Susipažinkime: metroseksualai

Pora
Pora
  © 123rf.com
„Nuo... iki“
2010-05-28 15:02

Metroseksualas – materialiai apsirūpinęs, išpuoselėtos išvaizdos miesčionis, mylintis ne moteris, ne vyrus, o – SAVE.

Šis reiškinys taip paplitęs, kad prieš trejetą metų, remiantis amerikiečių lingvistų draugijos „American Dialect Society“ duomenimis, terminas „metroseksualas“ netgi buvo tapęs... Metų žodžiu!

Šalin prietarus!

Pats terminas pasaulyje atsirado anglų žurnalisto Marko Simpsono dėka. Taip jis pakrikštijo „prekinius fetišistus“, kuriuos pastebėjo vyriškosios mados parodoje Londone 1994 metais.

2002-aisiais vykusio Pasaulinio futbolo čempionato metu pasirodė straipsnis: „Susipažinkite: metroseksualas!“ Jis buvo skirtas Davidui Beckhamui. Straipsnio antraštė skambėjo taip: „Jis gerai rengiasi, yra savimyla ir dievina saldumynus. Tačiau nevadinkite jo gėjumi.“

Paskui Davidas leido save nufotografuoti gėjų žurnalo viršeliui. Bet jo gerbėjai jam atleido tai, kaip ir sulaižytus plaukus, briliantus ausyse ir indiškus sarongus, juosusius jo nuogą kūną.

Naujam pasaulyje nauja vyrų „rūšis“

Beje, apie naująją vyrų rūšį, pasižyminčia pernelyg dideliu žavėjimusi mada, egzotiška virtuve, miuziklais ir antikvariatu, prabilo Kerry seriale „Seksas dideliame mieste“.

Taigi dar kartelį: metroseksualas – tai jaunas vyriškis, turintis pinigų ir leidžiantis juos daugiausia savo įvaizdžiui ir madingam gyvenimo stiliui palaikyti. Jis gyvena mieste todėl, kad ten geriausi restoranai, klubai, parduotuvės, sporto salės ir grožio salonai. Bet, kaip tikina metroseksualai, jų interesai neapsiriboja vien gražiais daiktais. Daugelis jų mėgsta operą, tapybą, šiuolaikinį dizainą. Žodžiu, tai iš principo – subtilios natūros.

Kur dažniausiai sutiksi metroseksualą?

Ryškiausių metroseksualų pavyzdžių galima rasti tarp kūrybinių profesijų atstovų. Ypač daug jų televizijoje, pramogų pasaulyje ir, suprantama, modelių versle.

Jau 9-ajame dešimtmetyje vyrai modeliai prarado ne tik ūsus, bet ir atsisveikino su viso kūno plaukuotumu. Jų oda tapo lygi ir gundanti. O dabar, XXI amžiuje, nuo blizgančių žurnalų viršelių į mus žvelgia amžinai jauna, kerinčia šypsena ir tobulu raumenų reljefu besipuikuojanti vyriška būtybė... Dizaineriai specialiai jiems kuria kolekcijas. O Jeanas Paulis Gaultier pristatė kolekciją: „Šalin prietarus!“, į kurią įėjo vyriški džinsiniai sijonai, prijuostės, rišamos ant kelnių, ir... rausvai taškuotos suknelės...

Niekas ne nauja po saule

Būkime teisingi: ne tik moterys, bet ir vyrai nuo neatmenamų laikų siekė save pagražinti. Egipto faraonai dėvėjo dirbtines barzdas, o Romos patricijai dažė plaukus. Muškietininkams nėriniai visai netrukdė sukirsti špagas...

Beje, europietiškas dendiškumas pirmąsyk iškilo kaip kultūrinė tradicija, susidedanti ne tik iš madingos aprangos, bet ir iš savito kasdienio gyvenimo stiliaus, atitinkamų elgesio manierų.

