Klaidomis klotas prokuroro Lauciaus kelias

Prokuroras Justas Laucius
Prokuroras Justas Laucius
  © Tomas Urbelionis / Fotobankas

Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius generalinio prokuroro Dariaus Valio prašo nušalinti prokurorą Justą Laucių nuo Eglės Kusaitės bylos tyrimo bei atlikti jo veiksmų šioje byloje pagrįstumo ir teisėtumo tyrimą. D. Valys atsako, kad prašymas gautas ir bus tiriamas, o kol kas nuo komentarų susilaiko. Kol generalinis prokuroras svarsto, ar nušalinti žymųjį prokurorą nuo bylos, Alfa.lt prisimena ir kitas garsiausias bei, kaip tyčia, J. Lauciaus „turėtas“ bylas ir istorijas.

“Užimamos pareigos ir darbo pobūdis verčia būti diskretiškam, tad nuo bet kokiu komentarų susilaikysiu”, - tvirtino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius. Tad šio garsaus prokuroro biografijos vingius tenka prisiminti neišklausius antrosios pusės.

Vargai dėl sklypo

2002 metų sausio 16-ąją Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo tuometiniam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui J.Lauciui suteiktas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas. Jaunas prokuroras pasižymėjo, kai jo ir kolegų pastangomis 1998 metais buvo sulaikyta keliolikos asmenų žudikų ir plėšikų gauja.

Ordinas J.Lauciui buvo įteiktas po mėnesio, Vasario 16-osios proga. Kartu prokuroras gavo ir privilegiją - teisę į žemės sklypą.

Sklypų ordininkams skyrimas, ypač Vilniuje, virto didžiuliais skandalais. Net 63 Vyčio kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, pateikę prašymus iki įstatymu nustatytos datos - 2002-ųjų liepos, taip ir liko be žemės.

Daugelis, tik ne prokuroras J.Laucius. Prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai neatlygintinai suteikti jam sklypą Vilniaus mieste šis Vyčio kryžiaus ordino kavalierius pateikė ilgai nedelsdamas - 2002 metų vasario 22-ąją. Tuo pat metu jis buvo įtrauktas į pageidaujančiųjų gauti sklypą sąrašus. 2002-aisiais Vilniuje ordininkams buvo suteikti du sklypai, tačiau tarp laimingųjų J.Lauciaus nėra.

2003 metų sąraše Vilniaus mieste prokuroro pavardės apskritai nebeliko. Kaip išsiaiškino “Lietuvos žinios”, iki 2002-ųjų liepos J.Laucius sugebėjo perrašyti savo prašymą - tuo metu jis jau pageidavo, kad sklypas neatlygintinai jam būtų suteiktas Klaipėdos mieste. Registre fiksuota, kad šis Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu prašymas buvo patenkintas 2003 metais.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informavo, kad pagal galiojančius įstatymus Vyčio kryžiaus ordininkams galėjo būti suteikiamas tik vienas žemės sklypas ir tik jo gyvenamojoje vietovėje. „Jeigu apdovanotasis asmuo gyveno Vilniuje, jam žemės sklypas Klaipėdoje negalėjo būti suteikiamas“, - pranešė tarnybos pareigūnai.

Tačiau Generalinės prokuratūros patikrinimo išvadoje 2007 metais buvo paskelbta, kad prokuroras J.Laucius, „įgyvendindamas jam Žemės reformos įstatymu suteiktą teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn vieną žemės sklypą individualiai statybai bei kreipdamasis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl galimybės gauti sklypą Klaipėdos mieste, teisės aktų nepažeidė ir nepadarė tarnybinio pažeidimo“.

Prašoma nušalinti

EP narys L. Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius D. Kuolys bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius H. Mickevičius generalinio prokuroro prašo nušalinti prokurorą J.Laucių nuo Eglės Kusaitės bylos tyrimo bei atlikti jo veiksmų šioje byloje pagrįstumo ir teisėtumo tyrimą.

Taip pat D.Valio prašoma, nustačius J.Lauciaus veiksmuose Lietuvos įstatymų ir/ar profesinės etikos pažeidimų, patraukti jį atsakomybėn bei atlikti tyrimą dėl leidimo Rusijos Federacijos saugumo pareigūnams apklausti E.Kusaitę pagrįstumo bei šios apklausos aplinkybių, tarp jų ir E.Kusaitės žmogaus teisių, galimų pažeidimų.

