Operacija „Nemuno žiedas“

„Citroën“ šuolis
„Citroën“ šuolis

Su slidėmis į automobilių trasą?

Pavasarį Kauno rajono savivaldybėje visuomenė buvo supažindinta su Kauno rajono slidinėjimo trasų studijos išvadomis. Tyrimą savivaldybės užsakymu atliko Kauno regiono plėtros agentūra. Studijos tikslas – įvertinti žiemos turizmo galimybes Kauno rajone įrengiant slidinėjimo trasas, plėtoti aktyvų žiemos sezono turizmą, mažinti sezoniškumo neigiamą įtaką ir t. t.

Kauno regiono plėtros agentūros specialistai įvertino 16 vietų, kur būtų galima įrengti slidinėjimo trasas. Atsižvelgiant į suformuotus kriterijus buvo išrinktos potencialios slidinėjimo trasos, kurios vėliau bus pasiūlytos investuotojams. Slidinėjimo trasoms įrengti, ekspertų nuomone, Kauno rajone labiausiai tinka... „Nemuno žiedo“ teritorija.

„Pats geriausias šlaitas yra Narėpuose, bet ten nieko negalima daryti, nes eina dujų trasa. Patrauklus Pyplių variantas, tačiau teritoriją, kurioje turėtų būti trasa, valdo privatūs savininkai, o „Nemuno žiede“ panašių kliūčių nėra. Be to, ten jau sukurta infrastruktūra“, – žurnalistams lenktynininkų Meka vadinamos trasos privalumus vardijo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Šio projekto šalininkai tikina, kad „Nemuno žiede“ jau dabar nebūtų problemų privažiuoti automobiliais ir juos pastatyti, yra vandens telkinys, kuris būtinas sniegui gaminti. Teritorijoje pakaktų vietos ir lygumų slidinėjimo, ir nusileidimo nuo kalno trasoms, nedidelėms parduotuvėms, kavinėms ir įvairiems kitiems prie slidinėjimo trasų derančiai veiklai reikalingiems pastatams ir įrenginiams.

„Kauno rajone yra išties keli neblogi šlaitai, bet geras šlaitas nėra vienintelis svarbus veiksnys. „Nemuno žiede“ jau sukurta infrastruktūra. Tai bene pati perspektyviausia vieta. Nedažnai toje pačioje vietoje galima derinti ir kalnų, ir lygumų slidinėjimą“, – pastebėjo Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos ekspertas Andrius Bublys.

V. Makūnas tikino, kad įgyvendinant šį projektą automobilių sportas nenukentės. Priešingai – tai leistų efektyviau išnaudoti unikalią vietą, geriau tenkinti gyventojų poreikius ir uždirbti pinigų trasai tobulinti. Politikas vylėsi, kad ateityje pavyks panaudoti ES struktūrinių fondų lėšų.

Kauno rajono meras taip pat akcentavo, kad šiuo metu nė kalbos negali būti apie „Nemuno žiedo“ privatizavimą.

Slidės – tik priedanga?

Tuo metu dalis automobilių sporto entuziastų, klausydami kalbų apie „Nemuno žiedo“ virsmą slidinėjimo rojumi, gūžčioja pečiais.

„Mano giliu įsitikinimu, „Nemuno žiede“ ar arti jo nėra vietos slidinėjimo trasai įrengti. Kalbėti apie „geriausią variantą“ išnaudojant maždaug 15 metrų aukščio kalvą galima nebent labai įsikarščiavus. Matuojant ne horizontalų aukščių skirtumą, o nuolydį, geriausiu atveju čia pavyktų įrengti 100–150 metrų ilgio kalnų slidinėjimo trasą. Tuo tarpu kitose Kauno rajono vietose nesunku rasti šiuo požiūriu kur kas tinkamesnių šlaitų, kur būtų galima įrengti 300–400 m ilgio trasas“, – pastebėjo vienas slidžių sporto entuziastas, paprašęs viešai neminėti jo pavardės.

Alfa.lt konsultavęs kaunietis teigė, kad kol kas galima tik spėlioti, ko iš tiesų siekia slidinėjimo centrą „Nemuno žiede“ kurti žadantys Kauno rajono vadovai. Labiausiai tikėtina versija – mojuojant naujo sporto, sveikatingumo ir laisvalaikio centro vėliava į Kačerginę pritraukti investicijų, kurios padidintų šio miestelio prieigose išsibarsčiusių apleistų pionierių stovyklų vertę. Logiškai mąstant, anksčiau ar vėliau jos turėtų virsti prašmatniomis gyvenamosiomis teritorijomis.

