Lietuvos ir Vokietijos nuomonės dėl bendrosios žemės ūkio politikos – panašios

K. Starkevičius (Šarūno Mažeikos nuotr.)
K. Starkevičius (Šarūno Mažeikos nuotr.)
© BFL
Alfa.lt
2010-09-16 15:40

Vakar žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kartu su ministerijos vadovybe ir Lietuvoje viešinčia Tiuringijos žemės ūkio, gamtos apsaugos ir aplinkos ministro Juergen Reinholz vadovaujama delegacija susėdo prie bendro diskusijų stalo aptarti bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 metų perspektyvas.

„Kas jaudina Lietuvos, tas jaudina ir Vokietijos ūkininkus, tad džiugu, kad sėdime čia kartu ir diskutuojame aktualiausiais sektoriaus klausimais. Ūkininkai – mūsų tikrieji darbdaviai, tad turime ieškome optimaliausių jiems sprendimų, naujų proveržių mūsų sektoriuje“, – pradėdamas bendrą darbą teigė ministras K. Starkevičius.

Bendroji žemės ūkio politika turi likti bendra

Ministras K. Starkevičius pristatė Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos pagrindinius principus, ne kartą išsakytus aukščiausiame lygmenyje Briuselyje. Jis dar kartą akcentavo, kad ir po 2013 m. bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) turi išlikti bendrąją, finansuojama iš ES biudžeto. Ji neturėtų būti nacionalizuota. „Tobulėjantis BŽŪP funkcijų ir tikslų sąrašas reikalauja užtikrinti, kad BŽŪP gautų reikiamą finansavimą ir po 2013 metų. Svarbu, kad šis finansavimas būtų tokio lygio, kuris būtų pakankamas BŽŪP tikslams ir iššūkiams įveikti“, – kalbėjo ministras.

Ateities BŽŪP tikslai turėtų būti subalansuoti, bet prioritetas teikiamas žemės ūkio gamybai. Tiesiogines išmokas ir rinkos reguliavimo priemones reikėtų išskirti į atskirus ramsčius. Turi išlikti atskiras kaimo plėtros ramstis, taip pat turi būti horizontalus klimato kaitos ramstis, kuris būtų programuojamas centralizuotai, t.y. taptų Klimato kaitos Generalinio Direktorato atsakomybe, ir būtų finansuojamos iš vieningo, specialiai tam įsteigto fondo.

„Iki sovietų okupacijos mūsų žemės ūkis buvo aukšto Danijos lygio. Vėliau dėl tremties, emigracijos, žemdirbių karta buvo išretinta. Nuo Nepriklausomybės paskelbimo prabėgo tik 20 metų, per šį laikotarpį mes tik pradedame atsistoti ant kojų“, – apie šalies žemės ūkio sektoriaus situaciją kalbėjo ministras.

Svečiai iš Vokietijos pritarė, kad integruojantis į ES, jie turėjo geresnes pozicijas nei Lietuva. „Vis tik nepamirškite, kad Vokietijoje turime 16 žemių, tai reiškia 16 žemės ūkio ministrų. Pristatant savo poziciją Briuselyje svarbiausia kalbėti viena kalba. Atskirų ES šalių žemės ūkio ministrai geriau žino skaudamas vietas nei žmonės Briuselyje“, – mintimis dalinosi svečiai iš Vokietijos.

Tiuringijos žemės ūkio ministras Juergen Reinholz atkreipė dėmesį, kad svarbu užtikrinti tokį patį žemės ūkio finansavimą po 2013 m., koks jis yra dabar. Svarbiausia, anot jo, kad dviejų ramsčių modelis t.y. I-asis, skirtas finansuoti rinkos reguliavimo priemones ir tiesiogines išmokas bei II-asis, skirtas Kaimo plėtros politikai vykdyti, išliktų. EK svarstymas, esant dabartiniam ES biudžetui, pasitekti atskirų šalių nacionalines lėšas, Vokietijai yra nepriimtinas. „Mes prieštaraujame šiai idėjai, juk šalys yra labai skirtingos, ne vienodo ekonominio lygio. Tad ir kiekvienos valstybės galimybės remti savo ūkį būtų labai skirtingos“, – teigė J. Reinholz.

Tiesioginių išmokų dydžiai po 2013 m. keisis

„Dabartinis tiesioginių išmokų modelis po 2013 m. turi keistis. Tiesioginės išmokos turi išlikti kaip žemdirbių pajamų palaikymo ir stabilizavimo priemonė. Be to, tiesioginės išmokos turi skatinti viešųjų gėrybių teikimą visuomenei, už kurias neatlygina rinka“, – Lietuvos nuomonę dėl tiesioginių išmokų (TI) pristatė K. Starkevičius.

Ministras dar kartą pabrėžė, kad nustatant paramos lygį reikėtų atsisakyti sąsajos su istoriniais referenciniais rodikliais, jos turėtų būti skirstomos pagal kriterijus, kurie atspindėtų dabartinius ir ateities tikslus – Vokietijos taip pat prašoma palaikyti šią Lietuvos poziciją. Kaip pabrėžė ministras, TI turėtų būti supaprastintos ir išmokamos visoms valstybėms narėms pagal vieningą modelį, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir skatinant tausojantį žemės ūkį visoje ES. Tiesioginės išmokos turėtų būti papildytos kompensacinėmis (specifinėmis) tiesioginėmis išmokomis, nustatytomis vadovaujantis objektyviais kriterijais, mokamomis specifinių problemų ūkininkavimui turinčiose vietovėse. Didžiausia BŽŪP finansavimo dalis turėtų būti skiriama tiesioginėms išmokoms. Turi išlikti tam tikras tiesioginių išmokų susiejimas su gamyba, dėl kurio leidžiama spręsti ES valstybėms narėms.