D.Valiui išsiųstame prašyme L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius išdėsto su E.Kusaitės baudžiamojoje byloje atliekamu tyrimu susijusias aplinkybes, kurios, anot jų, leidžia daryti prielaidas, jog prokuroras J.Laucius elgėsi neetiškai, pažeidė ir sudarė sąlygas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus bei įtariamosios žmogaus teises.

L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius rašo, jog Generalinė prokuratūra informavo, kad šių metų balandžio mėnesį apklausti įtariamosios į Lietuvą buvo atvykę Rusijos Federacijos (RF) saugumo pareigūnai. Prašymo teikėjus taip yra pasiekusi informacija, kad, atliekant minėtąjį ikiteisminio tyrimo veiksmą, galimai nebuvo garantuota E.Kusaitės teisė turėti gynėją bei jos atžvilgiu galėjo būti panaudotos psichinės bei fizinės prievartos priemonės. Apklausai atlikti E.Kusaitė galimai buvo išvežta iš suėmimo vykdymo vietos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus – į kitas patalpas.

„Rusijos Federacijos saugumo tarnyba nėra teisingumo įstaiga. Nors LR ir RF sutartis dėl Teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ir numato, kad Lietuvos teisingumo įstaigos gali teikti teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose ir kitoms, t.y. ne teisingumo, RF įstaigoms, manome, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra turėjo įvertinti politinį prašymo apklausti E.Kusaitę kontekstą ir jo netenkinti. Valstybės, su kuria Lietuvos Respublikos nesieja tvirtesni politiniai saitai, slaptosios tarnybos pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos teritorijoje, galimai pažeidžiantys draudimą taikyti žmogaus garbę ir orumą žeminančias ir fizinį skausmą sukeliančias priemones bei nesuderinami su teisės į teisingą procesą principu, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams bei meta šešėlį Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai“, - prašyme dėsto L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius.

Prašyme rašoma, kad šių metų birželį vienas iš pareiškėjų, Žmogaus teisių instituto direktorius H. Mickevičius, kreipėsi į prokurorą J.Laucių prašydamas suteikti galimybę pasimatyti su suimtąja E.Kusaite tam, kad galima būtų išsklaidyti abejones dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje byloje. Tačiau J.Laucius atsisakė suteikti tokią galimybę, konstatuodamas, kad prašymas pasimatyti su suimtąja turi bandymo kištis į prokuroro procesinę veiklą požymių. Tokie veiksmai, t.y. prašymas pasimatyti su suimtąja, prokuroro J.Lauciaus nuomone, ne tik nėra galimi, bet ir įstatymo tiesiogiai draudžiami.

„Toks prokuroro J.Lauciaus elgesys turi požymių gąsdinti Lietuvos piliečius ir neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų bei profesinės etikos. Pastebime, kad draudimo prašyti pasimatymo su suimtu asmeniu joks Lietuvos Respublikos įstatymas nenumato“, - įsitikinę prašymo teikėjai.

Taip pat prašyme D.Valiui rašoma, kad šių metų gegužės 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant skundą dėl kardomojo kalinimo E.Kusaitei pratęsimo, prokuroras J.Laucius pareiškė, kad įtariamoji buvo sulaikyta išvykstanti į Rusiją tam, kad ten susisprogdintų Rusijos kariniuose objektuose. Tokiu viešu pareiškimu prokuroras J.Laucius pažeidė E.Kusaitės nekaltumo prezumpciją.

Be to, prašymo teikėjus yra pasiekusi informacija, kad 2009 m. spalio mėnesį sulaikius E.Kusaitę, ji buvo apklausta neužtikrinus, kad apklausoje dalyvautų jos pasirinktas advokatas. L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius primena, kad teisė į gynėją atsiranda tada, kai asmeniui yra akivaizdu, jog jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje asmens sulaikymas yra laikomas aplinkybe, leidžiančia pagrįstai manyti, kad asmuo yra įtariamas padaręs nusikaltimą.

Pateikę D.Valiui prašymą, L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius prašo D.Valio juos informuoti apie tyrimo veiksmų pradžią ir eigą.

Europos Parlamento narys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius jau du kartus yra kreipęsi į VSD generalinį direktorių Gediminą Griną, prašydami pradėti tyrimą dėl galimų pavojų nacionaliniam saugumui bei žmogaus teisių pažeidimų vykdant operatyvinę veiklą bei ikiteisminį tyrimą klaipėdietės E.Kusaitės byloje.

