Šiaulietis „pasibalnojo“ vėją

Vėjo jėgainės
Vėjo jėgainės

Brangstantys energetiniai resursai ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas verčia ir mūsų kraštiečius pasukti galvas, ieškant pigesnių energijos išteklių. Vienas iš jų - šiaulietis verslininkas Ričardas Bekintis, savo tėvų sodo sklype „Vyturio” bendrijoje pasistatęs nedidelę vėjo elektrinę.

reklama

„Šiauliai - balta dėmė vėjo greičio žemėlapyje, - rodo novatorius. - Kas kita Biržų kraštas, Vidurio Lietuva, jau nekalbant apie pajūrį. Dargi aplink Tauragę vidutinis vėjo greitis siekia 6 metrus per sekundę - puiki vieta vėjo jėgainėms”.

Šiauliai - tikra užuovėja...

Šiauliečio Ričardo Bekinčio klausiame, kaip jam kilo idėja įsirengti vėjo jėgainę?

„Prieš 3-ejus metus buvau parodoje Hanoveryje. Pamačiau, susidomėjau, taip ir „užsikabinau”, - pasakoja verslininkas. - O juk užsidarius Ignalinos AE elektra tikrai nepigs... „Elektros malūną” iškėliau į maksimaliai leistiną 10 metrų aukštį. Žinoma, teoriškai galima kelti ir dar aukščiau, tačiau reikėtų projektų, derinimo, reikėtų dešimčių valdininkų parašų - pernelyg daug biurokratizmo, tad rinkausi paprastesnį variantą”.

Verslininkas pripažįsta, kad jį kiek sujaudino vietos specialistų išvados, jog vėjo greitis gali būti per mažas sukti sparnus. „Kokį „grybą” jie ten šneka, - pagalvojęs R. Bekintis. - Juk netoli atvira erdvė - Rėkyvos ežeras. Ten vėjo negali trūkti!” Tačiau...

„Yra dienų, kai sparnai smagiai pasisuka, bet būna dienų, kai „dinama” sustoja 7-10-14 dienų, ir nė brakšt. Štai tada yra tragedija”, - neslepia jis.

Anot vieno iš alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo Saulės žemėje pirmeivio, geriausiu atveju toks variantas leidžia taupyti elektrą, tačiau atsijungti nuo skirstomųjų tinklų tikrai neapsimoka. Esant pakankamai stipriam vėjui, iškeltas 0,5 kilovato elektros generatorius pakrauna akumuliatorius. Tačiau to dar ne gana. Reikalingas keitiklis („konverteris”), kuris nuolatinę srovę paverstų kintamąja, kuriai yra pritaikyti buitiniai prietaisai. O tam vėlgi reikalingos energijos sąnaudos...

...bet saulės čia pakanka

„Manasis vėjo įrenginys yra „mišrus” - įsigijau kartu su saulės baterijomis, - tęsia R. Bekintis. - Papildomi 120 vatų. Automatinė sistema kontroliuoja sistemų darbą, perjungdama tai vėjo generatorių, tai saulės baterijas, tai viską kartu”.

Verslininkas sutinka, jog energijos konvertavimas susijęs su nuostoliais - prarandama apie 20-30 procentų „surinktos” energijos, todėl žiemą, aplenkdama keitiklį, energija keliauja tiesiai į namo šildymo sistemą - 24 voltų kaitinimo elementus. Saulės baterijos veikia ir žiemą, tiesa, minimaliai, tačiau vėjo būna daugiau. Visa kartu paėmus, ženkliai sumažėja būsto šildymo išlaidos. Juolab kad saulės baterijos veikia stabiliau už vėjo jėgainę. Jų darbą labiau veikia paros trukmė, negu meteorologiniai arba kitokie veiksniai.

Trūkumas: saulės baterijos brangios: už 1 vatą monokristalinės (pigiausios) baterijos sumokėsi 4-5 dolerius. 60 vatų saulės baterija yra pusės kv. metro ploto. Pranašumai - saulės baterija yra ilgaamžė. Pavyzdžiui, po 15 eksploatacijos metų gaunamos energijos kiekis sumažėja tik 10 proc. Nekelia triukšmo, minimali priežiūra - retsykiais reikia nuvalyti dulkes, o stogų plotai - didžiuliai, tad vietos tikrai pakaks.

