Ūkio ministras atsakė į Alfa.lt skaitytojų klausimus (III)

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys
  © Vytenis Petrošius
Alfa.lt
2010-04-29 19:17

Keletą savaičių ūkio ministras Dainius Kreivys atsakinėjo į mūsų portalo skaitytojų pateiktus klausimus apie įmonių veiklą, ūkio gaivinimą, renovaciją, verslo ir inovacijų slėnius bei kitus jums rūpėjusius dalykus. Publikuojame trečiąją atsakymų dalį.

Individualios įmonės

Benik: „Norėčiau paklausti, kada Lietuvoje bus sukurta normali tvarka atidarant mažą įmonę? Individualią įmone uždaryti beveik neįmanoma, atidaryti lengva.“

Tvarka turėtų būti parengta šiemet, kaip tik šiuo metu deriname su Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis.

Statybos ir atsiskaitymai

Stasys: „Gerb. Ministre, kodėl statybų bendrovėms, atliekančioms darbus objektuose, kurie yra finansuojami iš ES lėšų, už atliktus darbus atsiskaitoma po 3–4 mėn. ir tokiu būdu yra labiausiai žlugdomos smulkesnės įmonės? Dėl šių priežasčių jau sužlugdyta ne viena statybos bendrovė. Ar jums tai žinoma?“

Ūkio ministerijai atskaitingos institucijos, tokios kaip LVPA, mokėjimo prašymus išnagrinėja per mėnesį. Taip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Bet praktiškai atsiskaitoma dar ir greičiau, kartais ir per savaitę kitą. Vilkinimo LVPA grandyje tikrai nėra. Mums nėra žinoma tokių faktų, kad būtų delsta atsiskaityti 3–4 mėnesius, jeigu tvarkingai pateikiami visi reikalingi dokumentai. Jeigu nustatomi pažeidimai, tada jau kita kalba. Pažeidimai privalo būti ištaisyti, ir kol jie neištaisyti, mokėjimų prašymai negali būti patenkinti. ES paramos lėšos pervedamos projektų vykdytojams, ne tiesiogiai rangovui.

Su rangovu atsiskaitinėja projekto vykdytojas. Atsiskaityti privalo per 5 dienas, kai jo mokėjimo prašymas patenkinamas, t. y. pinigai patenka į jo sąskaitą. Yra pasitaikę keletas atvejų, kai projekto vykdytojai delsė atsiskaityti su rangovais. Bet tokių atvejų buvo nedaug ir jie buvo pakankamai sklandžiai sureguliuoti.

Renovacija

Vida: „Mielas ministre, kur dingo jūsų taip vaizdžiai ir entuziastingai pristatomi projektai apie namų renovaciją? Dabar tylit kaip pelė po šluota. Kodėl?“

Miela Vida, jei jūs apie viešųjų pastatų renovaciją – nedingo, ir netgi gerai sekasi. Su projektų vykdytojais lėšų skyrimo viešosios paskirties pastatų renovavimui pasirašytos 268 sutartys 626,9 mln. Lt sumai iš numatyto milijono, o 188,2 mln. Lt jau ir išmokėta. Dėl daugiabučių renovacijos reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją.

Ūkio gaivinimas

Kazimieras: „Jauni žmonės iš Lietuvos, sakyčiau, bėga jau 20 metų, gamyba mažėja, tai kas gali atgaivinti Lietuvos ūkį, jei tų jaunų žmonių nebeliks?“

Sutinku su jumis 100 proc. Darbdaviai nėra tikri dėl ateities, taigi net didėjant įmonių veiklos apsukoms, kurti naujas darbo vietas jiems atrodo rizikinga. Tokiomis aplinkybėmis jaunimo perspektyvos darbo rinkoje yra po dideliu klaustuku, nes pasiryžęs kurti naują darbo vietą darbdavys vargu ar norės investuoti į nepatyrusį darbuotoją. Todėl, mano galva, nedarbo mažinimo sprendimus turėtų sieti vienas vardiklis – nauja darbo vieta įmonei turi tapti ne nauja našta (tiek mokesčių, tiek administravimo požiūriu), o vertinga paskata ir pagalba vystant verslą. Skatinti kurti darbo vietas turime motyvuodami mokesčių kompensacijomis ir sudarydami galimybę lengviau priimti neterminuotam darbui pagal terminuotą darbo sutartį.