„Teko girdėti, kad kaip tik dabar baigiamas rengti Kačerginės detalusis planas ir kad siekiama miesteliui suteikti kurorto statusą. Jei greta iškils sporto kompleksas, o netoliese vingiuojančio Nemuno krante bus įrengta prieplauka, be abejonės, sovietmetį menančių pionierių stovyklų kaina bus gerokai didesnė.

Sumanymas, be abejonės, labai geras. Yra tik vienas neatsakytas klausimas – kas bus su „Nemuno žiedo“ automobilių trasa? Konkrečių projektų kol kas nėra ir aišku tik tai, kad Kačerginės seniūnijos ribas siekiama perbraižyti taip, kad automobilių trasa taptų kuriamo sporto, sveikatingumo ir laisvalaikio komplekso dalimi“, – samprotavo Alfa.lt pašnekovas.

Pasigirti nėra kuo

Šiuos projektus greičiausiai sveikintų ir automobilių sporto pasaulio žmonės, jei jie nekeltų grėsmės vienintelei Lietuvoje profesionaliai lenktynių trasai. 1960-aisiais pradėtame eksploatuoti 3350 m ilgio žiede vyko ne tik Lietuvos automobilių ir motociklų žiedinių lenktynių čempionato varžybos, bet ir SSRS ralio čempionatas, o pastaraisiais metais – Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionatų etapai.

Sportininkai „Nemuno žiedą“ vadina įdomia, tačiau itin pavojinga trasa. Praktiškai kiekviena piloto klaida baigiasi brangiai kainuojančiu automobilio remontu, o kalbant apie motociklų lenktynes – sunkiomis traumomis. Per visą trasos gyvavimo laiką čia žuvo penki žmonės. Apie šiuos dalykus kalbama jau gerą dešimtmetį, tačiau ligšiolines pastangas situaciją pakeisti liežuvis neapsiverčia vadinti „sėkmingomis“.

Paskutinioji trasos renovacija vyko 2003-aisiais. Už 1,15 mln. litų buvo rekonstruota maždaug šeštadalis žiedo: paklotas naujas asfaltas, keliose vietose sumontuoti atitvarai, iškirsti krūmai ir t. t. „Nemuno žiedo“ vadovas Eduardas Jakas teigė, kad viso komplekso rekonstrukcijai reikia bent 20 mln. litų.

Tačiau daugelis sportininkų, vertindami permainas Kačerginės trasoje, neslepia nusivylimo.

„Kartais susidaro įspūdis, kad už „Nemuno žiedui“ skiriamas šešiaženkles sumas tik imituojama audringa veikla, buldozeriais stumdant žemes trasos pakraščiuose, o realiai nieko naudingo nenuveikiama. Netgi ta atkarpa, kurioje buvo paklotas naujas asfaltas, beviltiškai nelygi. Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad tie pinigai buvo paprasčiausiai „įsisavinti“, o ne panaudoti pagal paskirtį. Važiuoti su tikrai greitu automobiliu ir dabar čia gali tik savižudis“, – konstatavo dar vienas pašnekovas, su žurnalistu sutikęs kalbėti tik prižadėjus neatskleisti jo tapatybės.

Beje, pastaroji sąlyga keliama beveik visais atvejais, kai kalba pakrypsta apie Kaune vykstančius, prieštaringai vertinamus „projektus“ ar netgi Lietuvos automobilių sporto federacijos (LSAF) veiklą.

„Daugelyje panašių objektų kitose Europos šalyse gyvenimas verda: varžybos, treniruotės, automobilių bandymai ir pristatymai, saugaus vairavimo kursai vyksta maždaug 300 dienų per metus. Tuo tarpu „Nemuno žiedas“ vegetuoja. Visi, turintys galimybę sportuoti ne Kačerginėje, taip ir daro: čia už valandą trasoje kiekvieno automobilio vairuotojas sumoka 50 litų ir negauna nieko – nei laiko matavimo, nei teisėjų, nei techninės, nei medikų pagalbos, nei galimybės nusiprausti. Vokietijos, Skandinavijos ar Didžiosios Britanijos trasose sportuoti yra ne tik maloniau ir saugiau, bet apčiuopiamai pigiau“, – tikino pašnekovas.

