Auganti Vokietijos ekonomika paskatins lietuvius emigruoti?

Emigracija (Erlendo Bartulio nuotrauka)
Emigracija (Erlendo Bartulio nuotrauka)
© „Lietuvos žinios“

Didžiausia Europoje Vokietijos ekonomika, tiesa, išankstiniais duomenimis, pernai ūgtelėjo 3,6 proc. Tai geras ženklas norintiems į ją eksportuoti Lietuvos verslininkams. Kita vertus, kylanti ekonomika ir pavasarį Lietuvos piliečiams atsiversianti darbo rinka kelia nuogąstavimus dėl galimai padidėsiančios emigracijos į šią šalį.

2009-ieji ir 2010-ieji Vokietijai buvo rekordiniai metai. Pirmu atveju buvo užfiksuotas didžiausias (4,7 proc.) nuo Antrojo pasaulinio karo nuosmukis, o antru – didžiausias ūkio augimas nuo dviejų Vokietijų susijungimo 1990 m., rašo tinklalapis „The Local“.

„Mes augome dvigubai tiek, koks yra ES vidurkis“, – sako Vokietijos ekonomikos ministras Raineris Bruederle.

Banko „UniCredit“ ekonomistas Andreas Reesas sako, kad taip šalis peršoko iš „annus horribilis“ (lot. baisių metų – aut. past.) į „annus mirabilis“ (lot. stebuklingus metus – aut. past.). Šalies eksportas pernai ir toliau, tačiau atsirado naujas geras veiksnys – suintensyvėjo vartojimas vidaus rinkoje.

Palanku dairytis eksporto

Vokietijos ūgio augimas ir didėjantis vartojimas vidaus rinkoje yra geras ženklas esamiems ar būsimiems Lietuvos eksportuotojams.

„Vokietija mums yra svarbi ekonominė partnerė. Tai, kad mes savo užsienio prekyboje orientuojamės būtent į sveikąją euro zonos dalį, gali būti pranašumas. Ekonominė padėtis ir perspektyva būtų visai kitokia, jeigu pagrindinės eksporto partnerės būtų, sakykime, Ispanija, Portugalija ar Graikija. Visomis prasmėmis galime džiaugtis tuo“, – komentuoja Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Pasak jos, jokių didesnių debesų Vokietijai nėra prognozuojama ir šiais metais. Tai yra vienas geriausių euro zonos partnerių.

„Jeigu mes ten eksportuosime, tai mums bus tik gėris ir šlovė“, – įsitikinusi analitikė.

Išvažiuos vokiškai kalbantys specialistai?

Vokietija nuo gegužės atšauks apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos narių: Baltijos šalių, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Vengrijos.

Vokietijos profesinės sąjungos baiminasi, kad galimai plūstelėjusi pigi darbo jėga gali sumažinti atlyginimų lygį šalyje.

Manoma, kad atsivėrusi darbo rinka ir kylanti ekonomika bei galimas naujų darbo vietų poreikis Vokietijoje paskatins Lietuvos gyventojus geresnio duonos kąsnio ieškoti šioje šalyje. Tiesa, vyrauja nuomonė, kad veikiausiai išvyks tik dalis gerai kalbančių vokiškai ir paklausių specialybių specialistų.

„Tai, gali būti, kad padidės emigracija. Apskritai bendra indikacija yra tokia, kad reikia reformuoti švietimo sistemą ir liautis rengti specialistus kitoms šalims. Mes negalime sau leisti, tarkime, rengti gydytojus didžiausiai Europos ekonomikai – Vokietijai“, – sakė V. Klyvienė.

Kad tam tikra emigracija bus, mano ir sociologas bei ekonomistas Romas Lazutka, sakydamas, kad Vokietija sieks vilioti trūkstamus kvalifikuotus specialistus.

Tokios pat nuomonės laikosi ir „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Jo galva, Vokietijos nedarbo lygis nėra labai aukštas, ir darbo rinka yra daug drausmingesnė, joje mažiau šešėlinio verslo.

Pasak Vokietijos ekonomikos ministro, darbingų šalies gyventojų skaičius pasiekė visų laikų aukštumą – darbą turi 40,5 mln. šalies gyventojų.

„Vokietija yra „kelyje į visišką užimtumą“, – teigia R. Bruederle.