Bet pastaruosius šimtą metų madingas buvo vyriškas, net brutalus vyro tipažas, niekinęs visus tuos „moteriškus“ niekučius. O čia staiga paaiškėjo, kad vis daugiau jaunų vyrukų neatsisako malonumo pasivaikščioti po parduotuves, jaučia būtinybę pasidaryti pedikiūrą. Dar daugiau – jie tampa vis emocingesni ir nebijo pademonstruoti jausmų.

Gal kaltos feministės?

Daugelis tyrinėtojų pritaria šiai nuomonei. Girdi, per visą XX amžių moterys taip atkakliai veržėsi į vyriškąsias gyvenimo sritis, kad vyrai nustojo varžytis rodyti savo „moteriškas savybes“.

Alyvos į ugnį šliūkštelėjo panašūs filmai į „Seksas dideliame mieste“. Herojų moterų seksualinis apetitas, jų aktyvumas bendraujant su vyrais privertė iš naujo įvertinti senąsias „moteriškumo“ ir „vyriškumo“ klišes.

Būtent jau minėtas Markas Simpsonas rašo: „Kuo labiau nepriklausomos, valdingos, pasiturinčios tampa moterys, tuo stipresnis jų troškimas greta savęs turėti patrauklų, plačiapetį, pasitempusį, ištaigingai apsirengusį partnerį.“

Nėra ko prarasti, nebent veido raukšles...

Yra manančiųjų, kad metroseksualai – tai išlepintų mamos sūnelių karta. Moterys auklėja berniukus vienos, dažnai neturėdamos supratimo, kaip turėtų elgtis vyras.

O štai britų žurnalistas Mettas Tobbis iškelia dar vieną žaismingą hipotezę: metroseksualumas – tai... leninizmo pasekmė! Tiksliau, vienas iš jo bruožų – prislopinto seksualumo ir „unisekso“ siekis. „Visiems, kurie skaitė Lenino mėgstamą knygą „Ką daryti?“, tampa aišku, kad parašyta ji žmogaus, nė sykio gyvenime neturėjusio moters“, – sako M. Tobbis.

Dž. Orvelo ir J. Zamiatino romanuose aiškiai sakoma, kad ateityje visiems laikams išnyks skirtumas tarp vyro ir moters. „Visi revoliuciniai judėjimai siekė sukurti ne naujus ekonominius santykius, ne naujas socialines struktūras, o naują žmonių „rūšį“.“

Dabar būti moterimi – vadinasi, pirkti veido kremą. Būti žmogumi – vadinasi, pirkti veido kremą. Mes visi vienodi naujame pasaulyje, kuriame mums nesama ko prarasti, išskyrus savas raukšles.

Prekybininkų svajonė

Kai jaunystės kultas ir celiulito šmėkla, sugalvota pasaulinio vartojimo rinkos, pastebimai ištuštino planetos moterų pinigines, tapo aišku – reikia ieškoti naujų atakos objektų arba... patiems juos kurti.

Kaip visada į pagalbą atėjo patyrę vadybininkai. Jie pasiūlė gamintojams ir reklamos kūrėjams prisivilioti į parduotuves vyrus. Ir tie, sprendžiant iš rezultatų, tam mielai pasidavė.

Tie patys vadybininkai pastebėjo, kad nevedęs vyriškis išleidžia sau kur kas daugiau pinigų negu susisaistęs šeimyniniais saitais. Atitinkamai reklama ir blizgesys padėjo įtikinti, kad „tikras vyras“ – tai vienišas vilkas, ieškantis malonumų.

Taip santūrų, vartojimo požiūriu, vyriškį, orientuotą į karjerą ir šeimą, pakeitė hedonisto – metroseksualo – įvaizdis. Žydra reklamininko svajonė.

