsakymu.

„Trečiąjį filmą, kurį turėjome daryti „Discovery“ kanalui „Laivo „Titanikas“ skendimas“ mes praradome dėl mokestinių lengvatų nebuvimo Lietuvoje ir dėl Kino studijos paviljono praradimo (...) Šitas projektas nuvažiavo į Latviją ir sėkmingai buvo pastatytas Rygos kino studijoje. Tai buvo 0,5 mln. eurų projektas, filmavimas truko tris savaites, nors dekoracijas statė ir didžiąja dalimi aptarnavo lietuvių žmonės“, - tvirtino L.Mišeikytė.

Apie tai, kad latviai, įvesdami mokesčių lengvatas, aplenkė lietuvius, kalbėjo ir bendrovės „Nordic Productions“ atstovė Milda Leiputė.

„Tai yra pagrindinis masalas. Man skaudžiausia, kad latviai mums nušluostė nosį. Latvijoje pernai metais buvo vykdomas didžiulis japonų projektas. Korėjiečiai vykdys šįmet (...) Japonai rekomendavo korėjiečiams važiuoti į Latviją, nes jie ten gali sutaupyti ir ten geros lokacijos. Aš esminių skirtumų tarp Latvijos laukų ir Lietuvos laukų nematau. Į Latviją važiuoja lietuviai dirbti“, - BNS sakė M.Leiputė.

Pasak jos, „Nordic Productions“ pernai bendrovei pasisekė, kad ji dirbo prie italų televizijos serialo „Ratilai vandenyje“. Šiuo metu yra planuojamas projektas taip pat kartu su italais. Filmą turėtų režisuoti 1991 metais Oskaru už „Viduržemio jūrą“ apdovanotas Gabrielle'is Salvatoresas (Gabrielis Salavatoresas).

„Yra labiau daug rimtų projektų, tačiau pirmiausiai klausiama, ar mes turime kokį nors mokesčių grąžinimą, mokestinę lengvatą. Vien dėl to labai daug projektų išvažiuoja kitur“, - tvirtino M.Leiputė.

L.Mišeikytė taip pat tvirtino, kad svarbiausias užsienio kūrėjų, prodiuserių klausimas - kokios Lietuvoje yra mokesčių lengvatos. Be to, jie domisi, ar Lietuvoje yra kokia nors oficiali institucija, besirūpinanti kinu. Didelės žalos padarė ir Lietuvos kino studijos pastato nugriovimas, nes dabar Lietuva neturi kinui skirtos bazės.

„Baltijos filmų paslaugų“ atstovė tvirtino, kad įstatymo projektas, gerinantis situaciją, yra paruoštas, tačiau jo priėmimas juda labai lėtai.

„Mes visi tikimės, kad kažkas pajudės, pasistūmės, bet, kiek iš savo kolegų žinau, tos prognozės nėra labai optimistinės“, - sakė „Nordic Productions“ atstovė.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.