LRT taryba nusispjovė į įstatymą ir vadovų darbo broką

Siaurusevičius viešbučio elektros skydinėje
Siaurusevičius viešbučio elektros skydinėje
  © Alfa.lt

Pasikeitus Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkui, privaloma perrinkti ir visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių. Tačiau dar po „skydinės“ spektaklio tarybos tik pabartas Audrius Siaurusevičius gali būti ramus: aukščiausias LRT valdymo organas naujo konkurso neskelbs.

Transliuotojo tarybos narys Artūras Račas savo tinklaraštyje praneša, jog, tarybos daugumos nuomone, nėra pagrindo šaukti neeilinį LRT tarybos posėdį ir skelbti konkursą LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti.

„Mažumos pasiūlymas LRT tarybai susirinkti ir priimti motyvuotą sprendimą dėl LRT įstatymo reikalavimų tarybos narių pritarimo nesulaukė. Vadinasi, konkurso LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti nebus. LRT ir toliau vadovaus A. Siaurusevičius“, – rašo A. Račas.

Žiniasklaidos teisės ekspertės Liudvikos Meškauskaitės vertinimu, šitaip taryba nevykdo privalomos įstatymo normos. Ji nurodo, jog pasikeitus tarybos pirmininkui reikia perrinkti ir generalinį direktorių.

Savo ruožtu buvęs LRT vadovas Kęstutis Petrauskis atkreipė dėmesį, kad transliuotojo vadovybė toliau dirba nekompetentingai, o ją kontroliuojanti taryba į tai žiūri pro pirštus.

Pirmininkas: mirtis – nelogiška priežastis naujam konkursui

Pasak Dainiaus Radzevičiaus, kuris praėjusią savaitę buvo išrinktas tarybos vadovu vietoje mirusio Gedimino Ilgūno, negalima generalinio direktoriaus kadencijos kaitalioti pagal tai, keičiasi tarybos pirmininkas ar ne. „Kitame įstatymo straipsnyje sakoma, kad tarybos pirmininko kadencija yra treji metai, kai direktoriaus kadencija – penkeri metai. Tai čia irgi akivaizdus prieštaravimas. Visi įstatymo straipsniai yra in corpore imperatyvūs ir visus juos reikia taikyti. Tad visus ir taikome“, – sakė naujasis tarybos pirmininkas.

Teisininkai esą žiūrėdami sistemiškai aiškina, kad tarybos pirmininko kadencija tiesiogiai nesietina su generalinio direktoriaus kadencija, mat ne tarybos pirmininkas generalinį direktorių renka. „Jį renka visa taryba. Taip ji prieš dvejus metus išrinko generalinį direktorių penkeriems metams. Tad dėl to, kad dabar miršta ar pasikeičia tarybos pirmininkas, vien dėl to automatiškai kiekvieną kartą skelbti konkursą yra ir nelogiška, ir neprotinga, ir to net negalima daryti pagal įstatymą“, – aiškino D. Radzevičius.

Jis teigė raštu atsiklausęs tarybos narių, ar reikia taikyti vieną įstatymo straipsnį, atseit netaikant kitų. „Aš gavau visų tarybos narių atsakymus. Daugumos jų nuomone, konkurso skelbti nereikia, o artimiausiame tarybos posėdyje reikia svarstyti dėl kreipimosi į Seimą, kad jis panaikintų įstatymo prieštaravimus“, – sakė LRT tarybos pirmininkas.

Pasak D. Radzevičiaus, 15 straipsnio 10 dalis niekada ir nebuvo taikoma, taip pat ir 2008 metų gegužės pabaigoje, kai, nepasitikėdamas A. Siaurusevičiumi, iš tarybos pirmininkų pasitraukė Valentinas Milaknis. Ši norma numato, kad taryba „ne vėliau kaip per 15 dienų po tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms“.

Teisininkė: LRT taryba nevykdo įstatymo

Žymiausia Lietuvoje žiniasklaidos teisės specialistė L. Meškauskaitė aiškina, kad bendra LRT generalinio direktoriaus kadencijos trukmę ir išrinkimo tvarką numatanti norma netrukdo taikyti 10 straipsnio 15 dalies. „Šios dvi skirtingos normos nė kiek neprieštarauja viena kitai. Viena reglamentuoja bendrą skyrimą, kadencijos trukmę ir rinkimų tvarką, o kita numato ekstra atvejį, kai išrenkamas naujas tarybos pirmininkas. Būtent šiuo specialiu atveju numatoma, kad generalinis direktorius turi būti būtinai perrenkamas“, – sakė advokatė.

Anot jos, tai yra imperatyvi ir privaloma teisės norma. „Todėl pagal bendrą tvarką, kurią apibrėžia 12 straipsnis, turi būti skelbiamas konkursas ir generalinis direktorius renkamas iš naujo penkerių metų kadencijai. Antraip reiškia, kad įstatymo 10 straipsnis yra nevykdomas“, – aiškino L. Meškauskaitė.