Dalis lenktynininkų bendruomenės būgštauja, kad, „Nemuno žiedą“ perleidus būsimojo kurorto šeimininkams ir pradėjus kurti slidinėjimo centrą, ilgainiui trasa apskritai nunyktų, nes kokybiškas poilsis ir sportinių mašinų motorų riaumojimas – nesuderinami dalykai.

Politiniai šešėliai

Dar vienas nuomonę apie Lietuvos automobilių sporto padangėje vykstančius procesus išdėstęs Alfa.lt konsultantas šioje istorijoje įžvelgė ir politinių interesų pynę.

„Visas „Nemuno žiedo“ kompleksas užima maždaug 60 hektarų. Toks sklypas su visais inžineriniais tinklais vos už 16 kilometrų nuo Kauno – neabejotinai gardus kąsnis. Vardan jo bendradarbiauti ryžtasi skirtingų politinių partijų veikėjai: Kūno kultūros ir sporto departamentui vadovauja liberalcentristas, LASF – Darbo partijos rankose, o prie Kauno rajono savivaldybės vairo – socialdemokratas.

Ką tai bendra turi su politika? Tiesiog tie žmonės ir į automobilių sportą perkėlė politinio bendravimo taisykles. Tiksliau – taisyklių ignoravimą. Jei reikia „pramušti“ kokį nors reikalą, LASF visai kaip Seime, užkuriamas „buldozeris“. Skirtumas tik tas, kad čia viskas daroma dar grubiau ir įžūliau. Kartais tiesiog juokingai. Pavyzdžiui, neseniai E. Jakas laimėjo ralį, kuriame pats ėjo ir vyriausiojo teisėjo pareigas. Tuo tarpu praėjusių metų Lietuvos ralio čempionato nugalėtojas ligi šiol oficialiai nepaskelbtas“, – galvą kraipė pašnekovas.

Spekuliacijų laikas

Tuo tarpu LASF prezidentas Gintaras Furmanavičius, paprašytas pakomentuoti „Nemuno žiede“ brandinamus slidinėjimo centro kūrimo planus, tikino nieko konkretaus apie tai nežinąs.

„Galėčiau su jumis diskutuoti apie automobilių sportą, o ne slidinėjimą. „Nemuno žiedas“ yra viešoji įstaiga, tiesiogiai pavaldi Kūno kultūros ir sporto departamentui. Federacija viso labo yra tik „Nemuno žiedo“ klientas. Aš apie jų veiklą ir naujas idėjas žinau tik tiek, kiek informacijos pateikiama viešai, t. y. gerokai mažiau negu reikėtų vertinant kokius nors dalykus. Galiu pasakyti tik tiek, kad ta slidinėjimo trasos idėja atrodo pasiskolinta iš fantastikos pasaulio“, – sakė G. Furmanavičius.

LASF vadovas taip pat nesutiko vertinti „Nemuno žiedo“ veiklos, gindamasis, kad šios įstaigos vadovas E. Jakas yra LASF tarybos narys.

„Apie tai kalbėti man neetiška. Supraskite mane teisingai“, – prašė G. Furmanavičius.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją Mykolą Kačkaną, kuruojantį automobilių sporto sektorių, klausimai apie slidinėjimo trasą Kačerginėje taip pat nustebino.

„Kažką lyg ir esu girdėjęs apie ketinimus netoli Kauno įrengti slidinėjimo trasą. Pati idėja gera, nes Lietuvoje tokių objektų trūksta, tačiau ką, kur ir kaip ketinama daryti, detaliau nežinau. Jei kalbama iš tiesų apie 100–150 metrų ilgio trasą, abejoju, ar tai rimta. Kita vertus, jei šie sumanymai netrukdytų automobilių sportui, kodėl reikėtų tam prieštarauti“, – svarstė M. Kačkanas.

Vienas KKSD vadovų tikino, kad departamentas tokiam objektui pinigų greičiausiai neskirtų. Pašnekovo teigimu, detaliau kalbėti bus galima pamačius konkrečius projektus.