Ar egzistuoja Generalinės urėdijos „juodoji“ kasa?

Buhalterija
Buhalterija
  © 123rf.com

Generalinė urėdija vykdo dvi rinkliavas. Pirmiausia pakalbėkime apie oficialiąją, kurią nuo praėjusių metų liepos įteisino Vyriausybė.

Lietuvos valstybiniai miškai valdomi pasitikėjimo teise. Iš Generalinei urėdijai pavaldžių 42 šalies urėdijų pajamų į valstybės biudžetą iki praėjusių metų liepos nebuvo reikalaujama nė cento. Urėdijos paaukodavo 5 proc. nuo pajamų už medieną ir tos lėšos buvo skiriamos vadinamajai specialiajai Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programai. Sukauptus pinigus dažniausiai išleisdavo miškininkų ir miškų žinybai priklausančių organizacijų reikmėms.

Tik po 20 metų valstybė pagaliau susigriebė galinti šiek tiek uždirbti iš valstybinių miškų. Dar nėra nė metų, kai į valstybės biudžetą pradėjo tekėti 5 proc. vadinamojo išteklių mokesčio.

Jis skaičiuojamas nuo lėšų, gautų už parduotą stačią mišką ir apvalią medieną. Vėliau pakalbėsime, kokias pajamas ir pelnus skaičiuoja daugelis urėdijų, o ypač tos, kurias ypatingai globoja Generalinė urėdija.

Dabar apie „mokesčius“ , kurie surenkami antrosios rinkliavos metu.

Į „juodąją“ kasą – kas mėnesį po 20 tūkst. Lt?

Papiktindama skaitytojus, kurie reikalauja čia ir dabar atskleisti savo informacijos šaltinius, pasakysiu, kad jie informavo, jog toji neoficialioji metinė rinkliava – vieša paslaptis. Tos pačios „generolo“ mylimos ir globojamos „savos“ urėdijos, o tokių maždaug pusė, per metus į „juodąją“ kasą surenka apie 600 tūkst. Lt.

Alfa.lt šaltiniai byloja, kad mėnesio norma, kurią urėdai turi įvykdyti, yra apie 20 tūkst. Lt. Mainais už tai jiems, pasakojama, leidžiama daryti daug legalių ir nelegalių dalykų. Na, kad ir elgtis su valstybiniu mišku kaip su savu. Rasti būdų, kaip susigrąžinti „įmokas“.

„Juodoji“ kasa turi savo paskirtį – reikia ir partijas, ir žiniasklaidą pamaitinti, gerus teisininkus pasamdyti, per daugybę metų susiformavusią, tačiau iš vidaus klibėti pradėjusią sistemą gelbėti... Bet grįžkime prie konkretesnių faktų.

Kodėl dega medkirtės

Dėl padidėjusių medienos kainų, tarkime, 2006 m. urėdijos uždirbo 120 mln. Lt neplanuoto pelno. Kaip ir visos valstybinės įmonės, miškų urėdijos turi metinius pajamų ir išlaidų planus. Taigi išlaidauti privalėjo numatytose ribose. Buvo logiška ir tiesiog privalu tą antpelnį pervesti į valstybės biudžetą. Būtent taip pasielgė Estijos vyriausybė, kuri iš valstybinių miškų sistemos į biudžetą įnešė kelias dešimtis milijonų. Tačiau tuometinės vyriausybės ir Aplinkos ministerijos nekontroliuojama Generalinė urėdija leido urėdijoms tuos milijonus pravalgyti. Buvo perkamos vis brangesnės transporto priemonės, vykdomos abejotinos statybos.

Štai Panevėžio urėdija ėmė ir nusipirko daugiau kaip milijoną litų kainuojančią medkirtę. Už padėvėtą mokėjo kaip už naują. Kai auditoriai pareikalavo sudaryti komisiją ir nustatyti tikrąją šio pirkinio vertę, medkirtė ėmė ir supleškėjo. Kaip sakoma, visi galai į vandenį. Tyrimą atlikti norėjusi auditorė buvo atleista iš darbo.

2007 m. valstybiniai miškai turėjo nusipirkę aštuonias medkirtes. Nauja medkirtė kainuoja apie 1,2 mln. Lt. Už jas visas, gavus Generalinės urėdijos sutikimą, buvo sumokėta 10 mln. Lt. Kur pradangintas likutis – galima tik spėlioti...

Ką gi gali gauti valstybė, kai urėdijos skaičiuoja milijonines pajamas, o pelnas tesiekia vos dešimtis tūkstančių litų? Ne kažin ką. Tačiau kad kalbėjimas nebūtų tuščias, galima pakelti 2009 m. devynių mėnesių urėdijų ataskaitą.

Štai Ukmergės urėdijos pajamos – 15 mln. Lt, o pelnas – vos 11 tūkst. Lt, Švenčionėlių urėdijos – 10,4 mln. Lt, pelnas – 44 tūkst. Lt, generalinio urėdo tėvonijoje – Zarasų urėdijoje – pelnas pats mažiausias – vos 10 tūkst. Lt.

Urėdai – balansų tvarkymo virtuozai

Vakarykščiame straipsnyje minėjome, kad STT neseniai apsilankė pas Valkininkų urėdą, ten susirinko 2008 m. finansinius dokumentus, kuriuose, kaip spėjama, suklastotas metinės ūkinės veiklos balansas.

Metinių balansų perrašinėjimas urėdijose, galima sakyti, tapęs norma. Tarkime, Šalčininkų miškų urėdijoje 2007 m. jis buvo neigiamas ir sudarė 246 tūkst. Lt. Perrašius ir pakoregavus finansinius dokumentus, ši urėdija metus baigė su 8 tūkst. Lt pelnu.

Tas pats nutiko ir su Valkininkais. Ši urėdija 2008 m. baigė su 700 tūkst. Lt nuostoliu. Kalbama, kad, patariant ir palaikant Generalinei urėdijai, Valkininkai išrašinėjo pirkėjams fiktyvias „orines“ medienos pardavimo sąskaitas. Medžiams, kurie dar augo miške. Taip buvo rodomas fiktyvus pelnas.

Dokumentų „tvarkymas“ atsirūgo ir Kuršėnų urėdui Algimantui Juozui Kundrotui. Šis ponas, garsėjęs prabangių leksusų ir mersedesų pomėgiu, pastaruoju metu yra nuolatinis teismų klientas.

Į teisiamųjų suolą miškų urėdas pakliuvo lydimas įvairių įtarimų puokštės. Tai ir piktnaudžiavimas tarnyba, ir dokumentų klastojimas, ir apgaulingas apskaitos tvarkymas, ir poveikis liudytojui. Balandžio pradžioje už tuos „prasižengimus“ jis buvo nubaustas 18,2 tūkst. Lt bauda.

Nepaisydamas teismo nuosprendžio, šis žmogus ir toliau dirba valstybei priklausančioje žinyboje.

 

 

 

beje, dar viena įdomi detalė - Latvijos valstybinių miškų tarnybos parduotas sąlyginis medienos kietmetris atneša 24 Lt, pelno, Lietuvoje – vos 6 Lt.