Klaipėdos ligoninių karas: dėl pacientų ar dėl vadovo kėdės?

Raimondas Šukys
Raimondas Šukys
  © Robertas Dačkus

Tuo, kad dvi Klaipėdos ligoninės galiausiai bus sujungtos, Sveikatos apsaugos ministerija, regis, jau neabejoja. Mat sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, savo įsakymu nubraukęs 19 milijonų litų investicijų, skirtų traumų centro infrastruktūrai gerinti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, linkęs tą centrą kurti Klaipėdos ligoninėje (buvusioje Jūrininkų).

Tai, kad Klaipėdos ligoninė neturi visų reikiamų skyrių, kurių reikia, kad centras normaliai funkcionuotų, problema tik šiandien – anksčiau ar vėliau šios ligoninės taps vienu junginiu.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis apstulbo sužinojęs, kad sveikatos apsaugos ministras R. Šukys savo įsakymu nubraukė 19 milijonų litų investicijų, kurios turėjo būti skirtos ligoninės traumų centro infrastruktūrai gerinti.

Negana to, uostamiestyje kuždamasi, esą traumų centras bus kuriamas Klaipėdos ligoninėje, kurioje esą net trūksta skyrių, kad centras galėtų visapusiškai funkcionuoti.

Neoficialiai teigiama, kad investicijų nubraukimas – ministerijos atsakas į tai, kad Klaipėdos taryba išdrįso pasipriešinti neapgalvotam bandymui sujungti dvi ligonines ir iškėlė savo sąlygą – ji nori būti naujojo junginio dalininke.

Tuo tarpu SAM atstovai teigia, kad ministras tik nori taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, nes esą investicinis projektas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kainuotų ne 19, o 22,5 milijono litų, o jeigu traumų centras būtų įkurtas Klaipėdos ligoninėje – esą tik 12 milijonų litų. Paklausus, ar traumų centro įkūrimas be visų reikiamų skyrių yra racionalus, atsakymas paprastas: šios dvi ligoninės bus sujungtos.

Visi sprendimai jau buvo priimti

Apie tai, kad aukščiausio lygio traumų centras turėtų būti kuriamas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kalbama jau kone nuo 2007-ųjų, kai, atlikus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakytą galimybių studiją, buvo konstatuota, jog iš visų uostamiesčio ligoninių – Klaipėdos universitetinės, Klaipėdos (buvusios Jūrininkų) ir Respublikinės Klaipėdos ligoninių – visus traumų centro įkūrimo kriterijus geriausiai atitinka Klaipėdos universitetinė ligoninė.

„Įvertinus asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, skirtą teikti paslaugas traumas patyrusiems pacientams, galima teigti, kad labiausiai išvystytą infrastruktūrą turi Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, Kauno medicinos universiteto klinikos, Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiaulių ligoninė ir Panevėžio ligoninė“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos užsakytoje galimybių studijoje, kurią 2007 m. atliko „Eurointegracijos projektai“.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo V. Janušonio, tam, kad aukščiausio lygio traumų centras būtų kuriamas būtent šioje ligoninėje, pritarė ir ministerija, ir Vyriausybė.

Ligoninė jau laukė pinigų, tačiau paaiškėjo, kad jų nebus. „Buvo darbo grupės, kuriose teko dalyvauti, buvo dar ministro Rimvydo Turčinsko įsakymas, buvo Vyriausybės nutarimas, viskas buvo suderinta su Centrine projektų valdymo agentūra, ir dabar viskas yra panaikinta“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė V. Janušonis.

Vyriausiasis gydytojas teigia gavęs iš SAM laišką, kuriame konstatuojama: finansavimo nebus. Kodėl? Jeigu jau viskas nuspręsta, ligoninė įvertinta kaip atitinkanti kriterijus, jai nereikia kurti papildomų skyrių, kurie traumų centrui būtini? „Su manimi niekas nekalbėjo“, – atsakė V. Janušonis.

Baudžia už nepaklusnumą?

Kalbama, kad ministerija atsisakė skirti kone 19 milijonų litų, iš kurių beveik 17 milijonų litų – Europos Sąjungos lėšos, nes Klaipėdos taryba viešai užprotestavo sveikatos apsaugos klerkų ketinimą automatiškai sujungti dvi ligonines – Klaipėdos ir Klaipėdos universitetinę.

Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjas – miesto savivaldybė. Klaipėdos ligoninės – ministerija. Ar ambicijų karas tarp šių dviejų institucijų galėtų būti atsakymas, kodėl ligoninė negavo investicijų, kurių tikėjosi?

Beje, uostamiesčio tarybos atstovai pareiškė, kad, jeigu ligoninės vis dėlto būtų sujungtos, taryba norėtų likti steigėja kartu su ministerija.

Tuomet SAM atstovai aiškino, kad tokiu atveju taryba turėtų prisiimti visą atsakomybę dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės finansinės padėties, piniginių srautų ir investicijų.

„Tai buvo pasakyta viešai“, – naujienų portalui Alfa.lt aiškino Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius.