Gerdas: „Ekonominė padėtis Lietuvoje nė kiek negerėja. Jei ir pasimato kokių nors šviesulių, tai tik verslininkų dėka. Kodėl Lietuvos valdžia tokia neįgali ir nesugebanti perimti situacijos, kad ji gerėtų? Kas bus, kai pradės kilti ekonomika, o nebus kam dirbti? Kviesime kinus?“

Pradėkime nuo to, kad ekonominė padėtis Lietuvoje GERĖJA: tai rodo ne tik makroekonominiai rodikliai, apie tai garsiai kalba ir šiaip jau labai atsargūs prognozuoti ekonomikos ekspertai. Tai, kad šaliai pavyko išvengti bankroto ir kreipimosi į TVF, yra tik šios Vyriausybės darbas. Klaidų, be abejo, buvo, tačiau ištaisėme ir taisome toliau. Kitas klausimas – nedarbas ir emigracija, tačiau tai glaudžiai susiję su darbo santykiais, kuriuose suinteresuotoms pusės labai sunkiai pavyksta rasti sutarimą. Tai svarbiausias šių metų prioritetas, ir aš tikiuosi, kad Nacionalinio susitarimo partneriams pavyks rasti sprendimų, kurie tenkintų tiek darbdavius, tiek jų darbuotojus.

Asmeniniai klausimai

Audrius: „Ar galėtumėte pasakyti savo tikslų atlyginimo dydį, tą, kurį leidžiate sau ir savo šeimai?“

Čia nėra jokios paslapties, visų ministerijos darbuotojų atlyginimai skelbiami viešai, ministerijos puslapyje internete. http://www.ukmin.lt/lt/veikla/darbo_uzmok/.

Jūratė: „Visada buvo įdomu, kaip jaučiasi normalus, jaunas ir nesupuvęs morališkai žmogus tarp dabartinių valdančiųjų? Manau, klausimas kaip tik jums, p. Kreivy. Taigi kaip jaučiatės kasdieną?“

Jaučiuosi gerai, nes turiu galimybę politiką daryti moralesnę, o gyvenimą šioje šalyje – teisingesnį visiems.

Klausimas: „Ar teisybė, kad jus ministerijoje pavaldiniai tylomis vadina Alioša iš Vasiukų?“

:)

Kop: „Ar vadovauti valstybei yra paprasčiau negu verslui?“

Kalbant apie vadovavimą valstybei, nežinau, tačiau būti atsakingam už šalies ekonomiką tikrai sudėtingiau nei už įmonių grupę. Skirtumas kaip laivo su kateriuku: kateriukas mažas, lengviau pažeidžiamas didelių audrų, tačiau lengviau valdomas ir patogiau laviruoti tarp audringų bangų. Pasikeitus orui, laivo kryptį pakeisti daug sudėtingiau dėl dydžio ir valdymo sudėtingumo.

Alter: „Kodėl neturite komandos? Jei ir norit ką gero padaryti – vienam nepavyks.“

Esu komandos žmogus, ir puikiai žinau, jog vienas lauke – ne karys. Komandą turiu, ir labai gerą. Joje – labai skirtingų patirčių ir sričių profesionalai, tačiau kiekvienas yra labai geras savo srities žinovas. Savo komandą palyginčiau su spec. daliniu, kur kiekvienas turi savo vaidmenį: yra žvalgai, snaiperiai, gydytojai, žodžiu, kiekvienas atlieka savo darbą.

A: „Ar teko kada jums dirbti juodą darbą?“

Teko – nuo 14 metų kiekvieną vasarą bent mėnesį dirbdavau kroviku.

Slėniai – vizija ir realybė

Juozas: „Per televiziją reklamuojami slėniai – Visorių ir kt. Bet pasiteiravus, realiai produkcijos gamyba bus maždaug 2015–2020 m. Ką iki to darysim belaukdami? Ar nepanašu tai į propagandinį roliką apie komunizmą – šviesią ateitį? Kuo artyn – tuo toliau traukiasi...“

2015 m. ateis daug greičiau, nei galvojate.

