Nemokama medicina Lietuvoje? Pripažinkime – jos nėra

Vaistai
Vaistai
  © Rokas Medonis

Po to, kai Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pradėjo dirbti darbo grupė, kuri sprendžia, kaip sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas privačioms ir valstybinėms gydymo įstaigoms, paskelbta, kad artėja metas, kai medicina taps mokama. Esą gydymo įstaigose žadama įteisinti visuotines priemokas, t. y. dalį pinigų už paslaugas turės susimokėti visi gyventojai. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys prabilo, kad gali kilti konstitucinė problema, mat pagrindiniame šalies įstatyme įteisinta nors ir neimperatyvi, bet nuostata apie nemokamą gydymą.

Privačių gydymo įstaigų medikai siūlo atsimerkti ir išdrįsti pripažinti, kad mokamos medicinos Lietuvoje nėra, o advokatas Kęstutis Čilinskas sako pritariąs idėjai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis išaiškintų, „kokia apimtimi valstybė užtikrina žmonėms nemokamą gydymą“.

Apie būsimą reformą kalba nenoriai

Apie ligoninių pertvarką ministerijos klerkai kalbėjo daug noriau nei apie tikrąją reformą – mėginimą įteisinti mokamą mediciną ne tik tuomet, kai žmogus savanoriškai renkasi geresnį specialistą ar brangesnį tyrimą. Kol ministerijos atstovai diskutuoja už uždarų durų ir atsisako kalbėti apie bendruosius reformos metmenis, motyvuodami tuo, kad esą dar nėra jokių sprendimų, o problemos yra daugialypės ir labai gilios, visuomenė jau pradėjo būgštauti ir skaičiuoti, nuo kada ir kiek reikės mokėti už medikų paslaugas.

SAM atstovai naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad darbo grupė, kuriai vadovauja viceministrė Janina Kumpienė, Vyriausybei savo išvadas turėtų pristatyti iki kitų metų vasario pabaigos. Esą darbo grupėje, kurioje yra valstybinių ir privačių gydymo įstaigų atstovai, diskutuojama dėl dviejų dalykų: kaip sudaryti vienodas sąlygas privačiam ir valstybiniam sektoriui ir ar galimos oficialios priemokos ar ne?

Kai sveikatos apsaugos ministras R. Šukys praėjusią savaitę užsiminė, kad norint įteisinti priemokas valstybinėse įstaigose reikia keisti Konstituciją, iškilo klausimas: ar tai reiškia, kad dabar galiojanti tvarka, kurią išsamiai komentuoja Valstybinės ligonių kasos, yra neteisėta? Ar tai reiškia, kad priemokas už gydymą įteisinantį Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymą ir dar 1999 metais tuometinio sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymą galima vadinti kaip galimai prieštaraujančiais Konstitucijai? Kitaip tariant, ar priemokos (nekalbame apie vokelius ir kyšius medikams, nes pagal Baudžiamąjį kodeksą tai yra nusikaltimas) valstybinėse gydymo įstaigose yra nelegalios?

Čilinskas: reikėtų KT išaiškinimo

„Na, iš tiesų tos priemokos iš tiesų nėra teisėtos“, – įsitikinęs advokatas Kęstutis Čilinskas. Pasak jo, „abejotina yra pati jų kilmė ir įforminimas“. „Priimant ligonį į gydymo įstaigą turėtų būti paaiškinama, kokiais teisės aktais remiantis žmogui reikia primokėti ar už gydymą, ar už tyrimus“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė K. Čilinskas.

Konstitucijos 53 straipsnis numato: „Valstybė rūpinasi žmogaus sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamas medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Pasak advokato K. Čilinsko, šią nuostatą reikėtų peržiūrėti jau vien todėl, kad Lietuvoje valstybinių gydymo įstaigų praktiškai nebeliko. „Įstaigos pakeitė savo statusus – tapo viešosiomis įstaigomis. Antra, reikėtų galvoti, kaip neprisirišti prie valstybinių gydymo įstaigų. Tačiau yra ir kita pusė – Konstitucijoje pasakyta, kad įstatymas nustato tvarką, tačiau ne mokestį“, – sakė advokatas.

Viešosios įstaigos statusas leidžia ligoninėms ir poliklinikoms verstis ūkine-komercine veikla.

