Moterys nori gimdyti greitai ir be skausmo

Besilaukianti moteris.
Besilaukianti moteris.
© 123rf.com

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, gimdymas tampa panašesnis į operaciją, o ne į natūralų fiziologinį procesą. Nors Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo demedikalizuoti gimdymo procesą, pastebimos priešingos tendencijos.

reklama

„Didžiausia perteklinės vartotojiškos visuomenės problema yra katastrofiškai augantis cezario pjūvio operacijų skaičius. Gydytojai turėtų daugiau kalbėtis su gimdyvėmis ir joms pasakyti, kad tokia operacija yra penkiskart pavojingesnė už natūralų gimdymą“, – teigia Regina Mačiulevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovė.

Lietuva paknopstomis vijosi išsivysčiusias Europos ir pasaulio valstybes, tik gaila, kad ant vieno laiptelio ji dabar atsiduria ir ten, kur kalbama apie neigiamus rodiklius. Lietuvos moterys atitinka pasaulines „motinystės tendencijas“, todėl taip pat gimdyti ryžtasi sulaukusios vis vyresnio amžiaus. Jei prieš dešimt metų gimdyvių amžiaus vidurkis Lietuvoje buvo 26,8 m., tai 2009-aisiais jis siekia 28, 3 m. „Moterys gimdo per vėlai. Pačią svarbiausią savo misiją jos atideda, ją atlieka joms patogiu laiku“, – apgailestauja docentė R. Mačiulevičienė.

Gimdyvių amžius, nutukimas, sergamumas lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, kuris, pasak šalies medikų, artėja prie epidemijos lygio), dirbtinis apvaisinimas, didėjantis naujagimių svoris dažnai siejamas su gimdymo komplikacijomis, kurios lemia gimdymo proceso baigtį atliekant cezario pjūvio operaciją. Tačiau sparčiai daugėjant tokių operacijų pasaulyje, galima daryti išvadą, kad jos atliekamos ne tik išskirtiniais atvejais, gelbstint naujagimio ar motinos sveikatą ir gyvybę. Panašu, kad dažnai pačios moterys renkasi tokį gimdymo būdą, nes nebenori gimdyti ilgai ir skausmingai, kaip tai darė jų motinos ar senelės.

Kokie tie skaičiai, kuriuos patys medikai vadina „katastrofiškais“? Europoje 30–40 proc. gimdymų baigiami cezario pjūvio operacija. Tačiau tose šalyse, kur įstatymais leidžiama gimdyvei pasirinkti tokį gimdymo metodą, šie skaičiai yra didesni. Kai kuriose privačiose Europos šalių gimdymo klinikose jie siekia iki 90 proc. Lietuva per pastarąjį dešimtmetį priartėjo prie Europos vidurkio. Praėjusių metų duomenimis, 24,4 proc. gimdymų baigti cezario pjūvio operacija, kai 1993 m. tokių tebuvo 9,3 proc.

„Reikia pripažinti, kad šį skaičių lėmė ir gydytojai, ne vien gimdyvių pasirinkimas. Medikai, apsidrausdami dėl galimų gimdymo komplikacijų, neišnaudodami protingos rizikos ribų, gimdymą baigia cezario pjūvio operacija. Ginekologams ir akušeriams reikėtų su gimdyvėmis ilgiau ir daugiau kalbėti apie gimdymą kaip natūralų procesą, padėti joms psichologiškai pasiruošti gimdyti. Taip pat joms būtina pasakyti, kad penkis kartus pavojingiau gimdymą baigti cezario pjūviu nei gimdant natūraliais takais. Tai įrodyta daugybe įvairiausių tyrimų“, – kalbėjo Nėštumo patologijos sektoriaus vadovė.

Nėštumas – tarsi liga, nuo kurios norisi greičiau pasveikti?

