Darbuotojų nuoma lietuviams dar kelia įtarimą

Darbuotojai
Darbuotojai
  © 123rf.com

„Darbuotojų... kas?“ – ši palyginti nauja paslauga lietuviams yra dar mažai žinoma. O pirmąkart apie ją išgirdusieji įtariai suklūsta. Išsinuomoti darbuotoją Lietuvoje galima jau beveik aštuonerius metus, o Vakarų Europos šalyse – apie du dešimtmečius. Tarptautinių kompanijų atstovai mūsų šalyje šią paslaugą priėmė kaip savaime suprantamą, nes apie ją sužinojo iš partnerių užsienyje. Lietuviai pamažu prie jos pratinasi ir sveria visus privalumus ir trūkumus.

Kas išsklaidys šešėlius?

„Nieko nėra pastoviau už laikinumą“, – šis posakis galėtų nuraminti tuos, kuriuos gąsdina vien pati darbo rinkoje naudojama sąvoka „laikinas įdarbinimas“ arba „darbuotojų nuoma“. Bet kuris iš mūsų šiuo metu gali būti tikras, kad ilgalaikė darbo sutartis jam ilgam garantuos darbo vietą? Kita vertus, informacijos trūkumas kelia abejonių, nesaugumo jausmą ir meta netikrumo šešėlį ant gana naujos ir nepažįstamos paslaugos. O gal tam yra pagrindo?

Iki šiol Lietuvoje nebuvo įstatymo, kuris reguliuotų darbuotojų nuoma užsiimančių įmonių veiklą. Jos vadovaudavosi Darbo kodeksu, bet vis tiek neišvengdavo įtarimo, neva daro kažką nelegalaus. Laikinojo įdarbinimo įstatymo projektas jau yra parengtas ir atiduotas svarstyti Seimo komitetuose. Tikėtina, kad šį pavasarį jis bus svarstomas ir priimtas.

„Naujasis įstatymas pačiai paslaugai suteiks daugiau aiškumo, skaidrumo. Jei įdarbinama laikinai, o ne nuolatiniam darbui, iškart pasigirsta nuomonių, kad taip yra pažeidžiami kažkieno interesai. Valstybinė darbo inspekcija galės tikrinti laikinojo įdarbinimo įmones ir išsklaidyti tuos „šešėlius“. Tokių keistų interpretacijų atsiranda dėl nežinojimo. Vis daugiau žmonių naudojasi šia paslauga, vadinasi, daugiau apie ją sužino ir supranta, kas tai yra“, – kalbėjo Tomas Bagdanskis, Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentas.

Ši asociacija šiuo metu vienija trylika įmonių, veikiančių trijuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šalies sostinėje veikia didžioji dauguma, dešimt asociacijai priklausančių įmonių, kurios verčiasi darbuotojų nuoma ar trumpalaikiu (t. y. fiksuotam laiko tarpui, nuo kelių dienų, mėnesių ar netgi metų) įdarbinimu. Vilniuje įsikūrusios darbuotojų nuomos kompanijos „Starjobs“ vadovo Valdo Strazdo teigimu, Lietuvoje yra apie 40 tokią paslaugą teikiančių įmonių.

Vakarų Europos valstybėse darbuotojų nuoma praktikuojama apie dvidešimt metų, mūsų šalyje ji yra dar palyginti nauja, nes ja imta naudotis prieš beveik aštuonerius metus. Jei Olandijoje ar Didžiojoje Britanijoje gana daug – nuo 3–5 proc. visų samdomų – darbuotojų yra laikinai įdarbinti ar išnuomotieji, tai Lietuvoje, nors ir pastebimas šio rinkos segmento augimas, tikimasi šiemet pasiekti bent 0,4 proc.

Visi daro, ką išmano geriausiai 

Laikinuoju įdarbinimu, arba darbuotojų nuoma, užsiimanti agentūra yra tiesiog įprasta personalo kompanija, kuri specializuojasi rinkoje teikdama specifinę paslaugą. Ji yra tarsi tarpininkas tarp darbuotojo ir darbdavio, tačiau kartais laikinojo įdarbinimo įmonė pati įdarbina darbuotoją, kurį išnuomoja toms kompanijoms, kurioms tam tikram laikotarpiui reikalingas atitinkamos kvalifikacijos ir patirties specialistas. Tuo metu, kai šis neturi darbo, laikinojo darbo įmonė pagal susitarimą moka sutartą atlygį už prastovą.

„Mes kartais dar aktyviau ir atkakliau ieškome savo darbuotojui darbo pasiūlymo, nei jis pats tai darytų. Mums tai pavyksta greičiau, nes turime duomenų bazę, patirties ieškoti ir atrinkti darbuotojus, taip pat nemažai ilgalaikių partnerių“, – sakė Dalia Mickūnienė, kompanijos „NST Baltija“, priklausančios Norvegijos įmonių grupei „NST Group“, vadovė. Beveik septynerius metus ši bendrovė užsienio pramonės, statybos įmonėms išnuomodavo kvalifikuotus darbininkus (profesionalius šaltkalvius, suvirintojus, apdailininkus) iš Lietuvos, o 2006 m. tokią paslaugą pasiūlė ir lietuvių verslo atstovams.

„Mes, lietuviai, esame konservatoriai. Be to, stengiamės viską daryti patys. „Kam nuomoti, jei turime savų darbuotojų?“ – dažnai klausdavo mūsų Lietuvos verslininkai. Ši paslauga greitai pasiteisino pramonėje, fabrikuose, kai šiems prireikia tam tikro skaičiaus darbuotojų tik trumpam laikui: paleidžiant naują gamybos liniją ar gavus naują užsakymą. Pramonininkai gali rūpintis produkto kūrimu, jiems nereikia gaišti laiko atrenkant darbuotojus. Visi daro tai, ką išmano geriausiai“, – tokio bendradarbiavimo naudą mato D. Mickūnienė.

