„Geriausiam“ bankui „Snorui“ neišlaikė nervai

Bankas Snoras
Bankas Snoras
  © Tomas Černiševas

Nuo vasario mėnesio nutraukiama plačiai reklamuota banko „Snoras“ paslauga vilniečiams. Juokingiausia, kad, praėjusių metų gruodį pasiskelbęs „geriausiu Lietuvos banku“, „Snoras“, tą patį gruodį pradėjęs išdavinėti socialines išmokas savo kioskeliuose, po dviejų mėnesių jau sprunka iš šio bankinės rinkos segmento.

Nuo praėjusių metų gruodžio 1 dienos, pasikeitus socialinių išmokų mokėjimo ir pristatymo į namus paslaugų teikėjui, apie penkis tūkstančius vilniečių tas išmokas galėjo atsiimti 21-ame „Snoro“ kioskelyje. Jau pernai kilo sumaištis.

„Pasikeitus tvarkai, pašalpų atėjo atsiimti ir vilniečiai, kurie buvo pasirinkę jas gauti namuose. Žmonėms paskubėjus išmokas atsiimti pirmąją jų išmokėjimo dieną, prie kioskelių nusidriekė eilės. Sostinės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Laiconienė tada ramino, kad pašalpos yra mokamos dvi kiekvieno mėnesio savaites, tad skubėti nėra ko.

Taip pat žadėta, kad su naujuoju paslaugų tiekėju bus derinamos galimybės išskirstyti mokėjimą pagal dienas ir numatyti daugiau „Snoro“ banko kioskelių, kuriuose būtų galima atsiimti išmokas. Eilės turėjo išnykti. Tačiau „išnyko“ bankas „Snoras“.

„Snorui“ neišlaikė nervai

„Tikrai gruodį, pirmąjį mėnesį, nesusipratimų buvo, tačiau sausį išmokų mokėjimas jau vyko be incidentų, o nuo vasario išmokos jau nebus duodamos per „Snoro“ kioskelius“, – aiškino R. Laiconienė, tvirtinanti, kad ne Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė „Snoro“ paslaugų. Esą paslaugas sostinės savivaldybei teikia konkursą laimėjusi saugos tarnyba „Argus“, kuri ir renkasi vietas ir bankus ar kitas infrastruktūrą turinčias bendroves, galinčias teikti socialines išmokas. „Argus“ praėjusiais metais vietoj Lietuvos pašto skyrių pasiūlė „Snoro“ kioskelius, tautos vadinamus „špokinyčiomis“.

Gana netikėtai yra aiškinama, kodėl taip greitai buvo atsisakyta „Snoro“ paslaugų ir vėl grįžta prie įprasto Lietuvos pašto skyrių režimo? „Kaltė ne „Snoro“, kalti socialinių išmokų gavėjai“, – maloniai dėstė R. Laiconienė. Pasiteiravus, ar Lietuvoje galioja nerašyta taisyklė, kad „klientas visada teisus“, sostinės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja paaiškino, kad „teisumas yra vienas dalykas, o gyvenimas – visai kitas“. Esą prie „Snoro“ kioskelių rinkdavosi „įžeidūs, nekantrūs“ asmenys, dažnai neseniai grįžę iš įkalinimo vietų subjektai (jiems išmokos irgi priklauso), kurie stumdydavosi su kitais klientais ir taip trikdydavo normalią kioskelių veiklą.

O kaip su Lietuvos paštu, ar ten tie patys „asocialai“ jau nesistumdo? „Stumdosi, tačiau Lietuvos paštas į tai nekreipia dėmesio, jie yra kantresni“, – paaiškino R. Laiconienė.

Neprognozavo žiemos

Apie tai, kad nuo vasario nutraukiama minėta paslauga, patvirtino ir banko „Snoras“ atstovas spaudai Tomas Vaišvila. „Patys nutraukėme sutartį, nes nenorime teikti nekokybiškų paslaugų, – teigė „Snoro“ atstovas, klausiamas, ar turėjo bankas prognozuoti, kad nesugebės kokybiškai teikti paslaugą. – Prognozuoti buvo galima įvairiai, tačiau niekas negalėjo numatyti, kad vienu metu suplūs tiek daug žmonių, nusidrieks eilės. Ir dar žiemą. O mes negalime ir nenorime reguliuoti žmonių gyvenimo, prašydami, kad jie ateitų kitą dieną.“

Pasiteiravus, ar „Snoro“ bankas tinkamai neįvertino savo galimybių, teikdamas tokią paslaugą, T. Vaišvila aiškino, kad bankas tos paslaugos net nepristatė viešai, o, pamačius neigiamą visuomenės ir žiniasklaidos reakciją, jos apskritai atsisakyta.

Sostinės vicemeras Stanislovas Šriūbėnas, komentuodamas „Snoro“ sprendimą po dviejų mėnesių trauktis iš „projekto“, neslėpė nuostabos: „Kalbėjau su banko atstovais, siūliau dar ilgiau padirbėti, pabandyti, tačiau jie kažkodėl spruko.“ Vicemeras nesiėmė vertinti, ar toks elgesys dera solidžiu save pristatančiam bankui. „Čia jau jų pačių reikalas“, – teigė S. Šriūbėnas.