„The New York Times“: griežtas Lietuvos taupymas nepraėjo be skaudžių socialinių pasekmių

Skurdas
Skurdas
  © Rokas Medonis
BNS
2010-04-02 10:50

Jei pasaulio lyderiai nori pažiūrėti, kaip atrodo griežtas taupymas, jiems reikėtų aplankyti Lietuvą, penktadienį rašo JAV dienraštis „The New York Times“.

Laikraštis pabrėžia, kad Vyriausybės vykdomos finansų politikos efektas prilygo sutaupytiems 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nepraėjo be skaudžių socialinių pasekmių – itin išaugusio nedarbo, emigracijos ir pablogėjusio psichologinio klimato.

Dienraštis mini, kad dėl augančio biudžeto deficito Vyriausybė sumažino viešąsias išlaidas 30 proc., viešojo sektoriaus atlyginimai sumažėjo 20–30 proc., pensijos – iki 11 proc., o įvairūs mokesčiai, kaip ir nedarbas, išaugo, o ekonomika smuko 15 proc.

Pažymima, kad Lietuvos Vyriausybė laikėsi priešingos politikos nei daugumos kitų šalių ir su nuosmukiu nekovojo didindama viešąsias išlaidas.

Premjeras Andrius Kubilius dienraščiui teigė, jog turėdama 9 proc. BVP deficitą, su euru susietą litą ir tarptautinių rinkų nenorą skolinti Vyriausybė neturėjo kito pasirinkimo, tik vykdyti vidinę devalvaciją, atkurti konkurencingumą ir susigrąžinti rinkų pasitikėjimą. Kita taupymo priežastis buvo siekis artėti prie euro įvedimo kriterijų.

Jokia kita Europos šalis, išskyrus Airiją ir besikreipusias pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, taupymo priemonių griežtumu nepriartėjo prie Lietuvos.

Nors Vilniaus gatvės sukuria klestėjimo įspūdį, o Finansų ministerija skelbia, kad 2010 metais ekonomika augs 1,5 proc., tačiau, pasak „NY Times“, daugelį lietuvių slegia augimo laikotarpiu pasiimtų paskolų našta ir nereikia toli eiti, kad „būtų galima patirti daugelio šalies gyventojų juntamą skausmą“.

Dienraštis taip pat pastebi, kad griežtas taupymas nesukėlė tokio masto protestų – demonstracijų gatvėse ar visuotinių streikų, kurie yra įprasti Graikijoje, Ispanijoje ar Jungtinėje Karalystėje.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė įtakingam JAV leidiniui teigė pasirašiusi Nacionalinį susitarimą su Vyriausybe, nes taip gali pasipriešinti dar didesniam taupymui. Kita priežastis – profesinės sąjungos Lietuvoje yra silpnos ir nepajėgia surengti tokio visuotinio streiko, kokie vyksta kitose Europos šalyse.

Ji teigė nematanti jokio padėties gerėjimo, nepaisant Vyriausybės siunčiamų teigiamų signalų.

Glazgo universiteto darbo studijų profesorius Charles Woolfsonas „NY Times“ teigė, kad didėjantis socialinis susvetimėjimas sukėlė didžiausią emigracijos bangą nuo 2004-ųjų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.

„Vidinės devalvacijos strategija galbūt padėjo pasiekti stabilumo trumpuoju laikotarpiu, tačiau kokia kaina? Tuomet vyko turinčių viltį emigracija, dabar emigruojama iš nevilties“, – kalbėjo C. Woolfsonas.

Kartu publikacijoje pažymima, kad stebėtinas skaičius Lietuvos gyventojų dar neatsisuka prieš Vyriausybę.

„Matyti, jog jie daro viską, ką gali, kad išlaikytų situaciją stabilią“, – sakė Bernardinų bažnyčios kunigas Algirdas Malakauskis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.