Geriausia, mano advokatas, jeigu būtų nuspręsta kreiptis į KT ir būtų gautas išsamus išaiškinimas, nes bandymas patiems aiškintis konstitucinę teisę vis tiek bus nesėkmingas. „Kita vertus, Konstitucijoje nėra kategoriškai pasakyta, kad gydymas visur, visada ir visiems yra nemokamas“, – mano K. Čilinskas.

Primokame ir dabar

Pagal dabar galiojančią tvarką, kuri numatyta Sveikatos draudimo įstatyme ir dar 1999 metais tuometinio sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme, už kai kurias paslaugas gydymo įstaigose pacientai ir dabar turi primokėti.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos išaiškinimu, gydymo įstaigose, kurios turi sutartis su ligonių kasomis dėl gydymo paslaugų apmokėjimo, žmonės, kurie yra apsidraudę ar apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gavę šeimos gydytojo siuntimą, daugeliu atvejų pirminę sveikatos priežiūrą (šeimos gydytojų kabinetuose ar poliklinikose), priežiūrą stacionare (ligoninėse), reabilitaciją, tyrimus ir konsultacijas gauna nemokamai.

Kada medicinos paslaugos yra mokamos? Pirmiausia, jeigu žmogus nėra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu – tada jis gali gauti tik būtinąją pagalbą. Tačiau yra atvejų, kai net ir draustas žmogus už paslaugas, tarkime, poliklinikoje, turi primokėti. Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad, jeigu pacientas savo noru pasirenka brangesnes paslaugas, tarkime, tyrimus, nei numatytas standartas, už juos jis turi primokėti skirtumą tarp valstybės komensuojamos kainos ir realios. Taip pat žmogus moka tuomet, kai pasirenka papildomas paslaugas – tyrimus ar procedūras.

Valstybinė ligonių kasa taip pat aiškina, kad besigydantys ligoninėse pacientai moka priemokas tuomet, kai pasirenka brangesnius vaistus ar gydymo priemones nei numato standartas.

Žmogus turi susimokėti ir už tas paslaugas, kurios nesusijusios su ligų ar susirgimų gydymu, pavyzdžiui, pažymą norint gauti ginklą, vairuotojo pažymėjimą, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį ir panašiai.

Valstybinės ligonių kasos ir ministerijos atstovai ne kartą sakė, kad bet kokia priemoka turi būti fiksuota gydymo įstaigų kasoje, žmogus už ją turi gauti kvitą.

Tuo tarpu privačios Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos vadovė Inga Malinauskienė „Verslo žinioms“ sakė: „Pagaliau reikėtų pasakyti, kad Lietuvoje medicina nėra nemokama.“

Mokama medicina – peilis ministrui

Juokaujama, kad nė vienas ministras, prabilęs apie mokamą mediciną, poste ilgai neišlaikė. Kita vertus, SAM politiką dėl privačių ir valstybinių gydymo įstaigų konkurencijos sąlygų sudarymo palaiko ministrų kabinetas.

Tačiau čia, pasak SAM atstovų, kyla daugybė problemų. Viena jų – galų gale valdininkai turi nustatyti realias paslaugų kainas, o ne tokias, kokias nori matyti.

Kita problema – ar sudarius vienodas sąlygas privatiems centrams ir gydymo įstaigoms, kurias valdo savivaldybės ar ministerija, pastarosios nebankrutuos? Valdininkai baiminasi ir to, kad valstybei priklausančiose įstaigose bus suteikiamos paslaugos tik neįgaliems, pensininkams ir vaikams – toms socialinėms grupėms, kurių atstovai negali daugiau primokėti už paslaugas privačiuose gydymo centruose. Tuo tarpu privačiai dirbantys medikai esą rinksis gydyti tik tų pacientų ligas, už kurių gydymą jiems brangiai būtų mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ar iš pacientų kišenės. Patys medikai tokias kalbas neigia ir siūlo galų gale pripažinti, kad gydymas – konsultacijos, tyrimai ir procedūros – yra kur kas brangesnis nei už jį mokama gydymo įstaigoms, net ir valstybinėms. Esą todėl, kad iki šiol už žmogaus gydymą net ir valstybinė ligoninė negauna tiek pinigų, kiek gydymas kainuoja, kai kurios ligoninės negali išsilaikyti.

Net neabejojama, kad diskusijos dėl visuotinių priemokų bus aršios. Neabejojama ir dėl to, kad labiausiai prieš jas pasisakys valstybei priklausančių gydymo įstaigų atstovai – tie, kurių poliklinikose ar ligoninėse užuot mokėjęs į kasą pacientas moka į gydytojo kišenę. Prarasti nelegalių pajamų niekas nenori.