Pagalba

Rasa: „P. Dainiau, tikiu jumis ir jūsų veikla, širdim jaučiu, kad stengiatės vardan Lietuvos. Ar įmanoma jums padėti? Ar jums reikia pagalbos? Kas stiprina jūsų tikėjimą šalies perspektyvomis?“

Ačiū už gerą žodį. Pagalbos, žinoma, reikia, ir pirmiausia aktyviu įsijungimu į šalyje vykstančius procesus. Daugelis „įsijungimą“ ir „pagalbą šaliai“ supranta tik kaip balotiravimąsi į Seimą ar savivaldybės tarybas, tačiau aš manau, kad galima pradėti ir nuo buvimo aktyviu, socialiai atsakingu šalies piliečiu. T. y. sąžiningai dirbti, nemokėti ir neimti kyšių, mokėti mokesčius, balsuoti rinkimuose ir pan.

Ribos ir galimybės

Jolanta: „Kada baigsite smaugti žmones? Nejau nemokate susitvarkyti su kuro kainomis, leidžiate kainas kelti kasdien, kad ir po penkis centus, kad biudžetas pasipildytų?“

Ministrui klausimas: „Ar 350 tūkst. bedarbių skaičius yra riba, kad paliktumėte postą kaip neišmanėlis, jei ne, tai kiek reikia?“

Jonas 9: „Koks jūsų IQ?“

Yra kategorija žmonių, kurie greiti įvardyti, kas kaltas, arba pasakyti „absurdas, nesąmonė“ ir, deja, dažnai tai vienintelė argumentacija. Atsakysiu taip: esu veiklos žmogus, nemėgstu jos imituoti ir dirbu tai, kas man atrodo reikalingiausia šaliai. Aš visada pasiruošęs įsiklausyti į kritiką ir konstruktyviai diskutuoti, jei nuomonės išsiskiria, tačiau pasakysiu atvirai – nežinau, kaip atsakyti į šiuos klausimus. Emocijų pliūpsniai apie smaugiamą, parduodamą, kitaip stekenamą Lietuvą ar nevisapročius ministrus – ne mano žanras.

Fizinių asmenų bankrotas

Nuomonė: „Daugiau imituojate ir darote niekinius darbelius nei dirbate. Tas pats su fizinių asmenų bankrotu – kaip gali bankai sabotuoti įstatymą ir spausti daryti nesąmonę, kad bankrotas galiotų tik tiems, kurie pasiims paskolas po krizės? Ar neužtenka pilietinės drąsos įstatymą priimti neiškastruotą, o visavertį?“

Jūs neteisingai informuotas apie mano poziciją šiuo klausimu. Aš manau, jog nuostata būsimą įstatymą taikyti ir egzistuojantiems finansiniams įsipareigojimams yra kaina, kurią turėtume solidariai mokėti už įsivestą madą gyventi skolon. Savo svarstymus šiuo klausimu esu išsakęs savo bloge (balandžio 10 d. įrašas).

Planas

Petras L.: „Ne paslaptis, kad kiekvienas ministras turi įgyvendinti po planą (švietimo ministeris įrodė, kad mokslas turi būti ir mokamas, sveikatos – rūpinasi, kad PSD visi sumokėtų...). Kokį planą jūs žadate įvykdyti?“

Suprantu jūsų ironiją, bet atsakysiu rimtai. Mano tikslas – kad Lietuva taptų Šiaurės ir Europos paslaugų centru. Ir toliau kurdami žemos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas jau esame nebekonkurencingi. Lietuva turi tapti aukštos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas eksportuojančia šalimi. Tą galima padaryti pritraukiant investicijas į tikslinius sektorius, diegiant inovacijas ir klasterizuojant tradicinę pramonę. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidins ir jūsų minima švietimo reforma, nes Lietuvos aukštosios mokyklos „kepa“ teisininkus ir vadybininkus, kai šaliai reikia ir reikės programuotojų, inžinierių, biotechnologų.

Mediena

Alius Trumpa: „Gerbiamasis ministre, kokia konkrečiai valstybinė įstaiga yra atsakinga už Lietuvos medienos ūkio klausimus ir kiek iš viso etatinių specialistų dirba šiuo klausimu?“

Aplinkos ministerija, be abejo. Ūkio ministerijoje tuo rūpinasi Pramonės politikos skyrius, tačiau pagrindinė institucija yra Aplinkos ministerija. Kad jau užsiminėte apie medienos ūkį, turiu pasakyti, kad, mano galva, pirmasis darbas, kurį čia reikia nuveikti, yra medienos e. aukcionai.