Vos susigrąžinusi elektros tinklus, valstybė vėl nori juos privatizuoti

Elektra
Elektra
  © Andrius Petrulevičius

Praėjus vos kelioms dienoms po visiško „Leo LT“ išardymo, iš Vyriausybės į viešumą išėjo žinia: skirstomųjų tinklų bendrovės vėl gali būti privatizuojamos. Ekonomistas Raimondas Kuodis net mintį apie tai vadina groteskiška.

Kad bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST) ir „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) gali būti privatizuotos, antradienį Trišalės tarybos posėdyje užsiminė Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.

Jis socialinių partnerių retoriškai klausė, ar Lietuva yra politiškai subrendusi privatizuoti tokias bendroves kaip „Klaipėdos nafta“ ar „Lietuvos geležinkeliai“.

„Tačiau skirstomieji tinklai – galbūt. Dar bus tam tikrų sprendimų“, – užsiminė jis.

Prieš keletą metų socialdemokratų Vyriausybė tai jau buvo padariusi. Galiausiai privatizuota bendrovė virto į šalį suskaldžiusį monstrą „Leo LT“.

Tinklai gali lengviausiai papildyti skylėtą biudžetą 

Trečiadienį D. Matulionis Alfa.lt sakė, kad kol kas kalbėti apie RST ir VST pardavimą dar labai anksti, bet iki šių metų pabaigos turėtų būtų sudarytas Vyriausybės privatizuojamų objektų sąrašas, kuriame šios bendrovės turėtų būti įtrauktos. „Jeigu kalbame apie tuos stambiuosius objektus, kurių liko apie 10, tai skirstomieji tinklai yra vienas realiausių. Prie jo bus grįžtama vėliau, kai bus peržiūrėtas neprivatizuotų valstybinių įmonių sąrašas. Dėl sąrašo principinį sprendimą turėtume priimti šiais metais“, – sakė kancleris.

Premjero patarėjas energetikos klausimais Kęstutis Škiudas mano, kad galimybė privatizuoti RST ir VST – labai mažai tikėtina. „Manau, Energetikos ministerija su tuo nesutiks. Nebent nestatytume branduolinės elektrinės“, – sakė jis.

Savo ruožtu energetikos ministro atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis tikino, kad šiuo metu privatizuoti įmonių neplanuojama, bet ateityje bus svarstomos įvairios galimybės. „Viena jų – įsileisti privatų kapitalą. Bet pagrindinė nuostata, kuri būtų privaloma, ta, kad tokiuose infrastruktūros objektuose valstybė turi išlaikyti kontrolinį paketą“, – sakė jis.

K. Jauniškio žodžiais, tokios klaidos – visą skirstomųjų tinklų bendrovės kontrolę atiduoti privatiems asmenims – Vyriausybė nebedarys.

Ardom, jungiam, ardom, jungiam...

Jau į istoriją nuėjusį VST privatizavimą atidžiai sekęs ekonomistas Raimondas Kuodis mano, kad Vyriausybė vėl sumanė niekam tikusį būdą biudžetui pildyti. „Paradoksas tas, kad kuo brangiau valstybė parduoda tuos tinklus, tuo blogiau pačiai valstybei. Natūralu, kad sumokėtus milijardus verslininkas norės atsiimti, o atsiimti galima tik per didesnį elektros tarifą, nes efektyvumo didinimo rezervų beveik nebėra“, – teigė jis.

Vadinasi, anot R. Kuodžio, tai lemtų didesnę elektros kainą su visomis neigiamomis pasekmės ekonomikai ir tam pačiam lopomam biudžetui. Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus vertinimu, vėl prasidedančios kalbos apie skirstomųjų tinklų privatizavimą rodo politikos nenuoseklumą. „Groteskiškai atrodo, kai jau nuo 2001 metų iš pradžių skirstomuosius tinklus skaidome, paskui konsoliduojame, vėliau vėl skaidome, vėl konsoliduojame... Pažiūrėkite į tai darančią Lietuvą vakariečių akimis. Įdomiai atrodo“, – stebėjosi R. Kuodis.

Primename, kad pirmą kartą pusė Lietuvos skirstomųjų tinklų – bendrovė VST – buvo privatizuoti 2003 metų gruodį. Vėliau privati bendrovė savo akcijas kartu su valstybinių įmonių kapitalu įnešė į nacionalinį investuotoją „Leo LT“. Galiausiai teko šį visuomenę papiktinusį darinį išardyti, bet RST, VST ir „Lietuvos energija“ yra vėl konsoliduojamos po Visagino atominės elektrinės skėčiu. Įvairiais skaičiavimais, Lietuvos valstybei šie veiksmai atnešė bent milijardą litų grynojo nuostolio.

 

 

alfa.lt
jau ir mobili versija!