Kedžio dukters istorija apnuogino vaiko teisių užtikrinimo trūkumus

D. Kedžio dukra (E. Bartulio „Lietuvos žinios“ nuotr.)
D. Kedžio dukra (E. Bartulio „Lietuvos žinios“ nuotr.)

Pirmadienį prie pasitarimų stalo susėdo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas.

Po pokalbio E. Žiobienė teigė, kad Drąsiaus Kedžio dukrai būtina užtikrinti ramią aplinką, o minia, stovinti prie Kedžių ir Venckų namų, to negali užtikrinti. Dar blogiau, kai mergaitės globėjai sako, kad reikia pakviesti žurnalistus, kad mergaitė pati jiems pasakytų, kad nenori bendrauti su mama. Taip daroma neigiama įtaka.

„Kalbėjau su D. Kedžio dukterį prižiūrinčia močiute, prašiau, kad vaiko nefilmuotų, kad užtikrintų kiek įmanoma ramią aplinką. Prašėme vaiko neklausinėti apie tokius dalykus, nes taip pažeidžiamos vaiko teisės“, – sakė E. Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai sakė, kad apie vaiką jau žino visa Lietuva, psichologai net siūlo keisti pavardę, kad ateityje ji turėtų kuo mažiau problemų, tačiau net ir pavardės keitimas negalės iš vaiko atminties ištrinti patirtos psichologinės ir, kaip įtariama, gal net seksualinės prievartos.

Abejojama ir Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų darbo kokybe, nors vadovės darbas vertinamas gerai. Specialistai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat turėtų prisidėti prie vaiko teisių apsaugos užtikrinimo.

Ilgą laiką Garliavos įvykių nuošalyje buvusi E. Žiobienė sakė, kad ne tik D. Kedžio dukteriai reikia normalios psichologų pagalbos, bet ir tūkstančiams kitų vaikų. Tačiau profesionali pagalba, prieš kelerius metus paruošusi 600 specialistų, vis dar neveikia.

„Lietuvoje yra problemiška rasti gerą vaikų psichologą. O ir nusiskundus jo darbu, šiuo metu tokių psichologų nėra kam kontroliuoti. Laikinasis generalinis prokuroras jau kreipėsi į Seimą, kad pagaliau būtų sukurti psichologų etatai policijoje. Šiuo metu įstatymai nenumato, kas turėtų tikrinti netinkamus psichologus, apklausiančius vaikus“, – sakė E. Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sakė, kad policijos pareigūnai ją patikino, kad visoje Lietuvoje jau įrengė penkis Vaiko kambarius. Dar penkis planuoja įrengti per šiuos metus.

„Tačiau kas tai yra Vaiko kambarys? Tai ne tik sutvarkyta patalpa su žaislais. Juose taip pat būtinas su vaikais dirbantis žmogus. Policijos pareigūnas ar tyrėjas turi daug darbo ir su kitomis bylomis. O apklausti vaiką kur kas sudėtingiau nei suaugusį žmogų. Vaikams kartais net reikia skirti visą dieną, kad jis papasakotų, kas nutiko“, – teigė E. Žiobienė.

Prokuroras teigė, kad daug kas remiasi į pinigus. Valdininkams apkarpius finansavimus įvairioms programoms, nukentėjo ir Vaikų kambarių planai.

„Sunkmečio metu niekas nesteigs naujos institucijos, šią funkciją turėtų prisiimti jau veikianti institucija. Kai kurie rajonai ar miestai tikrai gerai bendradarbiauja ir būtina vadovautis jų pavyzdžiu. Toks susitarimas turi būti pasirašytas aukščiausiu lygmeniu. D. Kedžio dukters atveju trūko gero bendradarbiavimo“, – sakė Z. Burokas.

„Vaiko teisių pažeidimo problema – ne tik Vaiko apklausos kambariai. Pagal dabartinius įstatymus nepilnamečiam vaikui atstovauja tėvai ar vienas tėvų. Tačiau sudėtinga užtikrinti, kad šeimoje nukentėjęs nuo artimųjų vaikas bus tėvų ginamas tinkamai. Vienas tėvų gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, tad tokiu atveju prašome, kad būtų galimybė skirti kitą vaikui atstovaujantį asmenį“, – sakė E. Žiobienė.

Seime taip pat svarstoma, kad bendradarbiauti dėl vaiko teisių turi kuo daugiau institucijų. Rudenį planuojama pateikti galutinį projektą, kokius jau senokai turi ne viena Europos valstybė. Būtent valstybinės įstaigos užsienio šalyse teismams pateikia išvadas.