Didžioji dalis nuomojamų darbuotojų Lietuvoje yra iš pramonės segmento, taip pat populiaru nuomotis informacinių technologijų specialistus ar paslaugų sferos atstovus (pvz., telefonijos centruose). Laikinojo įdarbinimo sutartys dažniausiai domina studentus, nes taip jie gali ir studijuoti, ir kartu įgyti tam tikro darbo patirties. Tokios laikinos sutartys būna viliojanti galimybė IT specialistams iš Lietuvos, nes jie gali padirbėti skirtingose tarptautinėse IT kompanijose, įgyti vertingos patirties ir užmegzti naudingų kontaktų.

Norvegų kompanijos atstovė Lietuvoje D. Mickūnienė tikino, kad, iš pradžių įtariai žvelgę į darbo jėgą iš Rytų Europos, užsieniečiai vis labiau atsiveria ir kviečiasi vis kitų specialybių atstovus. Pasak jos, šiuo metu itin gerai atsiliepiama apie virtuvės šefus iš Lietuvos.

Laikini darbuotojai pakeis nuolatinius?

„Iš principo bet kokios galimybės suteikti daugiau lankstumo darbo rinkai yra sveikintinos. Labai svarbu, kokiomis sąlygomis darbuotojai dirbs tose laikinojo įdarbinimo agentūrose. Taip pat svarbu, kad šis reiškinys neįgytų itin didelių mastų. Lietuvoje esant gana griežtam darbo rinkos reglamentavimui, tai sudarytų sąlygas darbo rinkos segmentacijai: kai dalis darbuotojų bus itin apsaugoti, o kiti – visiškai nesaugūs“, – apie galimus pavojus perspėja Inga Blažienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

„Nematau čia jokios grėsmės, nors apie tai viešoje erdvėje pasisako profsąjungų atstovai. Tai yra neįmanoma, kad visi darbdaviai rinktųsi laikinas, o ne nuolatinio įdarbinimo sutartis dėl paprasčiausio dalyko – ekonominės logikos. Darbdaviams yra pigiau turėti nuolatinius darbuotojus. Nuolat juos nuomotis iš agentūros verslininkams būtų per brangu, o kai tai daroma trumpam, fiksuotam laikotarpiui, jie gali pagal situaciją reaguoti greičiau ir lanksčiau“, – teigė laikino įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės „Starjobs“ vadovas V. Strazdas.

Vienas pagrindinių privalumų darbdaviui, kuriam trumpam laikotarpiui reikalingi tam tikros srities specialistai, yra tas, kad darbuotojų nuomos kompanija teigia neva jam sumažinanti administracinių įsipareigojimų, susijusių su personalo atranka, įdarbinimu, atleidimu, darbo užmokesčio, mokesčių apskaita, naštą. Darbdaviui nereikia skelbti konkurso, organizuoti atrankos, tam jis sutaupo laiko ir pinigų. Teoriškai skamba gražiai, bet tai tinka ne visoms kompanijoms.

Tačiau ši paslauga yra tarsi sukurta tam tikroms srities įmonėms, kurioms nuolat reikia įvairaus skaičiaus darbuotojų skirtingose Lietuvos vietose. Kaip pavyzdžiui, metus veikiančioje bendrovėje „Buzz Makers“. Nuo pat veiklos pradžios reklamos agentūros, renginių organizavimo, prezentacijų ir degustacijų rengimo paslaugas teikianti įmonė turi nedidelį branduolį nuolatinių darbuotojų – projektų vadovų, o visi kiti, priklausomai nuo užsakymo pobūdžio ir veiklos srities, išnuomojami per laikino įdarbinimo įmonę.

„Šiandien mums gali prireikti vieno žmogaus, o rytoj – 50-ies skirtinguose Lietuvos miestuose. Mums neužtektų vieno personalo vadovo, reikėtų turėti po vieną personalu besirūpinantį žmogų įvairiuose šalies miestuose. Be to, mums nereikia tvarkyti jokių įdarbinimo, atleidimo, kitų dokumentų, kas mėnesį gauname tik sąskaitą faktūrą iš įdarbinimo agentūros“, – paaiškina Ignas Buitkus, bendrovės „Buzz Makers“ vadovas. Vadinamuosius „promukus“, prezentacijose ir kituose projektuose dalyvaujančius darbuotojus jie samdosi gana trumpam laikotarpiui – nuo vienos dienos iki keleto mėnesių. Todėl darbuotojų nuoma jiems yra patogus, legalus ir įperkamas būdas apsirūpinti reikiamais darbuotojais.

O kas jiems iš tokių laikinų sutarčių? „Kas yra vertybė – turėti laikiną, su visomis garantijomis darbą, ar neturėti jokio?“ – retoriškai klausia darbuotojų nuomos paslaugas teikiančios tarptautinės įmonės atstovė D. Mickūnienė. Ji pabrėžė, kad bent jau Lietuvoje, kiek kitaip nei užsienio šalyse, dėl tokių laikinų įsidarbinimo galimybių dažniausiai laimi jaunimas, darbo rinkoje neturintis reikiamų įgūdžių. Užsienyje išnuomotų specialistų iš Lietuvos sutartys paprastai virsta nuolatinėmis arba pasibaigus įdarbinimo laikotarpiui jie be pertraukos keliauja dirbti į kitą įmonę.