Kodėl švediška mediena 23 kartus pelningesnė nei lietuviška?

Mediena
Mediena
  © Photos.com

Lietuvoje vienas kubinis metras medienos pernai atnešė vieną litą pelno. Švedijoje už kubinį metrą parduotos medienos buvo uždirbti 23 litai. Lietuvos urėdai tokius Ūkio ministerijos į dienos šviesą iškeltus palyginimus vadina tendencingais ir nekorektiškais, tuo metu ekonomistai duria pirštu: tai tik atskleidžia, kiek miškuose nežinia kur pradingsta grynųjų pinigų.

„Miškai... Čia ir kalbos nėra. Biurokratinis aparatas labai išpūstas – ūkį valdo net 42 įmonės“, – pastebėjo ekonomistas Raimondas Kuodis.

Neseniai visuomenei pateiktoje Lietuvos valstybės valdomo komercinio turto naudojimo metinėje ataskaitoje Lietuvos miškų valdymo modelis lyginamas su švediškuoju. Antai vienintelė Švedijos miškus valdanti įmonė „Sveaskog“ 2008 ir 2009 metais už kubinį metrą medienos uždirbo atitinkamai 16 litų ir 23 litus. Lietuvoje šis rodiklis atitinkamai siekė 4 litus ir 1 litą.

Anot ataskaitos, nors Švedijoje valstybinių miškų yra apie keturis kartus daugiau, juos valdančioje įmonėje dirba maždaug keturis kartus mažiau žmonių nei Lietuvos urėdijose. Vadinasi, Švedijoje vienam darbuotojui teko 4,5 tūkst. hektarų miško, o Lietuvoje – vos 324 ha.

Urėdai: darome naudingą, bet nepelningą darbą

Tiesa, valstybės valdomo komercinio turto ataskaitoje gražiu žodžiu užsiminta apie dvi urėdijas, kurios pernai buvo vienos iš kelių efektyviausių Lietuvos valstybinių įmonių. Tačiau patiems šių Druskininkų ir Tytuvėnų urėdijų vadovams pagyrimas nepadarė įspūdžio – jie Ūkio ministerijos ataskaitą laiko neprofesionalia.

„Kai pasirenkami skirtingi mato vienetai kaip lygiaverčiai, nėra ką komentuoti. Neturiu ką pasakyti. Jeigu miškus vertinsime grynu komerciniu požiūriu, niekada nerasime teisybės“, – sakė Tytuvėnų miškų urėdas Svajūnas Vaitekūnas.

Druskininkų urėdija, pernai gavusi 17 proc. nuosavo kapitalo grąžos, yra tarp didžiausią pelną duodančiųjų valstybės įmonių. Pasak jos vadovo Viktoro Klimo, pakankamai nedidelis šios urėdijos kapitalas duoda nemažą grąžą. „Mes neturime prisipirkę brangios technikos, neturime brangių pastatų“, – sakė Druskininkų urėdas.

Tačiau jis, kaip ir kolega iš Tytuvėnų, neliko sužavėtas Ūkio ministerijos pastabomis. „Ten neįvertinta, kad urėdijos daug lėšų grąžina atgal į mišką: į priešgaisrinę apsaugą, sanitarinę priežiūrą, kenkėjų ir ligų stebėjimus, rekreacinių objektų įrengimą ir taip toliau“, – sakė V. Klimas.

Pati Generalinė miškų urėdija išplatintoje pažymoje piktinasi kai kuriomis Vyriausybės ataskaitos pastabomis, o Lietuvos miškų valdymo modelio lyginimą su Švedijos miškų ūkio sistema vadina nekorektišku, nemotyvuotu ir tendencingu. Anot šios institucijos, urėdijos didelę dalį pinigų grąžina imdamasi nepelningos veiklos, o į valstybės biudžetą per metus sumoka dešimtis milijonų litų mokesčių.

Kuodis: švedai ne kvailesni už lietuvius

Tačiau R. Kuodis, nuolat skatinantis valstybės įmonių veiklą daryti efektyvesnę, mano, jog urėdų pasitelkiami argumentai per silpni.

„Lyginimas dar niekam nepakenkė. Galima pagalvoti, kad švedai nesaugo miškų nuo kenkėjų ir neįrengia poilsiaviečių. Bet niekaip nepasakysi, kad keli pastatyti suoliukai suėda visą miškų pelną“, – atkreipė dėmesį jis.

R. Kuodis neabejoja, kad Lietuvos miškus valdančios įmonės turi didelių rezervų sąnaudoms mažinti. „Rengiant šią ataskaitą dalyvavo žmogus, kuris panašią reformą darė Švedijoje. Nemanau, kad švedai kvailesni už mus“, – pastebėjo ekonomistas.

Per vasarą Vyriausybė yra užsibrėžusi parengti valstybės įmonių pertvarkymo planą, kad jos pagaliau pradėtų dirbti skaidriau ir efektyviau – tarytum biržoje listinguojamos bendrovės. Bet R. Kuodis suabejojo, ar reformą pavyks įgyvendinti. „Valstybės įmonės dažnai yra tiesiog politikų karšyklos“, – dar pridūrė jis.

Alfa.lt jau buvo rašiusi, kad generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas kartu su kai kuriais pavaldiniais sukūrė piktnaudžiavimo medienos pardavimu sistemą – prekiauja neapskaitomu mišku. Tad Druskininkų urėdas, Alfa.lt paklaustas, gal urėdijų pertvarka yra nepatogiausia kai kuriems jo kolegoms, sakė nematąs konkrečių priežasčių, kodėl jie turėtų bijoti. „Urėdas yra samdomas įmonės vadovas, o jo atlyginimą ir kompetenciją reguliuoja steigėjas – Generalinė miškų urėdija. Galbūt po pertvarkos bus peržiūrėti nebent atlyginimų dydžiai“, – svarstė V. Klimas.

Ataskaitoje dar teigiama, kad valstybė negauna atitinkamo pelno iš kapitalo, dirbančio miškininkystės sektoriuje. „Tad miškininkystės sektorius nekuria vertės savo savininkui“, – rašoma dokumente.