Renkantis profesiją – mažiau galimybių suklysti

Studijos
Studijos
© Andrius Ufartas / Fotobankas
Tomas Gabrielius | MISIJA: DARBAS
2010-12-28 17:04

Baigęs mokyklą moksleivis nežino, kokias studijas rinktis toliau. Frazė, kurią ne kartą esate girdėję iš mokinių, savo vaikų ar galbūt net pats esate tai patyręs. Ar daug žmonių dirba pagal specialybę, ar jiems tas darbas patinka? Kiek žmonių metė studijas vos pradėję studijuoti? Visa tai yra nežinojimas, ko nori iš savęs, gyvenimo, neturėjimas ateities planų. Vienas pasirinkimas, bet nulemia likusio gyvenimo etapą.

Išvengti klaidų renkantis profesiją padės šiuo metu šalyje vykdomas projektas, kurio šūkis – „Renkuosi atsakingai, mokausi tikslingai“. Projektas sudėtingu pavadinimu - „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“- skirtas būtent padėti tinkamai pasirinkti mokymosi kryptį.

reklama

Šis projektas yra įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos priemonę „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“.

Konferencijoje į skaitytojų klausimus atsakinėjo projekto mokslinė vadovė dr. Loreta Statauskienė, projekto veiklos vedėja Irma Neseckienė ir Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazijos direktorius Stanislovas Bernikas.

Pasiteisino pirmasis etapas

Šiuo metu įgyvendinamas jau antrasis šio projekto etapas. Pirmasis, vykęs 2005–2008 m., sulaukė teigiamų įvertinimų. „Už pirmą etapą yra gautas valstybės pripažinimas ir apdovanojimas. Jo metu buvo išbandytas mokinių skaidymas į praktinių ir akademinių polinkių grupes. Pirmajame etape dalyvaujantys mokytojai įdėjo daug darbo ir parengė daug praktinių užduočių, susijusių su gyvenimiškomis situacijomis. Šiuo metu esame jų sukaupę tiek, kad galėtume pasiūlyti visiems Lietuvos mokytojams“, – pasakojo Loreta Statauskienė.

Dabartiniame etape, kaip ir pirmajame, pagrindinė veikla yra parengti ugdymo organizavimo modelį, kuriuo vadovaujantis mokyklos galės dirbti efektyviau ir tobulinti savo veiklas. Yra rengiamos modulinės programos 9–12 klasių mokiniams, tokios kaip meninis ugdymas, technologinis ugdymas, verslumo gebėjimo ugdymas ir kt. Pagal šias modulines programas bus teikiamos metodinės rekomendacijos mokytojams.

Antrojo etapo metu bus apmokyta apie 450 įvairių specialybių mokytojų, mokyklų administracijos darbuotojų, švietimo specialistų, kaip kurti ugdymo organizavimo modelį. Sukurtą modelį naudos Lietuvos mokyklose mokytojai, mokyklos administracija, švietimo specialistai. Ugdymo organizavimo modelis netiesioginės įtakos turės mokiniams, jų tėvams, darbdaviams, profesinių ir aukštųjų mokyklų specialistams, vadovėlių autoriams. Projekte taip pat bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, kviečiami užsienio ekspertai įsilieti į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus.

Šiuo metu projekte dalyvauja 30 mokyklų iš visos Lietuvos, o projekto metu jau apmokyta 11 mokytojų. Daugiau apie projektą galite sužinoti čia.

Sukurtas ne mokiniams, bet mokytojams

Ugdymo organizavimo modelis teoriškai yra kuriamas mokytojams, tačiau praktiškai turės didelę, nors ir netiesioginę, įtaką mokiniams. Projekto metu parengti specialistai, dirbdami su mokiniais, sieks, kad jie labiau pažintų save, kad pamatytų, ko jie patys nori, taip ugdydami vidinį suvokimą apie gyvenimą ir save.

S. Bernikas pasakojo, kodėl pasirinktas būtent 14–19 metų intervalas. Mokinys turi pažinti save jau nuo pirmųjų gimnazijos klasių. Turi pradėti galvoti: kas man sekasi, ko aš norėčiau iš gyvenimo, kokią profesiją rinktis. Ir kai mokinys pažins save, pradės mokytis tikslingai – skirti daugiau laiko tam, kas jam reikalinga ir įdomu, ir mažiau laiko tam, kas neaktualu.“

„Kalbėdami apie mokinį mes išskiriame tris svarbiausius dalykus: mokinys turi suvokti savo mokymosi perspektyvą, patirti mokymosi sėkmę ir pagerinti savo mokymosi rezultatus.“ – teigia L. Statauskienė.

Irma Neseckienė priduria, kad mokiniai turi pasijusti šio projekto dalimi ir kad kiekvienas pasijustų reikšmingas. Ne veltui pavadinime yra žodžiai „individualizavimas“ ir „diferencijavimas“. Mokinys turi jausti, kad į pagalbą jam ateina kiekvieno dalyko mokytojas, dalyvaujantis projekte, nes pabando prisitaikyti prie to, kas mokiniui įdomu, ko jam reikia, ko jis tikisi ateityje, kaip dėlioti savo gyvenimo tikslus ir kaip žiūri į tolimesnę ateitį.

Šio projekto vertė siekia 6,7 milijono litų. Didžioji šios sumos dalis – 5,7 milijono litų – skirta iš ES struktūrinių fondų.