Anot R. Bekinčio, centralizuotai tiekiama elektra naudojama kaip rezervinis šaltinis ir vargu ar apsimoka jos atsisakyti visiškai. Kol kas elektros energijos kainos dar nėra labai didelės, bet jeigu kada reikės mokėti litą už kilovatvalandę, verslininkas teigia rimtai pagalvosiąs, ar tik neverta visiškai pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių.

Bet grįžkime prie vėjo

Ar daug reikia investicijų norint įsirengti šitokią nedidelę elektros stotį?

„10 tūkst. litų reikėtų turėti, - teigia verslininkas. - Ir tai tik apatinė riba. Generatorių pirkau patį pigiausią, patį mažiausią - norėjau pamatyti, kaip čia su tuo vėju. Ir džiaugiuosi, kad nepradėjau nuo brangesnio varianto, tarkime 3 arba 5 kilovatų. Toks generatorius duotų dar daugiau elektros, tačiau kartu būtų ir dar didesnė „tragedija”, jeigu sparnai nesisuktų ištisas savaites. 0,5 kilovatų generatorių vėjui išjudinti lengviau, o kas būtų su galingesniu įtaisu? Pakartosiu: vėjo trūksta, todėl galingesnis įtaisas didesnę laiko dalį prastovėtų. Nedavė Dievas Šiauliams vėjo, ir nieko čia nepadarysi, negi ginčysies su Aukščiausiuoju?” - giliamintiškai reziumuoja pašnekovas.

O galimybė pasistatyti aukštesnį bokštą?

„Viena vertus, prasidėtų pinigų „kišimas“ projektui ir kitur. Kita vertus, man vis labiau patinka idėja panaudoti saulės energiją būsto šildymui. Be to, žiemą pučia stipresni vėjai. Tegul ir nedidelė galia, bet ir pusė kilovato jau šis tas”.

Iš ko pagamintas „bokštas”?

„O, jis man kainavo daugiau ir už patį generatorių, - sako R. Bekintis. - Dėjau 120 milimetrų vamzdį su 5 milimetrų sienelėmis. Toks gali atlaikyti nemažas apkrovas. Tačiau jeigu kas nori tik išbandyti - gana ir paprastesnio bokštelio, kainuojančio apie 1500 litų. Išbandyk, ir matysi, verta pradėti ar ne”.

O kaip jis žiūri į galimybę pastatyti šalia viena kitos dvi ar tris vėjo jėgaines?

„Kas iš to: jeigu nėra vėjo, visos jos stovės, - sako R. Bekintis. - Galima būtų iškelti sparnus labai aukštai, bet čia pat Zokniai – kas leis? Nori, vyk į Tauragę ar Biržus ir ten plėtok vėjo energetiką...”

Pasak verslininko, prieš imantis alternatyviosios energetikos, būtina „pereiti per namą” ir įvertinti, ar tikrai tau viskas reikalinga. Elektros galima sutaupyti tiesiog atjungus arba išmetus mažai naudojamus ir nereikalingus energijos vartotojus, arba sumažinus jų skaičių”.

Vėjo energija - neišsenkanti

Naftos atsargos pasaulyje senka. Manoma, kad jos pakaks dar 20-50 metų. Didžioji dalis šiuo metu pagaminamos energijos Lietuvoje ir pasaulyje yra išgaunama iš iškastinio kuro - anglies, naftos ir dujų. Tačiau ir jų atsargos sparčiai senka, be to, jų naudojimas energijai gaminti yra kenksmingas aplinkai, kadangi degant išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios, kaip anglies dioksidas ir metanas. Dėl šių priežasčių pasaulyje vis sparčiau eksploatuojami atsinaujinantys energijos šaltiniai: biomasės, vandens, geoterminiai, saulės ir vėjo ištekliai.

Anot Sauliaus Pikšrio, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus, iš vėjo pagaminta energija

leidžia gerokai sumažinti oro taršą ir klimato kaitos padarinius, taip pat padeda sumažinti iškastinio kuro poreikius bei užtikrinti energetinį saugumą. Svarbiausia, jog vėjo energijos šaltiniai yra atsinaujinantys, vadinasi, neišsenkantys.

Europos vėjo energetikos asociacijos duomenimis, praėjusiais metais 39 proc. visose ES šalyse naujai instaliuotų jėgainių sudarė vėjo energija. Antrojoje vietoje liko dujų elektrinės (26 proc.), trečiojoje - saulės energija (16 proc.), o visi atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarė 61 procentą. Investicijos į naujus vėjo elektrinių parkus Europoje 2009 m. siekė kiek mažiau nei 13 mlrd. eurų.