Sijonuotas Seimas – tik muilo burbulas, kuriuo giriamės?

D. Grybauskaitė, I. Degutienė, R. Juknevičienė
D. Grybauskaitė, I. Degutienė, R. Juknevičienė
  © Rokas Medonis

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pateko į garsaus JAV žurnalo „Time“ lyderių dešimtuką. Politikai nuolat pabrėžia, kad esame unikalūs – aukščiausius šalies postus užima nemažai moterų. Dėl to sulaukiame komplimentų ir iš kitų šalių, bet psichologė, psichoterapeutė, Vilniaus Moterų namų Krizių centro direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė įsitikinusi: gabios moterys „stiklinių lubų“ nepramuš tol, kol Seime ir Vyriausybėje neatsiras specialios kvotos.

Pramušti „stiklines lubas“ padėjo prezidentė

Seime – 141 politikas, iš jų – 25 moterys. L. H. Vasiliauskienė mano, kad didžiuotis tokia proporcija nėra ko: psichologai seniai nustatė, kad tik 30 proc. bet kurios mažumos gali daryti įtaką visos grupės elgesiui. Tuo labiau kad Seimo nariai vyrai reiškiasi kur kas aktyviau nei moterys ir į savo kompaniją nėra linkę priimti stiprių, iniciatyvių, su jais konkuruojančių parlamentarių.

„Aš nenorėčiau, kad būtų įvestos specialios kvotos moterims, kad daugiau jų patektų į valdžią. Nenorėčiau būti tokioje kvotoje“, – neseniai, prezidentūroje priėmusi tarptautinėje konferencijoje moterų klausimais dalyvaujančias Rytų Europos regiono atstoves, prisipažino prezidentė D. Grybauskaitė.

Ukrainietės, baltarusės, gruzinės ir kitų šalių atstovės teiravosi prezidentės, ar būtų naudinga įvesti specialias kvotas, kad kuo daugiau moterų patektų į valdžią. Šalies vadovė pastebėjo, kad kuo brandesnė visuomenė, tuo labiau karjerą lemia gabumai, o ne dirbtinai sudaromos sąlygos.

„Kvotos pagrįstos moksliškai. Tai pirmoji galimybė pribrendusiai masei kompetentingų moterų gauti progą išeiti į viešumą. Šiuo keliu ėjo visos Šiaurės šalys.

Reikia turėti didelę valdžią, kad galėtum įgyvendinti tai, kas natūraliai subrendę. Dabar valdžios pareigūnai parenkami pagal lyties principą, valdžia yra vienos lyties rankose. Pažiūrėkite: dažniausiai valstybės reikalus tvarko ministras vyras, o jį supa protingos moterys, liekančios šešėlyje.

Sunkmečiu – taip, kai susikompromitavo vyras, buvo tuoj pat atrasta jį pakeisianti moteriškė, bet tai senas reikalas. Ji Seime buvo ir anksčiau, tik neužėmė tokių pareigų. Reikia būti šimtą kartų geresnei už politiką, iš televizoriaus išlindusį, kad galų gale jį pralenktum. O tokios kompetentingos Seimo pirmininkės [Irenos Degutienės] mes neturėjome nuo Česlovo Juršėno laikų“, – aiškino L. H. Vasiliauskienė.

Psichologė pastebėjo, kad teisę didžiuotis aukštus postus valdžioje užimančių moterų gausa turi tik prezidentūra, nes būtent D. Grybauskaitė padėjo joms pramušti „stiklines lubas“. „Kompetentingų moterų yra daugiau negu vyrų, tačiau vieša paslaptis, kad jos paprastai paskiriamos ne užimti aukštus postus, o pavaduotojomis. Šį stereotipą laužo prezidentė, suteikdama galimybę moterims, kurios buvo pridengtos „stiklinėmis lubomis“.

Tyrimais nustatyta, kad, gavusios svarbų postą, moterys per porą–trejetą mėnesių atsiskleidžia kaip kompetentingos specialistės“, – įsitikinusi Moterų krizių centro direktorė.

Seime moterų ir vyrų reikėtų po lygiai

Moterų aktyvumą politikoje vertinusi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos sistemų katedros profesorė Ona Voverienė tyrė 1996–2000 metų kadencijos Seimo narių veiklą. Buvo vertinama kasdienė parlamentarų veikla, publikacijos žiniasklaidoje, interesų kryptingumas ir pan. Nustatyta, kad vyrų seimūnų publikacinis aktyvumas gerokai didesnis, tačiau moterų interesai kryptingesni.

„Iš šio tyrimo aiškiai matyti, kad moterys linkusios dirbti kryptingiau. Tačiau vyrai mėgsta viską daryti greičiau, nes juk vyrai išspausdino gerokai daugiau publikacijų už moteris. Galima daryti išvadą, kad moterys labiau linkusios įsigilinti į savo daromą darbą, vyrai tuo tarpu į viską žiūri globaliau.

Taigi matome, kad turėdami [Seime] mažai moterų, mes prarandame tą kruopštumą, kurį jos pademonstruoja darydamos kokį nors darbą. Tačiau aišku, kad, jei Seime turėtume daug moterų ir mažai vyrų, irgi iškiltų grėsmė, kad viskas būtų daroma ir galiausiai išeitų trypčiojimas vietoje. Būtų labai puiku, jeigu moterų ir vyrų turėtume po lygiai, tada galima būtų nuveikti daug ir kokybiškų darbų“, – jau tuomet siūlė profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė O. Voverienė.

L. H. Vasiliauskienės nuomone, paklibinus patriarchatą Seime, būtų galima tikėtis kitokio finansinių srautų judėjimo, stabilumo šalies vidaus gyvenime ir teigiamų socialinių pokyčių.

Sijonuotas Seimas – tik muilo burbulas, kuriuo giriamės?

D. Grybauskaitė, I. Degutienė, R. Juknevičienė
+5