Atsargiai: grįžta Zuokas

A. Zuokas (R.Jonaitienės nuotr.)
A. Zuokas (R.Jonaitienės nuotr.)
  © Fotodiena.lt

Du sutapimai per vieną dieną – parlamentas panaikino kliūtis nepartiniams kandidatams dalyvauti vasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, o savo ambicijų vėl šeimininkauti Vilniuje neslepiantis buvęs sostinės meras Artūras Zuokas išplatino viešą laišką, kurį trumpai galima apibūdinti taip: duokite Vilniui daugiau pinigų.

Kai buvęs sostinės meras A. Zuokas parlamentaro kėdę perleido savo žmonai Agnei Zuokienei, paliko Liberalų ir centro sąjungą ir įkūrė judėjimą „Taip“, niekam nekilo abejonių, kad jis dalyvaus savivaldos rinkimuose. Tiesa, dar būta svarstymų, kuriam iš šalies miestų – Vilniui ar Kaunui – A. Zuokas galėtų vadovauti, tačiau, sprendžiant iš šiandien pasirodžiusio laiško Seimo nariams, Abonento pravardės neatsikratantis politikas save mato Vilniaus mero kėdėje.

Nepriklausomas

„Jokios procedūrinės gudrybės neturi užkirsti kelio nepriklausomiems, nepartiniams kandidatams dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Tai yra kiekvieno piliečio teisė ir didesnis pasirinkimas rinkėjams. Nepriklausomų kandidatų dalyvavimas savivaldos rinkimuose pagyvins politinę aplinką, padidins sveiką konkurenciją, paskatins atsiverti ir tobulėti politines partijas“, – tokie prezidentės Dalios Grybauskaitės argumentai.

Dėl A. Zuoko nepriklausomybės ir nepartiškumo būtų galima ir pasiginčyti. Vilniečiai dar gerai pamena epopėjas dėl sostinės mero rinkimų, kai vienas tarybos narys turėjo pilvu Neries upe plaukti, bet, dėkui Dievui, neplaukė. Tuomet A. Zuokas neslėpė draugiškų ryšių su Andriumi Janukoniu, tuometiniu „Rubicon group“ vadovu. Peripetijas dėl sostinės šilumos ūkio atidavimo su „Rubicon“ susijusiai prancūzų kompanijai „Dalkia“ ir galimo partijų finansavimo iš „Rubicon“ kišenės sekė visa Lietuva, mat veiksmas iš Vilniaus savivaldybės užkulisių persikėlė į viešumą – atliktos kratos kai kurių partijų būstinėse, o keli tuometiniai Seimo nariai buvo įtariami gavę pinigų iš privačios kompanijos mainais į tinkamą jos interesų palaikymą balsuojant už tam tikrus įstatymus. Beje, tuomet A. Zuokas pabėgo į Lenkiją.

Bet gal šioje istorijoje, kaip sako A. Zuokas savo viešame laiške, buvo tik aktyviai skatintas „privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimas“?

Nepartinis

Formaliai A. Zuokas iš tiesų nepartinis, įkūręs visuomeninę organizaciją „Taip“. Tačiau yra ir svarstymų, kad taip buvo padaryta tik tam, kad būtų galima atsiriboti nuo skandalingai (beje, ir dėl to paties A. Zuoko veiksmų) pagarsėjusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS).

Kas sudaro organizacijos „Taip“ branduolį? A. Zuokas – buvęs LiCS pirmininkas. Miroslavas Monkevičius – buvęs LiCS narys, šios sąjungos kandidatas 2009 metų birželio 7 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, buvęs buvusio liberalcentristo vidaus reikalų ministro Regimanto Čiupailos patarėjas ir dabartinio ministro Raimundo Palaičio patarėjas.

Robertas Filistovičius – buvęs LiCS narys, dalyvavo steigiant „Jaunųjų liberalų aljansą“.

Edgaras Stanišauskas – projekto „Fluxus ministerija“, kurios idėjiniu vadu vadinamas A. Zuokas, vicekancleris. Beje, jaunųjų menininkų grupė „Fluxus ministerijos“ projektą yra pavadinusi „kultūrine Maxima“. Priklausė Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiui.