„Šis investicinis projektas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau labai seniai yra gavęs pritarimą, bet dabar yra pristabdytas. Iš ministerijos buvo pasakyta: jeigu norite, kad ligoninės būtų nesujungtos, jeigu norite likti steigėjais, mes pamąstysime dėl investicijų. Tačiau juk Klaipėdos universitetinė ligoninė priklauso nacionalinei medicinos sistemai“, – stebėjosi Klaipėdos meras.

Ar sutaupysime pinigų?

Mūšis dėl Klaipėdos ligoninių sujungimo tegul lieka tarybos ir gydymo įstaigų reikalu, o mes paklauskime paprastai: ar kurdama traumų centrą ligoninėje, kurioje nėra visų reikiamų skyrių, ministerija sutaupys?

Gal ietis dėl projekto surėmusių ligoninių vadovai iš tiesų kovoja tik dėl to, kad išliktų jų vadovaujamos ligoninės, o jeigu jau bus sujungtos, kaip žada ministerija, kuris atsisės į bendro junginio vadovo kėdę?

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, dabar visomis išgalėmis kovojantis dėl to, kad gydymo įstaigai būtų grąžintas senasis Jūrininkų ligoninės vardas, naujienų portalui Alfa.lt patvirtino, kad jo vadovaujama ligoninė kreipėsi į ministeriją siūlydama savo investicinį projektą, kuris, kalbama, yra pigesnis nei Klaipėdos universitetinės ligoninės, tačiau negalėjo prisiminti, kada tai darė.

„Jokių žinių iš ministerijos aš negavau“, – sakė J. Salyga, paklaustas, ar tiesa, kad ministerija linkusi pritarti, kad traumų centras būtų kuriamas jo vadovaujamoje ligoninėje. „Taip, projektą esame pateikę – gal dar pavasarį, bet aš nieko nežinau“, – teigė vyriausiasis gydytojas, paklaustas, ar jo ligoninėje yra visa reikiama infrastruktūra – skyriai, kuriuose traumas patyręs pacientas būtų iš karto operuojamas ar gydomas. Ar nereikėtų ligoninei įsteigti ir naujų skyrių? „Aš nieko negaliu komentuoti, kol neturiu jokių žinių. Aš net nežinau, ar Klaipėdos universitetinė ligoninė negavo pinigų“, – atsakė J. Sąlyga.

Naujienų portalo Alfa.lt žiniomis, Klaipėdos ligoninė neatitinka traumų centro steigimo kriterijų, nes joje nėra visų reikiamų skyrių. O jeigu šis traumų centras būtų įsteigtas? Ar tai atitiktų ministerijos deklaruojamą reformos tikslą – ar būtų sutaupyta pinigų ir racionaliai paskirstyti pacientų srautai?

SAM atsakymas – paprastas. Norint įrengti traumų centrą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, reikia naujo priestato. Visas projektas, pasak ministerijos atstovų, kainuotų 22,5 milijono litų. O iš Klaipėdos ligoninės gauta paraiška, kuri yra kone perpus pigesnė – traumų centrą galima įrengti už 12 milijonų litų.

Ligoninė nuskambėjo korupcijos skandale

Tuo tarpu Klaipėdos ligoninių medikai dar toli gražu neįsitikinę, kad ligoninės bus sujungtos. Jie pripažįsta, kad abiejų gydymo įstaigų vadovai – ambicingi ir sveikatos apsaugos sistemoje įtakingi žmonės. V. Janušonis – nors ir trumpai, bet buvo sveikatos apsaugos ministru.

Kalbama, kad jo poziciją palaiko ir miesto taryba. Tačiau nepėsčias ir J. Sąlyga – šis gydytojas esą taip pat turi užtarimą ministerijoje ir tarp kai kurių tarybos narių.

Savo nuomonę turi ir Anglijoje dirbantis gydytojas kardiologas Audrius Šimaitis, organizavęs konferenciją apie Klaipėdos krašto medicinos sistemos pertvarką. Jis sako, kad ministerijos pozicija neskirti pinigų numatytam investiciniam projektui yra mažų mažiausiai keista.

„Visiškas absurdas, kad tokia didelė pinigų suma gali būti skiriama ligoninei, kuri visiškai neturi jokios infrastruktūros tuo užsiimti. Klaipėdoje infrastruktūrą šiai veiklai turi kitos dvi ligoninės.

Ypač gerą – Klaipėdos universitetinė ligoninė. Ar tai yra paslaugų oprtimizavimas? O gal tai tiesiog finansinių srautų „optimizavimas“? Apie tai esu minėjęs savo viešame laiške sveikatos ministrui R. Šukiui. Ar tai nėra akivaizdus neefektyvus Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimas ir švaistymas?

Įdomiausia tai, kad šis klausimas svarstomas tuo metu, kai vyksta teismo procesas dėl galimos didelio masto korupcijos Klaipėdos ligoninėje. Įtariama, kad Klaipėdos ligoninės juristė Raminta Petkutė dalyvavo korupciniuose sandoriuose, kurių vertė galėjo siekti iki pusės milijono litų. Ar planuojami milijonai traumų centrui steigti nėra „prizas“ šiai ligoninei už galimai įvykdytus ankstesnius sandėrius?“ – klausia A. Šimaitis.