„Labai suprantame jūsų norą, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos, šiandien jų žirklės išties labai plačios – nuo 100 eurų/ha iki 600 eurų/ha (pastarasis dydis mokamas Graikijos ūkininkams). Jos tikrai keisis, tik ne šiandien ir ne rytoj“, – teigė Tiuringijos ūkininkų sąjungos prezidentas dr. Klaus Kliem. Pasak jo, dabar išvedus bendrą įvairiose ES šalyse mokamų TI vidurkį, jis siektų 240-250 eurų/ha. „Tačiau tai yra tik dydis, dar turime nepamiršti ir ūkininkavimo intensyvumo. „Štai, Prancūzijos ūkininkai jau yra pasiruošę tiesiogines išmokas atsieti nuo gamybos. Tačiau vėlgi, tai nebus taip greitai. Pas mus jos jau yra atsietos, išskyrus dvi kultūras – krakmolingąsias bulves ir apynius“, – apie įvairių šalių patirtį pasakojo ūkininkų sąjungos vadovas.

„Kaip ūkininkas galiu jums pasakyti – man geriau būtų, jeigu tiesioginių išmokų visai nebūtų, mums reikia tokių kainų, kad galėtume normaliai pragyventi“, – asmenine nuomone dalijosi dr. Klaus Kliem.

Alternatyvūs žemdirbių finansavimo modeliai

„Malonu, kad vieni kitus suprantame iš žvilgsnio, – bendru požiūriu į daugumą BŽŪP principų džiaugėsi žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. – Mes praėjusiais metais įgyvendinome naują Finansų inžinerijos priemonę. Mokėmės iš jūsų Saksonijos Anhalto žemės specialistų. Jiems esame labai dėkingi už svarią praktinę pagalbą ir konsultacijas. Iš Paskolų fondui skirtų 450 mln. litų paskolų išduota jau už beveik 50 mln. litų“. Paskolų fondas suteikė galimybes Lietuvos žemdirbiams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams iš kredito įstaigų pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis – mažesnėmis nei rinkos palūkanomis ir modernizuoti savo ūkius.

Tiuringijos žemės ūkio ministras, kadaise užėmęs ūkio ministro postą, dalijosi savo patirtimi, Tiuringijoje taikant atsinaujinančius fondus, kuriuose kaupiamos ES lėšos, skirtos ekonomikos atgaivinimui. Tad taikydamos alternatyvius finansavimo fondus abi šalys tiek Lietuva, tiek Vokietija yra bendramintės.

Kalbėta ir apie abi šalis neraminančias vis griežtėjančias vietinės kontrolės priemones. Pagal ES reikalavimus, gaunant TI turi būti kontroliuojama 5 proc. visų įmonių. „Iki 2009 m. pabaigos patikrų tvarka mus tenkino, pagal ją, radus kelis procentus neatitikimų, nekildavo jokių problemų. Tačiau pastaruoju metu tvarka tapo itin griežta – radus nors vieną klaidelę, 100 procentu tikrinamas visas ūkininko ūkis. Tokiu būdu pati patikra gali tapti brangesnė nei išauginama žemės ūkio produkcija ar iš jos gaunamos pajamos“, – kalbėjo Tiuringijos žemės ūkio ministras.

Viceministras A. Macijauskas teigė, kad ši problema opi ir Lietuvai: „2008 m. turėjome patikrinti 100 procentu visus pareiškėjus. Suprantama, koks tai vargas. Taikydami griežtas priemones, iššaukiame pačių patikrų didesnį skaičių“. Šia tema viceministras ketina diskutuoti su Briuselio valdininkais artimiausiu metu – rugsėjo 28-29 d. čia vyksiančiame seminare.

Ministras K. Starkevičius svečius iš Vokietijos kvietė pagalvoti ir apie bendrus konsultacinius projektus: „Ekonominių ryšių plėtojimas su rytais mums yra labai svarbus. Esu tikras, kad galėtume sėkmingai vykdyti bendrus projektus ir kolegoms perteikti jau sukauptas žinias, pavyzdžiui, standartizacijos tema“.

2011 m. gegužę baigiasi pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės. Ministras K. Starkevičius ketina prašyti Briuselio dar 3 metams pratęsti šį draudimą. Palaikyti šią mintį ministras prašo ir Vokietijos atstovų. „Vanduo ir maistas – dvi sritys, dėl kurių ateityje kils karai. Tad svarbiausia užduotis – išsaugoti žemę savo žmonėms, nes jos, žemės, nedaugėja, yra tiek, kiek yra“, – Lietuvos ministro mintims pritarė Tiuringijos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Abi šalys džiaugėsi, kad apskritojo stalo diskusijoje rasta daug bendrų sąlyčio taškų. Nors sprendimų teks dar kiek palaukti, kaip teigė Tiuringijos žemės ūkio ministras, „jie bus priimti ne šiandien“, vis tik sprendžiant Lietuvos ūkininkams aktualius tolesnio finansavimo klausimus, bendraminčių tikrai bus. Juk ne kartą diskusijoje nuskambėjo, kad „Briuselyje svarbiausia kalbėti viena kalba“ .