LNOBT švenčia jubiliejus

Rimas Geniušas
Rimas Geniušas
Alfa.lt
2010-10-27 16:56

Rimas Geniušas – pianistas, iškilus ilgametis Lietuvos teatro dirigentas, šiemet švenčia 90 metų jubiliejų. Pusšimtis metų, praleistų scenoje, byloja apie neblėstančią kūrybinę energiją, išskirtinį talentą, reikšmingą R. Geniušo indėlį į Lietuvos teatro istoriją.

Pirmuoju žingsniu į didžiąją muziką tapo koncertmeisterio pareigybė tuometiniame Operos teatre. 1932 m., R. Geniušas pradėjo fortepijono studijas Kauno konservatorijoje, profesorės Elenos Laumenskienės, nuo 1936 m. – profesoriaus Vladimiro Ružickio klasėje.

reklama

1948 m. baigė Mykolo Bukšos dirigavimo klasę, 1949 – 1951 m. kaip dirigentas tobulinosi Sankt – Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. 1951 – 1952 m. – Lietuvos radijo simfoninio orkestro, nuo 1952 m. – Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas (1958 – 1975 ir 1991 – 1993 m. – vyriausiasis dirigentas). R. Geniušas - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, 1975 – 1991 m. – Operos katedros vedėjas.

R. Geniušas teatro scenoje debiutavo 1945 m., Kauno valstybiniame operos ir baleto teatre diriguojant G. Rossini „Sevilijos kirpėją“. Lietuvos operos ir baleto teatre maestro paruošė 31 premjerą (27 operos, 4 baletai), tarp kurių: G. Puccini „Bohema“ (1951), L. Delibes „Lakmé“ (1955), G. Verdi „Don Carlos“ (1959) ir „Sicilijos mišparai“ (1961), P. Čaikovskio „Jolanta“ (1962), S. Prokofjevo „Meilė trims apelsinams“ (1963), S. Rachmaninovo „Franesca da Rimini“ (1966), R. Ščedrino „Ne vien tik meilė“ (1973), J. S. Bacho „Kavos kantata“ (1976), G. Donizetti „Don Pasquale“ (1977), G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“ (1991) ir kiti. Pradedant 1952 m., R. Geniušas parengė visas „Traviatos“ ir „Pilėnų“ premjeras.

R. Geniušas – aštuonių lietuvių veikalų statytojas. Tai operos – V. Klovos „Duktė“ (1960), „Ave vita“ (1974), „Pilėnai“ (1978, 1986), V. Laurušo „Paklydę paukščiai“ (1967, 1969), J. Gaižausko „Buratinas“ (1969, 1984), B. Borisovo „Piršlybos (1983), ir du baletai – J. Juzeliūno „Ant marių kranto“ (1953) ir A. Rekašiaus „Aistros“ (1971). R. Geniušas dirigavo ir kitų statytojų spektaklius, tarp kurių G. Bizet „Carmen“, W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, J. Haydno „Žvejės“ ir kiti. R. Geniušas – simfoninių koncertų dirigentas, gastroliavęs užsienyje, parašęs knygą „Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai“.

Šiai progai paminėti yra skiriamas spalio 28 d. įvyksiantis G. Verdi operos „Traviata“ spektaklis. Tai ypatinga opera Maestro gyvenime, diriguota 454 kartus. Ta proga kviečiame ir į parodą, eksponuojamą teatro fojė. Nuoširdžiai sveikiname jubiliatą!

Beje, šiame spektaklyje pirmą kartą Violetos vaidmenį dainuos jauna solistė Raminta Vaicekauskaitė, jos partneriais scenoje bus solistas iš Latvijos nacionalinės operos Andris Ludvigs ir Vytautas Juozapaitis, spektaklį diriguos Martynas Staškus.

Spalio 29 d. R. Ščedrino baletas „Ana Karenina“ skiriamas Rusijos baleto legendai Majai Pliseckajai, šįmet švenčiančiai savo 85 metų jubiliejų. Lietuvos baleto scenoje pirmą kartą „Ana Karenina“ buvo pastatyta 1975 metais. Premjerą, kartu su kitais paties pirmojo šio baleto Maskvos didžiajame teatre 1972 metais choreografais parengė pati M. Pliseckaja, vėliau eilę kartų džiugino teatro lankytojus šokdama pagrindinį Anos Kareninos vaidmenį.

Iškilus kritikas B. Lvovas-Anochinas, siekdamas atskleisti M. Pliseckajos kūrybos esmę, jos credo, rašė: „Jausdama savo talento jėgą, kuriai visa yra galima, jausdama besiveržiančias per kraštus kūrybines jėgas, ji nebijo apstulbinti arba apvilti.

Ji juokaudama apverčia aukštyn kojomis ir nuginkluoja sausų kanonų ir taisyklių pedantišką skrupulingumą, jos neišsenkanti energija ir azartas visuomet sukelia žiūrovų salėje audras ir džiaugsmingo supratimo sprogimus“.

Iškalbingi ir Amerikos spaudoje pateikti pastebėjimai apie M. Pliseckajos Odetą – Odiliją: „Ponia Pliseckaja – Odeta – įkūnijo savyje graciją, gulbės, plaukiančios ežeru.

Tačiau Odilijos vaidmenyje jai būdinga velniška naktinio naikintuvo aerodinamika!“ Ir nors čia kalbama apie Odetą – Odiliją, tačiau tą patį galima pasakyti apie bet kurį šios balerinos vaidmenį – Raimondą ar Kitri, Mirtą ar Karmen, Aną Kareniną ar Vario kalno šeimininkę, Mašą ar Eginą, Džuljetą ar daugelį kitų – rašo Ž. Dautartas.

Pasak jo, ką bešoktų M. Pliseckaja, visos jos herojės – neįtikėtinai stipraus charakterio moterys, sugebančios mylėti ir neapkęsti, aukotis ar kilniaširdiškai priimti auką, kovoti už save ir už savo meilę, laimę, jausmų tiesą.

Nuoširdžiai sveikiname jubiliatę. O teatro lankytojams pristatome M. Pliseckajai skirtą parodą, eksponuojamą teatro fojė.

Spektaklyje šoks Majos Pliseckajos numylėtinė Lietuvos primabalerina Eglė Špokaitė, Nerijus Juška, Olga Konošenko, Vytautas Kudžma, Nailia Adigamova, Eligijus Butkus ir kiti.