G.Grina yra pasakęs, kad sieks „kuo objektyviau atlikti vidinį tyrimą“ ir paprašius prašymo teikėjų informuoti VSD apie jiems žinomus „VSD darbuotojų veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės“. Pareiškėjai jam uždavė vienuolika viešojoje erdvėje jau seniai iškeltų su E.Kusaitės byla susijusių klausimų ir laukia atsakymo.

Įtarimų būta jau V.Pociūno byloje

“Atsakydamas dël prokuroro J.Lauciaus atlikto tyrimo, noriu priminti, kad nagrinėdami bylas prokurorai sprendimus priima savarankiškai, - apie kolegą kalbėjo prokuroras Mindaugas Gylys, kilus abejonėms, ar J.Lauciui pakanka kompetencijos tirti sudėtingą V.Pociūno žūties bylą. – O dėl kompetencijos - šis prokuroras turi 13 metų sudėtingų tyčinių nužudymų tyrimo patirtį”.

Tačiau ir ši patirtis kėlė įtarimų. 2007 m. liepą Piliečių santalka kreipėsi į generalinį prokurorą

Algimantą Valantiną, ragindami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą Breste žuvusio VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.

Visuomenės atstovų manymu, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai. Pirma, parlamentinis VSD tyrimas atskleidė, kad tuometinis šio departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius ir jo pavaduotojas Dainius Dabašinskas liepė VSD pareigūnui Audriui Penkauskui, dar Lietuvos teisėsaugai neatlikus V. Pociūno žūties tyrimo, skleisti informaciją politikams, kad jų kolega V. Pociūnas iškrito pro langą, kai girtas mėgino nusišlapinti nuo palangės. Tokią informaciją, pasak parlamentinio tyrimo medžiagos, Seimo nariams platino ir pats A. Pocius.

Antra, 2006 metų lapkričio 30 dieną V. Pociūno žūties tyrimą atlikęs prokuroras J.Laucius priimtame nutarime konstatavo, kad tyrėjai neaptiko jokių velionį žeminančių pėdsakų, kuriuos minėjo Lietuvos žiniasklaida ir VSD vadovai: ant viešbučio kambario palangės aptikti tik V. Pociūno delnų atspaudai, jokių biologinės kilmės pėdsakų nebuvo.

Šie faktai liudijo, kad V. Pociūno šmeižtą galėjo organizuoti valdžios institucijos.

Dar viena keista aplinkybė. Prokurorą J.Laucių, paskelbusį išvadą, jog V.Pociūno žūtis buvo nelaimingas atsitikimas, VSD apdovanojo 2-ojo laipsnio „Nuopelnų kryžiumi“.

Nuolatinė įtaka?

„Atlikti tyrimą ir paaiškinti visuomenei, kas vyksta, turėtų naujasis VSD vadovas G.Grina. Juk klausimai iškelti labai rimti: merginą dvejus su puse metų „prižiūrėjo“ VSD darbuotojai, o po tos „priežiūros“, visą tą laiką vykdžiusi pareigūnų nurodymus, gyvenusi jų nuomojamame bute, gaudavusi iš jų lėšų pragyvenimui, E.Kusaitė to paties VSD buvo suimta kaip įtariama teroristė. Ką tai reiškia? - stebisi D.Kuolys. - Taip pat ir naujasis generalinis prokuroras turėtų atlikti tarnybinį patikrinimą. Sveikintinas žingsnis būtų, jeigu E.Kusaitės bylą iš dabar ją tiriančio prokuroro J.Lauciaus, kuriam vis dėlto pernelyg didelę įtaką daro VSD, kas paaiškėjo dar tiriant V.Pociūno žūties Baltarusijoje bylą, perimtų kitas pareigūnas. Akivaizdu, kad J.Laucius nebuvo savarankiškas tiriant V.Pociūno bylą, kyla abejonių, ar savarankiškas būti jis sugebės dabar.“

„Tai kažkoks siurrealizmas. Arba tai yra totaliai FSB kontroliuojamas jų filialas Lietuvoje, arba mūsų berneliai nusprendė pažaisti valstybės vadus turėdami kompromituojančios medžiagos apie politikus ir todėl laikydami juos ant trumpo pavadėlio. Abiem atvejais tai grėsmė mūsų demokratinei valstybei. Aš manau, kad demokratija Lietuvoje tiesiog kabo ant plauko. Trauktis nėra kur, reikia kovoti. Aš neperdedu, deja“, - susiklosčiusią situaciją VSD ir Generalinėje prokuratūroje vertina L.Donskis.