Besilaukiančios moterys Lietuvoje, kaip parodė vienos farmacinės kompanijos atliktas tyrimas, labiau bijo galimų komplikacijų kūdikiui (45 proc.) nei sau pačiai (19 proc.). Jų negąsdina ir gimdymo trukmė (dėl to baiminasi tik 5 proc. gimdyvių). Užtat trečdalis iš tūkstančio tyrime dalyvavusių besilaukiančiųjų Lietuvoje bijo skausmo. Antras dalykas, kuris dar padidina nėščiųjų baimes, yra naršymas internete. Moterims skirtose pokalbių svetainėse dažnai dalijamasi gimdymo patirtimi. Būsimoms mamoms dažniausiai atmintyje užsifiksuoja patys baisiausi su gimdymo komplikacijomis susiję įvykę, nuo to joms didėja baimė ir nerimas.

„Ji tarsi ima laukti nesklandumų. O juk pats svarbiausiais dalykas yra teigiamas mūsų nusiteikimas, psichologinis pasiruošimas gimdyti ir kartojimas sau: „Aš galiu pati pagimdyti. Man tai pavyks“, – kalbėjo R. Mačiulevičienė. Ji taip pat pabrėžia, kad moteris turi ir fiziškai ruošti kūną gimdymui. Mūsų šalyje vis dar į nėščią moterį žiūrima kaip į ligonę, kuriai reikia tik ilsėtis, nieko neveikti ir valgyti už du. Problema tampantį gimdyvių nutukimą lemia jų mitybos įpročiai ir tradiciškai aplinkos skatinamas mažas fizinis aktyvumas. „Nesvarbu, kad esi nėščia, gali eiti sportuoti, mankštintis, į baseiną, vaikščioti gryname ore. Net jei prieš gimdymą moteris ir nebuvo labai aktyvi, o nuolat sportavusios moterys ir toliau turėtų tai daryti. Gimdyvei labai svarbu stiprinti ir kūną, ir dvasią“, – sakė docentė.

Gimdymas sugrįš į privačią erdvę?

Išsivysčiusiose ir pasiturinčiose pasaulio šalyse gimdymas tampa panašesnis į operaciją nei į natūralų fiziologinį procesą. Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo tai keisti: demedikalizuoti gimdymo procesą, vartoti kuo mažiau vaistų, sukurti tokią aplinką, kad būtų saugomas gimdyvės orumas ir privatumas. Ligoninėje, kur dalyvauja būrys specialistų, tą padaryti sudėtinga. Skandinavijoje ir kitose Europos valstybėse ši situacija keičiama, kai gimdymo eigą ir procesą prižiūri akušeriai, o gydytojas iškviečiamas tik tada, kai jo reikia.

Lietuvoje pirmieji šią praktiką prieš trejus metus ėmė taikyti klaipėdiečiai (Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamentas). Kaunietėms moterims, gimdančioms Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, tokia galimybė siūloma jau beveik metus.

„Jei moterys sutinka ar pageidauja, ir tik tais atvejais, kai fiziologinis gimdymas yra normalus, jį prižiūri vien akušerė. Čia nėra joks eksperimentas. Mes nesame to pradininkai, tai vyksta daugelyje šalių. Lietuvoje tradiciškai gimdyme dalyvauja gydytojas. Esame „turtinga“ valstybė“, – ironizuoja gydytojas akušeris-ginekologas Tomas Biržietis, kalbėdamas apie galimybę sumažinti valstybės išlaidas mokant vienam specialistui, akušeriui, o ne dviem. Gydytojo pagalbos būtų prašoma tik tada, kai kiltų komplikacijų.

Užsibrėžus saugoti moters orumą ir privatumą, galbūt teisinga būtų sudaryti sąlygas Lietuvos moterims gimdyti namuose? Atrodytų, privatesnės erdvės tam nesurasi. Tik ar ji būtų pakankamai saugi? „Lietuvoje taip nėra ir greitai nebus. Nei mūsų šalies gydytojas akušeris-ginekologas, nei akušerė negali daugelio dalykų daryti paciento namuose. Nors kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Olandijoje, dauguma gimdymų vyksta namuose. Ten yra sukurta tam skirta infrastruktūra. Tos, kurios gimdo namuose, smarkiai rizikuoja. Žinoma, niekur negali būti apsaugotas nuo komplikacijų, bet stacionare greičiau galima suteikti pagalbą“, – perspėja vienuolikos metų darbo patirtį turintis akušeris-ginekologas.