Dar būtų galima pridurti, kad A. Zuoką lydi ir ištikimasis jo ginklanešys parlamentaras Žilvinas Šilgalis, pagarsėjęs ne įstatymų leidyba, o šokiais televizijos projekte ir kūno demonstravimu. Ž. Šilgalis pats yra pripažinęs, kad šokti į televizijos laidą ėjo, kad pagarsėtų. Mes paklauskime: o gal tam, kad prieš savivaldos rinkimus pagarsintų savo idealą A. Zuoką?

Ko nori Zuokas?

Pirma, pinigų Vilniui. Mat išaugo sostinės finansiniai įsipareigojimai. Sudėtinga Vilniaus finansinė padėtis. Todėl reikia padidinti gyventojų pajamų mokesčio atskaitymus Vilniui ir atkurti sostinės mokumą. Kitaip tariant, Seimas turi būtinai koreguoti biudžetą, kad sostinei būtų skirti papildomi milijonai.

Laiške yra ir argumentas, turintis sudrebinti lietuvio, kaip nuolat besivaržančio su latviu ar estu, sąžinę – remiantis 2008 metų duomenimis, kiekvienam vilniečiui tais metais tekdavo 1832 litai biudžeto lėšų, kai Rygoje – 2372 litai, Taline – net 3768 litai.

Rūpestis suprantamas – jeigu A. Zuokas, kaip tikisi, taptų sostinės meru, reikėtų skaičiuoti kiekvieną centą, nes išlupti papildomų pinigų iš finansų ministrės Ingridos Šimonytės toli gražu ne tas pats, kas būdavo išprašyti lėšų investiciniams projektams iš Anapilin išėjusio Algirdo Brazausko.

Norisi tikėti, kad taip norima tik gero miestui. Ir labiau norisi patikėti, kad siekiama užsitikrinti finansinius srautus ateičiai.

Velkasi skandalų šleifas

A. Zuoko merystė Vilniuje susijusi ne tik su dangoraižiais, kurie iškilo greta Neries. Skandalas su „Rubicon group“, beje, irgi pakeitusia pavadinimą į „ICOR“ – ar madinga keisti pavadinimus?

Skandalas dėl Jurgio Mačiūno darbų kolekcijos, kurią A. Zuoko vadovaujama sostinės taryba nusprendė įsigyti iš Jono Meko už 5 milijonus JAV dolerių. Skandalas dėl romų taboro Vilniuje, kai buvo griaunami romų statiniai, o dabar už tai kaip kompensacijas romams turi sumokėti mokesčių mokėtojai.

Skandalas dėl Gugenheimo muziejaus – dar vienos A. Zuoko idėja, kuri valstybei turėjo kainuoti iki 300 milijonų litų ir buvo vadinama „labiausiai laukiama projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) dalimi“.

O kur dar skandalas dėl VEKS, kur irgi šmėžuoja A. Zuoko, kuris, būdamas meru, globojo projektą, pavardė?

Puiki kompanija

Formaliai buvę A. Zuoko bendražygiai irgi ne iš kelmo spirti. Štai, tarkime, vidaus reikalų ministras R. Palaitis garsėja tuo, kad gina susikompromitavusius pareigūnus ir parūpina jiems šiltą vietą ministerijoje. Negana to, Vidaus reikalų ministerija tapo LiCS būstine – čia, panašu, laukiami visi, save vadinantys liberalcentristais.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas – žmogus, mėginęs įrodyti, kad buvęs geodezininkas gali suvaldyti vieną korumpuočiausių sistemų – medicinos apsaugą.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas, pretendavęs su liberalcentristais į Seimą, aiškinasi prokurorams, kodėl teatro scenos rekonstrukcijai buvo išleisti milijonai litų ir ar valstybės turtas nebuvo iššvaistytas.

Dabartinis LiCS vadovas Gintautas Babravičius – dosnus žmogus, kuris, užuot įsigijęs dulkių siurblį, aukoja partijai 12 tūkstančių litų. Tiesa, iš pradžių dar blaškosi – savi tai ar vis dėlto svetimi pinigai.