Latviai plūsta į Lietuvos sanatorijas ir pajūrį

Paplūdimyje (nuotr. Aroma)
Paplūdimyje (nuotr. Aroma)
  © Archyvas

Šešiasdešimtmečių latvių sutuoktinių pora, kurių svečių namuose „Zivtini“, esančiuose Rojos rajone, dažnai apsistoja lietuviai, gyvena prie pat jūros – iki jos žingsniuoti tereikia kelis šimtus metrų. Gerdami kavą, pro savo namo langus jie žvelgia į bangas, kasdien smėliu numina bent kilometrą pirmyn ir atgal. Tačiau vasarą, ištaikę laisvų dienų, traukia į Lietuvos pajūrį.

„Turite tokią gražią vietą, tiek daug pajūrio, ir važiuojate į Lietuvą?“ – nusistebėjau.

„Ten kraštovaizdis šiek tiek kitoks. Žinote, lietuviai atvažiuoja pas mus ir sako, kad mūsų pajūris gražesnis, mes – važiuojame pas jus ir manome, kad pas jus gražiau, nes ta pati vieta nusibosta. Pas jus pigiau“, – šyptelėjo šeimininkė.

Renkasi lietuviškas sanatorijas ir gydyklas

Šią vasarą latviai ne tik tradiciškai plūsta į Lietuvos pajūrį: jų padaugėjo gydyklose, sanatorijose, kaimynams vis įdomesni darosi netoli sienos esantys mūsų šalies miestai, iš kurių, susivilioję gamta ir informacija, kurią galima gauti gimtąja kalba, jie traukia gilyn į Lietuvą. „Braliukai“ pamėgo Anykščius, Zarasų rajoną, Biržus, Kuršių neriją, o neradę tinkamų SPA ir kitokių sveikatingumo paslaugų savo šalyje, sukaria kelis šimtus kilometrų į Druskininkus.

Latviai tokį kelią vykti nesibaido ieškodami gero kokybės ir kainų santykio – tuo įsitikinęs Druskininkų turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Valionis. Per pastaruosius keturis mėnesius sanatorijose sveikatą stiprinančių kaimynų padaugėjo dviem procentais, nors paprastai daugiau jų būdavo sulaukiama tik vasarą.

„Žiemą Latvijos SPA viešbučiai dempingavo mus, labai geras kainas siūlė Jūrmalos viešbučiai, bet jų kurortologija, sanatorijos, ne paslaptis, yra nekokio lygio. Be to, viešbučiai vasaros metu vėl gerokai didina kainas – pas mus automatiškai atvažiuoja daugiau latvių dėl kokybės ir kainų“, – sakė R. Valionis.

Ne visiems įtinka Druskininkų kurorto kainos: taupesni ir nelinkę į ilgas keliones ruoštis kaimynai ieško gydomųjų paslaugų Biržų rajone esančioje Likėnų sanatorijoje. Miesto turizmo informacijos centro direktorė Raminta Indriulėnienė pastebėjo, kad vis daugiau latvių klausia kelio į šią sanatoriją.

„Latvių atvyksta vis daugiau, kai kurie apsistoja tik savaitgaliui užvalgyti cepelinų, išgerti garsaus biržietiško alaus. Nemažai latvių sustoja apsipirkti vietiniuose prekybos centruose, turguje – jiems čia pigiau“, – vardijo moteris.

Derina pramogas ir apsipirkinėjimą

Keliaujantys po Latviją lietuviai ir džiaugiasi, ir spjaudosi: kartais kaimynai pernelyg gražiai reklamuoja net tas vietas, kurios nebūtinai vertos didesnio turistų dėmesio, arba vietas, kurias itin sunku surasti pagal žemėlapį ir kelio ženklus. Užtat jie puikiai pajunta, kai šalyje ima dažniau lankytis kaimynai: Latvijoje daugėja lankstinukų lietuvių kalba, lietuviškai besimokančių turizmu užsiimančių gyventojų.

„Latviai pas mus atvažiuoja apsipirkti, į turgus, o turistauti dažniau mes pas juos, o ne jie pas mus traukia. Jie labiau moka save pristatyti, o mes dėl to dar turime problemų: latviai išleidžia lankstinukus, kuriuose gausu visokiausių nuotraukų, nebijo šūkių ir garsių pareiškimų, nors, nuvažiavęs į tą vietą, galbūt nieko ypatingo nepamatysi.

Mūsų mieste latviai apsiperka, o pramogauti traukia į Lietuvos pajūrį, nes, atvirai sakant, Mažeikiai neturi tiek daug lankytinų vietų“, – pasakojo Mažeikių turizmo informacijos centro vadybininkė Aušra Černeckytė.

Lietuviškas pajūris – švaresnis?

Lietuviai, keliaujantys nuo Jūrmalos Kolkos kyšulio link, ne visada drįsta lįsti į jūrą: joje nemažai dumblių, pasižyminčių ne itin maloniu kvapu. Kaimynų kalbas apie švaresnę lietuvišką Baltijos dalį girdėjo ir Nidos turizmo informacijos centro darbuotoja Žaneta Čičiūnienė: „Latvių tikrai daugėja, jie apsidžiaugia radę brošiūrų savo kalba. Į Nidą juos vilioja tai, kad turime labai švarius paplūdimius, unikalią gamtą – Latvijoje nėra tokių kopų.“

Dar viena „braliukų“ judėjimo į mūsų šalį priežastis – sunki ekonominė padėtis, verčianti atostogoms su šeima rinktis artimesnius, pigesnius regionus.

„Pernai pastebėjau keistą dalyką: latviai jaučia sunkumėlį, kaip ir mes, todėl dažniau ekspromtu keliauja po mūsų šalį. Pasirodė, kad jie nelabai daug žino apie ją, todėl labai domisi, ką galėtų pamatyti. Latviams iki mūsų miestelio – tik 25 kilometrai, todėl tikimės, kad jiems bus patogu organizuoti pigesnes išvykas su šeima.

Reikėtų tik kitokio požiūrio į reklamą: latviai nuo seno labai akcentuoja savo etninius regionus ir juos stengiasi „parduoti“ turistams, lietuviams dar reikia tai perprasti. Labai veikia tokie projektai, kai apie savo regionus informaciją teikiame latvių kalba: pastebėjome, kad jie dažniau susivilioja keliauti į Anykščius, Ignaliną, Uteną, apžiūrėti mūsų apylinkes“, – sakė Zarasų turizmo informacijos centro direktorė Gražina Ragauskaitė.