Jos pastebėjimu, nesilaikyti įstatymų yra pamėgta visoje šalyje, ne vien žiniasklaidos srityje. „Bet žiniasklaidos teisės normos iš tikrųjų labai dažnai nevykdomos, nes nėra sankcijų. Mes, teisininkai, šias normas vadiname deklaratyviomis – nesukurtomis iki galo, kai nėra numatyta atsakomybė dėl jų nevykdymo. Paprastai tariant, tos normos yra „guminės“, – teigė ekspertė.

Pasak teisininkės, tai būdinga ir Visuomenės informavimo, ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, ir Reklamos įstatymams. „Tačiau LRT įstatymo atveju ypač akivaizdu, kad imperatyviai nurodoma, kaip taryba turi elgtis. Mano supratimu, tai reikia vykdyti“, – sakė L. Meškauskaitė.

Pasak A. Račo, lieka tikėtis, kad LRT įstatymo 10 straipsnio 15 dalis kada nors, geriau greičiau, bus pataisyta.

Kam rūpi katastrofiški LRT finansai?

Buvusio LRT vadovo K. Petrauskio, dirbusio iki A. Siaurusevičiaus, manymu, taryba galėtų nepabijoti taikyti įstatymą ir generalinį direktorių perrinkti. „Aš čia nematau problemos: taryba galėtų susirinkti ir balsuoti, nes didžioji dauguma vis tiek remia dabartinę administraciją, nepaisydama to, kaip ji dirba“, – sakė jis.

Tačiau, K. Petrauskio vertinimu, šitie teisiniai niuansai tik įvelia į beprasmius ginčus ir nukreipia dėmesį nuo esmės. „Esmė ta, ar vadovybė gerai dirba, ar taryba gerai atlieka savo funkcijas, ar Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija normaliai funkcionuoja. Pirma, LRT funkcionuoja nenormaliai, nes kaupiasi skolos, trumpinamas transliavimo laikas ir kita. Antra, taryba savo funkcijų nevykdo, nes nepaisant patirtų nuostolių jai atrodo, kad administracija dirba gerai. Galiausiai atsakyti, ar vadovybė dirba gerai, paprasta: užtenka LRT palyginti su komerciniais transliuotojais“, – pasakojo K. Petrauskis.

Jo pastebėjimu, pernai bent trečdaliu krito ir LRT, ir kitų transliuotojų pajamos, tačiau privačios bendrovės vis tiek dirba pelningai. „Kodėl komerciniai transliuotojai dirba pelningai, o visuomeninis transliuotojas, netgi turėdamas didelių privilegijų, praktiškai bankrutuoja? LRT finansinės veiklos duomenys tiesiog katastrofiški“, – stebėjosi buvęs LRT vadovas.

Petrauskis: stulbina aukščiausios valdžios tyla

K. Petrauskis priminė, jog A. Siaurusevičius su D. Radzevičiumi nuolat kartoja Vyriausybei, jog LRT veiklai užtikrinti reikia daugiau pinigų iš biudžeto. „Klausimas ne taip keliamas – tai apversta logika. Taip išeina, kad valstybė gali mažinti pensijas, valstybės tarnautojų atlyginimus, sveikatos ar krašto apsaugos finansavimą, bet štai visuomeniniam transliuotojui pinigų turi duoti“, – kalbėjo jis.

Pašnekovo žodžiais, jį labiausiai stebina prezidentės, premjero ir Seimo pirmininkės pozicija nesikišti. „Man keisčiausia, kad nieko nesako Dalia Grybauskaitė, tiek daug kalbanti apie atsakomybę ir kompetenciją. Kartu Andrius Kubilius turėtų pareikalauti, kad įmonė dirbtų nenuostolingai. Juk transliuotojo skolas vis tiek apmokės valstybė, kitaip sakant, mokesčių mokėtojai. Ar gerai, kad vis svarstant apie naujų mokesčių rinkimą, kažkokios institucijos gali į kairę ir dešinę mėtytis milijonais? Ar taip mes suprantame atsakomybę?“ – klausė K. Petrauskis.

Jo įsitikinimu, visuomeniniam transliuotojui per metus patiriant net 11 mln. litų nuostolių, pasakyti, kad valdžia nebeduos daugiau pinigų, nebeužtenka. „Keisti viražai. LRT nemokėjo Lietuvos ir radijo televizijos centrui ir dabar nemoka. Tačiau praėjusių metų pabaigoje buvo nuimtas „Telecentro“ vadovas Algirdas Vydmantas, nepaisant to, kad ši bendrovė ir jos direktorius dirbo gerai. Manau, jis buvo pašalintas vien dėl to, kad susikirto su LRT administracija“, – sakė K. Petrauskis.

Jo pastebėjimu, prieita prie ribos, kai vienu metu žlugdomos dvi valstybinės bendrovės – Lietuvos radijo ir televizijos centras bei Lietuvos radijas ir televizija. „Ir visiems labai gerai“, – gūžtelėjo pečiais K. Petrauskis.