Metroseksualas skaito storus žurnalus blizgančiais viršeliais, svajoja atrodyti kaip modelis ir savo išvaizdai išleidžia maždaug 75 procentus pajamų. Ir netgi tuose vyriškuose žurnaluose, kur, atrodytų, propaguojami tiktai vyriški malonumai – alus, sportas ir merginos – realius pinigus „daro“ puslapiai su drabužių ir kosmetikos reklama. Žodžiu, vyrams skirti žurnalai dvelkia metroseksualumu, nors tai ir neigia. Taigi kryžkelėje šiandien atsidūrė dauguma vakariečių vyrų.

Jaudinantis klausimas

Moterų šiuo atveju negali nejaudinti klausimas – o ar neturi įtakos vyrų seksualinei orientacijai ,,kone nesveikas“ asmeninės išvaizdos puoselėjimas?

Manoma, kad metroseksualai panašūs į XIX amžiaus dendžius. Bet tais laikais niekas net nepagalvojo, kad dendžiai – gėjai. Priešingai, garsus to laikmečio dendis grafas D‘Orse‘as buvo damų numylėtinis, o ir Baironas su Bodleru – taip pat.

Iš tiesų pavojus moterų tyko visai kitur: vienintelė tikro metroseksualo seksualinė orientacija – meilė sau. Metroseksualas regi tiktai save kaip asmeninės meilės objektą, o malonumą – kaip vienintelį seksualinį polinkį. Metto Tobbio nuomone, metroseksualui apskritai nusispjauti į moteris, jeigu šios netampa jo poreikių tenkinimo šaltiniu.

Psichologės moterys sako taip: „Į metroseksualus malonu pažiūrėti, jais pasigrožėti. Galima moteriškai pavyduliauti jų prižiūrėtų plaukų, dantų ir odos. Tačiau dauguma moterų vis dėlto nenorėtų su tokiu vyriškiu kurti šeimos. O ir lovoje moterims reikalingas tigras, o ne kačiukas.“

Ir kas gi jiems pasipriešins?!

Beje, kaip tvirtina optimistai, viskas ne taip niūru.

Kaip atsvara metroseksualams apie save prabilo... retroseksualai. Jie netgi sukūrė savo kodeksą. Šie ponai pareiškia esą yra nusiteikę prieš moteriškosios estetikos kultą vyrų pasaulyje ir nori kovoti už tradicinį vyriškumą visais jo pasireiškimo aspektais.

Dar toliau žengia hammerseksualai. Šis terminas susijęs su džipais, simbolizuojančiais agresyvų vyriškumą. Amerikoje vis daugiau vyrų prisipažįsta valgantys tik „vyrišką“ maistą, vairuojantys tiktai vyriškas mašinas ir skaitantys tiktai vyriškas knygas. Rezultatas – itin populiarus tapo kariškas aprangos stilius („military“), o daugiausia parduodama „Vyriškumo abėcėlė“. Beje, kaip tvirtina M. Simpsonas, hammerseksualai – tai reklamos aukos, o ne nauja vyrų rūšis. O šių vaikinų išvaizda kaip sadomazochistų gerbėjų, pabėgusių iš gėjų baro.

Ką sako moterys?

Ogi tai, kad patrauklus vyriškis vis dėlto neturi perlamutrinių nagų, bet yra švariai nusiskutęs ir skleidžia ne vakarykščio alkoholio tvaiką, o gaivą.

Remiantis knygos „Vyrų ateitis“ (autorės – M. Salzman, A. Matatina ir E. O‘Reilli ) žodžiais, greitai kaip atsvara metroseksualumui pasaulį užplūs uberseksualų banga. Šie vyrai sugrąžins praėjusio laikmečio tikrų vyriškų savybių – jėgos, ryžtingumo, atvirumo – darną. Tai idealūs džentelmenai, gerbiantys moteris ir besidomintys ne vien futbolu ir politika.

Tačiau reikia pripažinti, kad spręsti apie vyriškį tik pagal jo išvaizdą gana rizikinga.