Generalinis miškų urėdas: atsistatydinti nesiruošiu

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas
Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas
  © Alfa.lt

Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijoje apklaustas generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas išsigynė nuo jo vadovaujamai institucijai metamų įtarimų. Daugiausia iš opozicijos sudaryta komisijos grupė urėdui priekaištų neturėjo ir palinkėjo miškininkams sėkmės.

Alfa.lt pastarąjį mėnesį kėlė klausimus apie netvarką valstybinius miškus administruojančiose urėdijose – prekybą neapskaitoma mediena, įtartinai brangius projektus, kurie diegiami urėdijose, giminių valdomą medienos verslą. Seimo nariams generalinis urėdas paminėjo septynis portalo Alfa.lt straipsnius, kurie esą parašyti remiantis 14 puslapių anoniminiu skundu, pilnu „paranojos, kliedesių ir absurdo“. „Mano požiūriu, tai yra brutaliausias, Lietuvoje analogų neturintis atvejis – susidorojimas su manimi kaip pareigūnu“, – teigė B. Sakalauskas.

Generalinio urėdo įsivaizdavimu, šitaip siekiama jo atsistatydinimo, kad suinteresuotos grupės galėtų užgrobti miškus.

„Užsakovai jau laukia, kada valstybės vadovai pasiūlys man atsistatydinti. Bet aš nesiruošiu. Negaliu sudaryti precedento – nepateisinu tų, kurie pasitraukia dėl mestų įtarimų“, – Antikorupcijos komisijai sakė dar 1997 metais į generalinius urėdus paskirtas pareigūnas.

Urėdas: tai juodosios technologijos

B. Sakalausko žodžiais, miškai yra paskutinis didelis valstybės turtas, kurį dabar norima „išparceliuoti“. „Vien Lietuvos mediena verta 8 mlrd. litų“, – teigė jis. Kartu jis Seimo nariams atskleidė, kad visą 42 urėdijų vykdomą prekybą mediena kontroliuoja vos trys žmonės centrinėje urėdijoje.

Vyriausiojo miškininko teigimu, puolimo prieš urėdijas ciklas kartojasi kas dvejus metus.

„Tai juodosios technologijos, kai per ažiotažą norima prastumti įstatymus, kur miškų sistema virstų akcinėmis bendrovėmis. Tų technologijų veiksmingumą pajutau savo kailiu ir niekam to nelinkėčiau“, – Alfa.lt aiškino B. Sakalauskas.

Tačiau paklaustas, kiek Generalinė urėdija pati išleidžia viešųjų ryšių technologijoms – pagiriamiesiems straipsniams didelėje dalyje spaudos pirkti (tai vadinamasis mokestis už tylą), B. Sakalauskas atsakė, kad „penkis kartus mažiau nei bet kokia kita panaši institucija“.

Anoniminė korporacija nori miškų?

B. Sakalausko poziciją palaikė ir Antikorupcijos komisijos nariai: jos pirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis, socialdemokratai Stanislovas Giedraitis ir Bronius Bradauskas. „Jų noras – turėti vieną ar dvi urėdijas, kad galėtų turėti medieną. Antras kelias – privatizuoti miškus, todėl čia įtrauktas ir vienas institutas (Lietuvos laisvosios rinkos institutas – Alfa.lt). Aš aiškiai įžiūriu šitos korporacijos, šito susivienijimo korupcinį norą užvaldyti miškus, todėl turime ateiti į pagalbą miškininkams“, – apie mįslingą miškų užgrobimo judėjimą kalbėjo parlamentaras.

Anot B. Bradausko, Antikorupcijos komisija urėdijoje neįžiūri „jokio kriminalo“, todėl toliau klausimo nebejudins.

Tačiau urėdijos reikalus nagrinėjančiai darbo grupei nepriklausanti Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja konservatorė Agnė Bilotaitė sako, kad šitą urėdijų temą būtina „kabinti giliau“. „Aš kaip tik savarankiškai gilinuosi į urėdijos reikalus, susitikinėju su šioje srityje dirbančiais žmonėmis, kurie dažnai prašo likti anonimiški, nes bijo. Matyt, čia veikia itin stiprios jėgos ir didžiuliai pinigai“, – pastebėjo parlamentarė. Apie didžiulę urėdų galią rašė ir Alfa.lt.

Surinkusi ir susisteminusi savo surinktą medžiagą, A. Bilotaitė žada išsiaiškinti, kas iš tiesų dedasi Generalinėje miškų urėdijoje. Šiuo metu tyrimą šioje girininkų institucijoje atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Savo ruožtu S. Giedraitis palinkėjo miškininkams toliau sėkmingai rūpintis Lietuvos giriomis.